- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- A5.-3780-806/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03461-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. C.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. C., rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. C., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktorius, pažeisdamas užsieniečių įdarbinimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus nuo 2020-05-11 iki 2020-06-01 ir nuo 2020-09-11 iki 2020-10-28 nelegaliai įdarbino ir leido dirbti įmonės naudai trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini)) piliečiui V. T., gim. (duomenys neskelbtini), t.y.:
nuo 2020-05-11 iki 2020-06-01 V. T. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdamas leidimo dirbti, kai jis nebuvo atleistas nuo pareigos įsigyti tokį leidimą, tuo buvo pažeisti imperatyvūs Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau - UTPĮ) 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 62 straipsnio 2 dalies reikalavimai;
nuo 2020-09-11 iki 2020-10-28, V. T. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotu darbui kitoje įmonėje - UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastarosios įmonės kvietimu, tuo buvo pažeisti imperatyvūs UTPĮ 62 straipsnio 2² dalies reikalavimai.
Tuo V. C. pažeidė UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 62 straipsnio 2 dalies, 62 straipsnio 2² dalies, Užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. C. būdamas administracinio teisės pažeidimo protokolu informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, teismui pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (b.l. 42). Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisės ir pareigos išaiškintos surašant administracinio nusižengimo protokolą, kuris pastarojo yra pasirašytas. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad V. C. nepageidauja būti išklausytas teismo posėdyje, ir nenustačius procesinių kliūčių byla rašytinio proceso tvarka išnagrinėta V. C. nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Rašytiniame paaiškinime nusižengimo tyrimo metu V. C. nurodė, kad darbuotojas V. T. buvo įdarbintas 2020-05-11, atleistas 2020-06-01 už pravaikštas. Antrą kartą jis buvo įdarbintas 2020-09-11, vėl atleistas už pravaikštas 2020-10-27. Įdarbinant pateikė biometrinį pasą. Jis patikslins duomenis, kas priėmė iš užsieniečio dokumentus ir paruošė darbo sutartį, kurią jis, kaip direktorius, pasirašė. Įmonėje darbo sutartis gali pasirašyti tik jis pats (b.l. 21).Teismui pateiktame prašyme nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka V. C. papildomai nurodė, jog pažeidimą pripažįsta, labai gailisi, kad taip atsitiko, prašo skirti minimalią baudą (b.l. 42).
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikoma situacija, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Kadangi ši teisės norma taip pat blanketinė, nagrinėjamu atveju reikšmingos ir UTPĮ nuostatos, apibrėžiančios užsieniečio įdarbinimo Lietuvoje teisėtumą. Pagal UTPĮ 62 straipsnio 2 dalį darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus.
Darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2-5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis; darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.
Pagal UTPĮ 62 straipsnio 2² dalį, užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Teismų praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad įdarbinant trečiosios šalies – (duomenys neskelbtini) – pilietį V. T. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, aukščiau paminėtos UTPĮ nuostatos buvo pažeistos, bei leidžia konstatuoti įmonės direktoriaus V. C. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Esminės pažeidimo padarymo aplinkybės užfiksuotos administracinio nusižengimo protokole Nr. VDI-ANR_P-2078-2020. 2020 m. lapkričio 30 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1103-0117 nurodyta, jog Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau - VDI) vyriausieji darbo inspektoriai A. B. ir G. K. atliko tyrimą dėl informacijos, pateiktos 2020-09-29 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Telšių skyriaus (toliau - MD Telšių skyrius) pranešime Nr. (15/16-2) 10K-25341, apie galimai nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) atvejį, užfiksuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodyta, kad MD Telšių skyriaus atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis V. T., gim. (duomenys neskelbtini), su Leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotu tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), įdarbinimui ir darbui šioje įmonėje, įsidarbino ir dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Patikrinus Įmonės duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau - VSDFVIS) nustatyta, kad V. T., gim. (duomenys neskelbtini), buvo įdarbintas ir dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020-05-11 iki 2020-06-01, nuo 