Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-06-27 · Byla Nr. A2.6.-7510-270/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-06-27
Bylos Nr.
A2.6.-7510-270/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06932-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Olegas Zaicevas
Pažeidėjas
J. J.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7510-270/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06932-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 45. 4; 45.4.4; 45.4.5; 39.1;39.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. birželio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. J., išnagrinėjęs J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. 2014-05-09 apie 10.40 val., Jeruzalės g. 45, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas stovintį automobilį „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko pakankamo tarpo iš šono ir jį kliudęs apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė. J. J., pažeisdamas KET 132, 232 punktų reikalavimus, padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. (dėl automobilio sugadinimo), 130 str. 1 d. (dėl pasitraukimo iš eismo įvykio).

J. J. apklaustas teisme pažeidimus pripažino ir paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą dieną jis važiavo Kalvarijų g. Santariškių kryptimi, dešiniu ratu smarkiai stuktelėjo į šaligatvio bortą, išlyginęs automobilį išgirdo dar vieną garsą, tačiau nuvažiavo toliau. Į sodą nuvažiavęs pamatė, kad suskilęs dešinio veidrodėlio stiklas ir suprato, kad kliudė kitą automobilį. Kodėl tuo metu nesustojo paaiškinti negali, galimai eismo įvykį sukėlė įtakotas sveikatos, amžiaus, dėl ko nesugebėjo suvokti ir suprasti padėties. Dėl pažeidimų nuoširdžiai gailėjosi. Prašo griežtai nebausti, o esant paskirtai baudai, mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laikotarpį dėl sunkios turtinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

Be paties pažeidėjo visiško prisipažinimo, pažeidimus patvirtina: nukentėjusiojo R. B. paaiškinimas, jog jo automobiliui stovint Jeruzalės gatvėje, šalia pravažiuodamas automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė jo stovintį automobilį „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sugadino vairuotojo pusės veidrodėlį, vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino (b.l. 7); tiesiogiai eismo įvykį mačiusių liudytojų A. Š. ir L. D. paiškinimai, kurie patvirtina nukentėjusiojo R. B. paaiškinimus (b.l. 8,11); paties J. J. paaiškinimai tyrimo metu (b.l. 10) bei teisme, jog jis sukėlė eismo įvykį, juto transporto priemonių kontaktą, tačiau eismo įvykio vietoje neliko; eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, jog eismo įvykis įvyko 2014-05-09 Jeruzalės g. 45, Vilniuje, eismo įvykio metu nustatyta, kad automobiliui „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintas kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis (b.l. 5,6); kiti byloje surinkti įrodymai, kurie patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes.

Teismas, įvertinęs administracinių teisės pažeidimų byloje surinktus įrodymus, išklausęs teismo posėdyje duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, įvertinęs teisines ir faktines bylos aplinkybes daro išvadą, jog J. J. kaltė padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta. Padarytą pažeidimą dėl turto sugadinimo patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo paaiškinimai tyrimo metu, policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas, tiesiogiai eismo įvykį mačiusių liudytojų paaiškinimai. Taip pat byloje neginčytinai nustatyta, kad J. J. suprato kliudęs svetimą automobilį, tai patvirtino ir pats J. J.. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismas kontatuoja, jog įrodyta, kad J. J. pažeidė KET 132 punkto reikalavimą, numatantį, jog „vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.“ Pažeidėjo elgesys po eismo įvykio tik patvirtina, jog jis sąmoningai, žinodamas apie kilusį eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino tyčia, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 232 punktą, kuris numato, kad „jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. ... Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.“, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. (dėl automobilio sugadinimo), 130 str. 1 d. (dėl pasitraukimo iš eismo įvykio).

J. J. atsakomybę lengvinančiomis aplikybėmis pripažintina tai, jog pažeidėjas prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi, teisės pažeidimai padaryti asmens sulaukusio 65 metų. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas pažeidėjui nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, asmenybę, į sukeltas pasekmes ir kaltininko veiksmų turinį. Pagal suformuotą teismų praktiką, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Esant šioms aplinkybėms, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretų administracinį teisės pažeidimą nuobauda gali būti skiriama.

Nagrinėjant šią bylą nustatyta, jog J. J. svetimą turtą apgadino nežymiai, kas veiką apibūdina kaip mažareikšmę. Nežymų turto apgadinimą patvirtino užfiksuoti automobilio „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai. Kaip matyti iš pažeidėjo elgesio, šie pažeidimai buvo atsitiktinio pobūdžio neįvertinus ir neįsitikinus atsiradusių padarinių (turto sugadinimo) realumu, pažeidimai padaryti dėl J. J. neatsargumo. Duomenų apie J. J. baustumą administracine tvarka byloje nėra, jis pažeidimus pripažino ir dėl pažeidimų nuoširdžiai gailėjosi, pažeidimus J. J. padarė būdamas garbaus amžiaus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuotina, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda (3000 litų) yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. J. J. skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda. Taip pat atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, pažeidėjo prašymą bei jo turtinę padėtį, yra pensinio amžiaus, baudos mokėjimas išdėstytinas per ilgesnį laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 286-287 str., 33 str., 313 str. teismas,-

nutaria:

J. J. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 100 (vieno šimto) litų dydžio baudą.

J. J. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., skirti 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, ir J. J. skirti 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą (ATPK 302²-302⁴ str.).

Teisėjas Olegas Zaicevas