- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-05
- Bylos Nr.
- eI1-5675-414/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00971-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- P. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. (P. P.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat pareiškėjo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. ir nuo 2020 m. lapkričio mėnesio iki 2021 m. rugsėjo 8 d. atliko bausmę Marijampolė pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN) drausmės grupėje. Pareiškėjui nebuvo taikoma jokia resocializacijos programa, socialinė reabilitacija.
Atlikdamas bausmę drausmės grupėje pareiškėjas 22 val. per parą buvau laikoma užrakintas kameroje su asmenimis, kurie nuolat vartojo narkotikus. Tokia pareiškėjo padėtis Marijampolės PN prilygo kankinimui.
Pareiškėjui atliekant bausmę drausmės grupėje buvo pažeistas teisės aktuose nustatytas reikalavimas dėl minimalaus vienam asmeniui turėjusio tekti gyvenamojo ploto. Be to, kameroje buvo labai blogas apšvietimas, lempos buvo be gaubtų, nebuvo galimybės, nei skaityti knygų, nei rašyti laiškų, nes labai pavargdavo akys. Kameroje neveikė ventiliacinė sistema, buvo pelėsis, didelė drėgmė, kamera nebuvo dezinfekuojama, langai sulūžę, neatsidarė, per langus patekdavo mažai oro.
Pažymėjo, kad karštu dušu turėjo galimybę pasinaudoti, tik vieną kartą per savaitę. Be to, dušo patalpoje susikaupdavo daug garų, nes visiškai neveikė ventiliacinė sistema, todėl ant sienų, lubų akivaizdžiai matėsi pelėsis, byrėjo tinkas.
Dėl tokių sąlygų pareiškėjas nuolat jautėsi žeminamas, patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, emocinę depresiją, negali ramiai miegoti, sutriko visavertis gyvenimas.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. atliko bausmę 20 būrio (drausmės grupė) 2 kameroje, nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d. – 12 būrio 26 kameroje ir nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 7 d. 20 būrio 7 kameroje. Visą vertinamąjį laikotarpį pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.
Marijampolės PN gyvenamosios patalpos yra įrengtos pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, o nuo 2020 m. gruodžio 21 d. pagal Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisykles patvirtintas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389. Įstaigos aprūpintos inventoriumi pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr.V-245.
Nurodė, kad socialinė nuteisto asmens reabilitacija yra vykdoma pagal kiekvienam nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Toks planas 2016 m. lapkričio 3 d. yra parengtas ir pareiškėjui. Su socialinės reabilitacijos planu pareiškėjas supažindintas. Pareiškėjas turėjo teisę ir galimybę su Resocializacijos skyriaus specialistu aptarti suplanuotas pataisos priemones, įtraukti naujas, tačiau tam reikalinga pareiškėjo motyvacija ir iniciatyva. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra grindžiamas savanoriškumo principu, taigi socialinės reabilitacijos procesas yra ne poveikio, bet sąveikos reikalas ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų. Pareiškėjas buvo užsirašęs dalyvauti programoje „Relaksacija“, kuri vyko nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d., tačiau užsiėmimus lankė nesistemingai. Pažymėjo, kad Marijampolės PN direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka nuteistieji gali lankyti pataisos namuose veikiančią biblioteką, knygos į drausmės grupę atnešamos.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginys, jog jis buvo laikomas kameroje kartu su asmenimis, kurie vartoja narkotikus, niekuo pagrįstas ir deklaratyvaus pobūdžio, kadangi pareiškėjas jo skunde nedetalizuoja nurodydamas konkrečius asmenis ar kamerą kurioje būtent tariamai jautėsi kankinamas. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su laikomam kameroje su asmenimis, kurie nuolat vartoja narkotikus.
Nurodė, kad Marijampolės PN bendrabučio tipo patalpos ir kamerų tipo patalpos yra vėdinamos per langus. Marijampolės PN esančios patalpos yra nuolatos tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau nuolat stebimos ir prižiūrimos specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, bei Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui skubiai atlieka defektų šalinimo darbus, remonto darbus. Švarą ir tvarką bendrojo naudojimo patalpose (koridoriuje, tualete, prausykloje ir t.t.) palaiko dirbantis nuteistasis – tvarkinys. Gyvenamosios patalpos yra valomos pačių gyventojų. Valymo priemonės nuteistiesiems išduodamos kiekvieną mėnesį.
Gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Dirbtinis apšvietimas visose patalpose yra ne mažesnis, nei 200 lx. Pažymėjo, jog Marijampolės PN kamerų būklė yra puiki. Pareiškėjas į Marijampolės PN administraciją dėl neva netinkamų sienų, langų būklės, apšvietimo, byrančio tinko, kad kamera nedezinfekuojama nėra kreipęsis.
Teigė, jog Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu) jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN drausmės grupėje netinkamomis sąlygomis nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2021 m. rugsėjo 7 d.
Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skunde nurodyti netikslūs buvimo drausmės grupėje laikotarpiai bei į atsakovės atstovo pateiktus duomenis apie pareiškėjo priskyrimą drausmės grupei, šioje byloje bus vertinami laikotarpiai nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2021 m. rugsėjo 7 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 11¹.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Nuo 2020 m. vasario 6 d. galiojančio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo" 2.1 punktas nustato analogiškus minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam žmogui, reikalavimus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. pareiškėjas atliko bausmę 20 būrio 2 kameroje, kuri yra 30,76 kv. m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,84 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d. pareiškėjas atliko bausmę 12 būrio 26 kameroje, kuri yra 14,96 kv. m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,98 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas atliko bausmę 20 būrio 7 kameroje, kuri yra 17,21 kv. m ploto, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,30 kv. m gyvenamojo ploto.
Atsakovės atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, pareiškėjas gavęs atsiliepimą į skundą jų neginčijo, todėl teismais jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpose, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.
Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, nėra pagrindo atsižvelgti į baldų ir kito inventoriaus užimamą plotą kamerose.
Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo apgyvendintas buvo blogas apšvietimas, neveikė ventiliacinė sistema, buvo didelė drėgmė, pelėsis, kameros nebuvo dezinfekuojamos, langai sulūžę, pro langus patekdavo mažai oro, dušo patalpoje taip pat neveikė ventiliacinė sistema, ant sienų ir lubų buvo pelėsis, byrėjo tinkas.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 p.). Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Higienos normos HN 134:2015 34 punktas nustato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog Higienos normoje HN 134:2015 natūralaus apšvietimo koeficientas nereglamentuojamas.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Marijampolės PN kamerų būklė yra puiki, patalpos yra vėdinamos per langus, gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas bei pateikė kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiškėjas ir dušo patalpų, nuotraukas, iš kurių matyti, kad kamerų ir dušo patalpų sienos, lubos, langai, sanitariniai mazgai tvarkingi, kameros vėdinamos atidarius langus, kameros šviesa sklinda iš įrengtų šviestuvų ir per langus.
Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kitą valstybės instituciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų buvo kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovės atstovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog karštu dušu turėjo galimybę pasinaudoti, tik vieną kartą per savaitę.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punkte (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija) buvo numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę) <...>.
Pareiškėjas neneigia, jog jam buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę, todėl konstatuotina, kad teisės aktų, reglamentuojančių nuteistųjų naudojimosi dušu periodiškumą, atsakovės atstovas nepažeidė.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat sieja su tuo, jog jam nebuvo taikoma jokia resocializacijos programa, socialinė reabilitacija.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjui buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, su kuriuo pareiškėjas yra supažindintas. Aplinkybę, kad pareiškėjas buvo supažindintas su pataisos įstaigoje vykdomomis socialinės reabilitacijos priemonėmis, jam išaiškinta dalyvavimo tvarka, patvirtina į bylą pateiktos Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės duomenys. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjui 2016 m. lapkričio 3 d. buvo sudarytas Individualus socialinės reabilitacijos pataisos planas. Iš Marijampolės PN 2020 m. sausio 2 d. pažymos Nr. 55/04-75 matyti, kad pareiškėjas buvo užsirašęs dalyvauti programoje „Relaksacija“, kuri vyko nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d., tačiau užsiėmimus lankė nesistemingai. Be to, pareiškėjas būdamas priskirtas drausmės grupei galėjo naudotis bibliotekos paslaugomis (vadovaujantis Marijampolės PN bibliotekos ir skaityklos lankymo grafikais, nuteistiesiems, laikomiems kamerų tipo patalpose, bibliotekos darbuotojai lankosi kamerose, keičia bei išduoda knygas). Pažymėtina, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose yra nuteistojo teisė, bet ne pareiga, todėl norėdamas dalyvauti šiose programose nuteistasis turi parodyti iniciatyvą, teikdamas atitinkamus prašymus Marijampolės PN administracijai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas teikė tokius prašymus, o Marijampolės PN administracija atsisakė juos tenkinti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybės, pareiškėjo argumentai dėl socialinės reabilitacijos programų netaikymo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu jis patyrė neturtinę žalą dėl to, jog buvo laikomas kartu su narkotikus vartojančiais asmenimis. Tačiau pareiškėjas konkrečių aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada ir kokioje kameroje buvo laikomas su narkotikus vartojančiais asmenimis, nenurodė kokie konkretūs asmenys vartojo narkotikus, byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas dėl laikymo kartu su narkotikus vartojančiais asmenimis yra kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją. Taigi, bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikytini deklaratyviais, todėl atmestini.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.
Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.). Taip pat išaiškinta, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-95/2009, 2012 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1342/2012).
Pareiškėjas teigia, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jautėsi žeminamas, patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, emocinę depresiją, negali ramiai miegoti, sutriko visavertis gyvenimas. Jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Marijampolės PN II Resocializacijos skyriaus 2022 m. birželio 10 d. pažyma Nr. 55/04-414 patvirtina, jog pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu dėl gyvenimo sąlygų drausmės grupėje į psichologą nesikreipė. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2022 m. birželio 8 d. rašto Nr. S-2135 matyti, kad 2021 m. liepos 21 d. pareiškėjas yra konsultuotas gydytojo psichiatro dėl miego sutrikimų, tačiau minėta aplinkybė nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog minėtą miego sutrikimą tiesiogiai įtakojo kalinimo sąlygos Marijampolės PN. Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti abstraktūs teiginiai, jų nepagrindžiant, negali būti laikomi neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.
Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. P. (P. P.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.