2020-09-11 iki 2020-10-28 (teismo pastaba - pranešimas pateiktas į bylą, b.l. 12). Tikrinant pateiktą informaciją, Įmonei buvo pateikti nurodymai pateikti dokumentus, susijusius su aukščiau minėto užsieniečio įdarbinimu ir darbu įmonėje, jo darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, apmokėjimą už darbą patvirtinančius dokumentus ir paaiškinimą dėl užsieniečio įdarbinimo ir darbo įmonėje aplinkybių (b.l. 15). Įmonė pateikė reikalautus dokumentus: užsieniečio darbo sutarčių kopijas, jo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, apmokėjimą už darbą patvirtinančius dokumentus, (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio paso kopiją (b.l. 22-33). Įmonės direktorius V. C., gim. (duomenys neskelbtini), atvykęs į VDI pateikė 2020-11-16 rašytinį paaiškinimą (b.l.21). Išanalizavus surinktus duomenis apie V. T. įdarbinimą ir darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ konstatuota, jog Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su V. T. 2020-05-08 negalėjo būti pasirašyta, nes jo profesija (mūrininkas), 2020 metų I pusmetį nebuvo įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, todėl, prieš įsidarbindamas Įmonėje, vadovaujantis UTPĮ 57 str. 1 d. 4 p., V. T. privalėjo įsigyti leidimą dirbti, o darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis UTPĮ 62 str. 2 d. negalėjo sudaryti darbo sutarties su leidimo dirbti neturinčiu užsieniečiu. V. T. negalėjo būti įdarbintas metalinių konstrukcijų montuotoju, nes neturi dokumentų, patvirtinančių jo turimą kvalifikaciją, reikalingą darbo sutartyje sutartoms darbinėms funkcijoms atlikti. Įmonės direktorius V. C., įdarbinęs V. T., pažeidė imperatyvius UTPĮ 57 str. 1 d. 4 p. ir UTPĮ 62 str. 2 d. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo (toliau - UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. V. T. nuo 2020-05-11 iki 2020-06-01 nelegaliai dirbo Įmonės naudai. Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su V. T. 2020-09-11 negalėjo būti pasirašyta, nes su jam išduotu LLG Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusiu nuo 2020-06-25 iki 2020-10-14, jis galėjo įsidarbinti tik pas darbdavį, įsipareigojusįjį įdarbinti, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės direktorius V. C., įdarbinęs V. T., pažeidė imperatyvius UTPĮ 62 str. 22 d. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo (toliau - UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. V. T. nuo 2020-09-11 iki 2020-10-28 nelegaliai dirbo Įmonės naudai (b.l. 3-10).
Iš byloje surinktų dokumentų dėl V. T. įdarbinimų bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, matyti, jog šioje bendrovėje jis buvo įdarbintas du kartus: nuo 2020-05-11 iki 2020-06-01 ir nuo 2020-09-11 iki 2020-10-28. Pirmu atveju su juo 2020-05-08 buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią bendrovės vardu pasirašė bendrovės direktorius V. C., kuria užsienietis V. T. buvo įdarbintas metalinių konstrukcijų montuotoju (b.l. 22), antru atveju su juo 2020-09-11 buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią bendrovės vardu pasirašė bendrovės direktorius V. C., kuria užsienietis V. T. buvo įdarbintas vidaus apdailininku (b.l. 28).
Apibendrindamas surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad byloje nėra ginčo, jog V. T. aukščiau nurodytais laikotarpiais buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, realiai dirbo bendrovėje, jam už išdirbtus laikotarpius buvo mokamas atlyginimas, apie jo į darbinimą pranešta Sodrai. Šių aplinkybių neneigia administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jas patvirtina bendrovės pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiai, pinigų išmokėjimo kvitai (b.l. 23-33). VSDFV informacinės sistemos duomenų išrašas patvirtina, jog apie V. T. įdarbinimą Sodra buvo informuota (b.l. 16). Tokiu būdu buvo realiai atliekamas darbas įmonės naudai, darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, su pastaruoju pasirašytose darbo sutartyse buvo numatytas jo darbo pobūdis, laikas ir atlyginimas, atlikdamas savo darbines funkcijas asmuo laikėsi įmonės jam nustatyto darbo grafiko, darbo taisyklių, už atliktą darbą gavo sutartą atlyginimą. Tačiau aplinkybės, jog su trečiosios šalies piliečiu buvo sudaryta oficialios raštiškos darbo sutartys, apie šio asmens įdarbinimą pranešta VSDFV, už jį valstybei mokami nustatyti mokesčiai, nepakankamos laikyti, kad jo darbas buvo legalus. Teismas pažymi, jog dėl šių aplinkybių asmens darbas neabejotinai būtų laikomas legaliu, jei tokiu būdu būtų įdarbintas Lietuvos Respublikos pilietis. Tačiau trečiosios šalies piliečio įdarbinimui įstatymų leidėjas kelia daugiau reikalavimų. Aukščiau minėtas UĮ 56 straipsnio 1 dalis numato alternatyvias situacijas, kurioms esant bus pagrindas konstatuoti nelegalaus darbo atvejį. Pažeidus bent vieną iš UĮ 56 straipsnio 1 dalyje numatytų imperatyvių reikalavimų asmens įdarbinimui, bus konstatuojama, kad asmuo dirba nelegaliai.
