Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Alfredo Vilbiko ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdalius ir A. P. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, sumažinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi subendrinta ir neatlikta bausmės dalimi ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 9 (devyniems) mėnesiams. Bausmė A. P. paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir K. P. bei E. Š., tačiau dėl šių nuteistųjų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

A. P. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrai grupėje su D. J. (jo atžvilgiu atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. .......), E. Š., bausmę M. pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atliekančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bausmę A. pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atliekančiu K. P., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, sukčiavo, o būtent: 2017 m. vasario 17 d. 11.59 val. M. pataisos namuose bausmę atliekančiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai J. M., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius kriminalinės policijos viršininku ir pateikus melagingą informaciją apie tai, kad į apyvartą išleista daug padirbtų pinigų, kurių dalis yra pas nukentėjusiąją, ir kad pas ją atvyks kitas policijos pareigūnas, kuris ją nuveš į pašto skyrių, kur ji galės patikrinti pinigus, nukentėjusiajai sutikus patikrinti pinigus, jis (A. P.) paskambino K. P. ir nurodė surasti žmogų, kuris nueitų paimti apgaule išviliotus pinigus, po ko K. P. paskambino D. J. ir nurodė važiuoti pas nukentėjusiąją į namus paimti apgaule išviliotus pinigus, žadėdamas dalį pinigų kaip atlygį, D. J. ir E. Š. nuvykus į (duomenys neskelbtini), E. Š. nuėjus į nukentėjusiosios J. M. namus, esančius (duomenys neskelbtini), prisistačius policijos pareigūnu ir iš nukentėjusiosios paėmus 270 eurų, tokiu būdu apgaule savo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, K. P., D. J., E. Š. naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai J. M. priklausantį - turtą 270 eurų.

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo skirti švelnesnę bausmę, atsižvelgti į visą tyrimo laiką. Taip pat nurodo, kad teismas neįskaitė į paskirtos bausmę laiko, kol vyko tyrimas ir jis buvo sulaikytas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. P. ir jo gynėjas advokatas Modestas Švažas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras Žydrūnas Kungys prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, kaltės bei kvalifikacijos neginčija, o nesutinka tik su paskirtos bausmės dydžiu bei kelia kardomojo kalinimo įskaitymo į paskirtą bausmę klausimą (BK 66 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bausmė, tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausme valstybė siekia perauklėti nuteistąjį. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK kodekso bendrosios dalies nuostatų. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamo veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Aptariamos nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos A. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už baigtą nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su A. P. paskirta bausme, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir baigtumo stadiją (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia). Skiriant bausmę atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagą yra labiau neigiama, nei teigiama, kadangi nuteistasis praeityje teistas net trylika kartų, dauguma nusikalstamų veikų nukreiptos į svetimo turto pasisavinimą (2 t., 167-178 b. l.). Be to, iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad A. P. atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jam taip pat pateikti kaltinimai dėl sukčiavimo. Šios aplinkybės teismui leidžia pripažinti, jog neigiama vertybių orientacija yra susiformavus jau ankščiau ir nusikalstama veika, dėl kurios nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas nuosprendis, nebuvo atsitiktinė ir įvykdyta nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Apylinkės teismas, be kita ko, skirdamas bausmę įvertino ir tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad A. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas). Šių duomenų kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas nuteistajam A. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagrįstai paskyrė bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, kadangi, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, yra akivaizdu, jog alternatyvios bausmės (viešieji darbai, bauda, areštas ar laisvės apribojimas) šiuo atveju nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Juo labiau, kad skundžiamame nuosprendyje nustatytą nusikalstamą veiką A. P. padarė atlikdamas bausmę M. pataisos namuose (2 t., 177 b. l.), kurią atlieka iki šiol. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pripažįsta, kad A. P. nėra linkęs laikytis įstatymų, nesistengia teigiamai koreguoti savo elgesio netgi tada, kai jam taikoma pati griežčiausia bausmė – realus laisvės atėmimas. Šiuo atveju, atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo motyvą ir nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, konstatuotina, jog nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindu sušvelninti nuteistojo A. P. teisinę padėtį, paskiriant jam švelnesnę bausmę, nei tai padarė apylinkės teismas. Aplinkybės, kurias savo apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis, kaip turinčias reikšmės jam paskirtos bausmės švelninimui, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstas, kadangi, priešingai nei apeliantas nurodė skunde, nagrinėjamu atveju bylos tyrimas neužtruko ilgai, bylos tyrimas nuo pradėto teisminio tyrimo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo užtrūko vienerius metus, todėl, atsižvelgus į bylos sudėtingumą, kaltinamųjų skaičių, nėra pagrindo spręsti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra ta išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir būtų pagrindas skirti švelnesnę bausmę.Pažymėtina ir tai, jog nuteistajam A. P. pripažinus įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, dėl ko buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsni), teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę dar sumažino vienu trečdaliu, ir tokiu būdu nustatė ir taip pakankamai švelnią laisvės atėmimo bausmę už jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Be to, už nusikalstamos veikos, nustatytos skundžiamu nuosprendžiu, padarymą apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė buvos subendrinta su M. rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi subendrinta neatliktos bausmės dalimi, jas bendrinant dalinio sudėjimo būdu, kuris taip pat yra palankesnis nuteistajam. Pažymėtina, kad prie griežtesnės bausmės, nustatytos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi, pirmosios instancijos teismas pridėjo tik dalį naujai paskirtos bausmės, bausmių bendrinimas buvo atliktas tinkamai taikant BK 64 straipsnio taisykles, todėl švelninti subendrintą bausmę, mažinant jos trukmę, nėra teisinio pagrindo.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pamiršo į paskirtos bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktos bylos medžiaga, konstatuoja, kad nuteistojo teiginys dėl kardomojo kalinimo laiko neįskaitymo į paskirtos bausmės laiką yra nepagrįstas, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog kardomoji priemonė byloje, kurioje priimtas skundžiamas 2018 m. vasario 9 d. nuosprendis, A. P. aplamai paskirta nebuvo, nes jis tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę (3 t., 118 b. l.). Tai, kad A. P. bylos nagrinėjimo metu buvo laikinai perkeliamas iš laisvės atėmimo vietos proceso veiksmų atlikimui nesudaro pagrindo šiuos laikotarpius įskaityti į paskirtą bausmę Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantui A. P. švelninti bausmę nėra pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.