Nagrinėjamu atveju aktualus UTPĮ 58 straipsnis numato eilę atvejų, kai užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Vienas jų - atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (58 straipsnio 1 dalies 11 punktas). V. T. 2020-05-08 darbo sutartyje nurodyta profesija – metalinių konstrukcijų montuotojas (profesijos kodas pagal LPK (ISCO-08 versija) 721403) 2020 metų pirmą pusmetį Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019-12-31 įsakymu Nr. V-469 buvo įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą ir šios specialybės darbuotojams iš trečiųjų šalių gauti leidimą dirbti Lietuvoje nereikėjo. Tačiau iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, kuriuos įsidarbindamas pastarajai pateikė V. T., matyti, jog jis teikė dokumentus apie turimą mūrininko kvalifikaciją (V. T. profesinio mokslo diplomo (pažymėjimo) Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 36-37). Darbo sutartyje įrašytos profesijos - metalinių konstrukcijų montuotojas - minėtas asmuo nėra įgijęs ir tokią kvalifikaciją patvirtinančių duomenų darbdaviui pateikta nebuvo. Pažymėtina, jog V. T. turima mūrininko profesija jo įdarbinimo laikotarpiu nebuvo įtraukta į trūkstamų Lietuvoje profesijų sąrašą, tad be leidimo dirbti minėtas asmuo galėjo būti įdarbintas, tik jei būtų atitikęs kitus UTPĮ 58 straipsnyje numatytus atvejus, ko nagrinėjamu atveju nenustatyta. Taigi, V. T. galėjo būti įdarbintas tik turėdamas Lietuvos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti, o pastarojo neturėjo. VDI pagrįstai konstatavo, jog 2020-05-08 su V. T. negalėjo būti sudaryta darbo sutartis neturint leidimo dirbti darbą, kuris nėra įtrauktas trūkstamų profesijų sąrašą, ir neturint kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų darbui, kuris yra įtrauktas į trūkstamų profesijų sąrašą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes V. T. įdarbinimas nuo 2020-05-11 iki 2020-06-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažįstamas nelegaliu.
Antrą kartą įdarbinant V. T. bendrovėje, šis jau turėjo dvejiems metams išduotą leidimą gyventi Lietuvoje. Atitinkamai pagal UTPĮ 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto (numatančio, jog Užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1–3, 7–10 punktus) pagrindu buvo atleistas nuo pareigos gauti leidimą dirbti Lietuvoje, tačiau jo leidimas gyventi Lietuvoje ir teisėtas buvimas šalyje buvo susietas su konkrečia darbo vieta. V. T. leidimas gyventi Lietuvoje buvo išduotas būtent UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto numatytu pagrindu (b.l. 13). UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 2¹ dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą gali pateikti užsienietis arba jį įdarbinti įpareigojantis darbdavys (UTPĮ 44 str. 4 p.).
Nagrinėjamu atveju antrojo V. T. įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dienai , t.y. 2020-09-11 dienai, V. T. galėjo dirbti tik pas tą darbdavį, kuriam tarpininkaujant UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo gautas leidimas dirbti ir gyventi Lietuvoje, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 14). UTĮ 62 straipsnio 2² punktas numato, jog užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Atitinkamai tiek V. T., tiek jo darbdaviui galiojo ši įdarbinimo sąlyga. Norėdamas pakeisti darbdavį, V. T. privalėjo laikytis UTPĮ 44 straipsnio 7 dalyje numatytos tvarkos, pagal kurią užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidaudamas pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Atitinkamai UTPĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, kad Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.
Tik po šių procedūrų atlikimo V. T. įdarbinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų buvęs laikomas teisėtu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, VDI pagrįstai konstatavo, jog darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė UĮ 56 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų, Įmonė įdarbino trečiosios šalies pilietį pažeidžiant UTPĮ 62 straipsnio 2² dalyje numatytą imperatyvų reikalavimą, minėto užsieniečio darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai laikomas nelegaliu neatsižvelgiant į tai, kad su juo buvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes V. C., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus – veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, nusižengimo padarymo aplinkybes. V. C. atsakomybę lengvina tai, kad nusižengimo padarymo faktą jis pripažino ir gailisi dėl jo (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Nėra duomenų, kad praeityje jis būtų buvęs baustas už šios rūšies nusižengimus. Bendrovė neturėjo tikslo užsieniečio darbo nuslėpti nuo valstybės, nemokėti už jį mokesčių, dėl nusižengimo žalos nepatyrė nei įdarbintas asmuo, nei valstybė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes skirtina minimali už nelegalų darbą įstatymo numatyta bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
V. C. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, paskirti 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 bankas Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą laukelyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 20126253895.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.