Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutarimo, kuriuo L. R. pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 1 d. ir 187 str. 2 d., ir nubausta galutine subendrinta administracine nuobauda - 300 (trijų šimtų) litų bauda;

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu pripažinta kalta už tai, kad ji 2012-11-17 apie 14.45 val., Vilniuje, Kryžiokų g. 178, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pateikti asmens dokumentą, atsisakė prisistatyti, be to, ji adresu Kryžiokų g. 178, Vilniuje, laiko tris šunis, kurie neturi registracijos ir vakcinacijos (skiepų) dokumentų, be to, nustatyta, kad 2012-11-17 apie 14,10 val. Vilniuje, Kryžiokų gatvėmis bėgiojo du šunys, priklausantys L. R., be priežiūros. Šiais savo veiksmais L. R. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-10-07 sprendimo „Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 6.9 p. ir 22 p. reikalavimus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nebuvo patvirtintas faktas, jog būtent jos šunys 2012-11-17 lakstė be priežiūros. Pažymi, kad rūpinasi savo augintiniais.

Pabrėžia, kad policijos pareigūnas M. K. aiškindamas situaciją, patvirtino, jog iš namų išbėgęs šuniukas bandė įkąsti pareigūnui A. G., bet pats pareigūnas A. G. užpuolimo fakto nepatvirtino. Apeliantės teigimu, tokie ir kiti parodymai, kurie klaidingai įrodo pažeidimą, yra nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes turėjo tinkamai įvertinti.

Pažymi, kad nagrinėjamo įvykio dieną šuniukai buvo prie namų, tuo įsitikino patys policijos pareigūnai. Negalėjo vykdyti policijos pareigūno nurodymų, nes išėjusi iš namų, neturėjo prie savęs asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, o vėliau negalėjo jo pateikti, nes buvo sulaikoma pareigūnų prie namo.

Akcentuoja ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ji yra pensinio amžiaus, anksčiau nebuvo bausta už pasipriešinimą policijos pareigūnams ar pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Kaip numato Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau, vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apeliantės L. R. kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. numatytus pažeidimus, pagrįstos. Apeliantės kaltė padarius jai inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, įrodyta tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų M. K. ir A. G. tarnybiniais pranešimas (b. l. 3-4, 5), R. Z., G. L., V. L. pareiškimais (b. l.7-9), fotonuotraukomis (b. l. 10) bei pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymais.

Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 1 d., inter alia, įtvirtinta, kad gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimas, užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. numato, kad policijos ar <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Kaip matyti iš 2012 m. lapkričio 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto L. R., 2012-11-17, apie 14.45 val., Vilniuje, Kryžiokų g. 178, L. R. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pateikti asmens dokumentą, atsisakė prisistatyti. Nustatyta, kad Vilniuje, Kryžiokų g. 178, L. R. laiko tris šunis, kurie neturi šuns registracijos ir vakcinacijos (skiepų) dokumentų, taip pat, 2012-11-17, apie 14.45 val., Vilniuje, Kryžiokų gatvėmis pastarajai priklausantys šunys bėgiojo be priežiūros.

Šiame administracinio teisės pažeidimo protokole pateiktas ir apeliantės paaiškinimas, kuriame ji prisipažino, kad protokole nurodytu laiku ir adresu tarp jos ir policijos pareigūnų įvyko konfliktas, kurio metu ji nepateikė savo tapatybę patvirtinančių dokumentų. Paaiškino, kad labai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Iš šio L. R. paaiškinimo matyti, kad savo kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. – teisėto policijos pareigūno reikalavimo nevykdymo, ji pripažino, tačiau nieko neužsimenama apie kitą jai inkriminuojamą pažeidimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 1 d. - atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimą.

2012 m. lapkričio 22 d. L. R. pateikė savo paaiškinimo patikslinimą (b. l. 12), kuriame nurodė, kad atvykus policijos pareigūnams, ji išėjo į kiemą juos pasitikti. Apeliantei priėjus prie policijos pareigūnų, pastarieji nurodė, kad jai priklausantys šunys bėgioja palaidi, tačiau šią aplinkybę L. R. paneigė. Pokalbio su policijos pareigūnais metu, pastaroji nesuprato, ko jie nori. Pareigūnai jai pranešė, kad ji vyks su pastaraisiais į policijos komisariatą, tada L. R. pradėjo nervintis ir tam prieštarauti, pradėjo judėti link namų. Tada vienas policijos pareigūnų paėmė ją už rankos (dešinės pusės) ir užlaužė ją už nugaros, ji pradėjo garsiai šaukti. Išgirdęs savo žmonos balsą, iš namo išėjo L. R. vyras M. R., reikalaudamas policijos pareigūnų paleisti jo žmoną, pareigūnas paleido L. R. ranką. Bendruoju pagalbos telefonu ji pranešė apie, jos manymu, neteisėtus pareigūnų veiksmus. Pažymi, kad dėl kilusios situacijos labai apgailestauja, nori atsiprašyti policijos pareigūnų.

Iš šio apeliantės paaiškinimo patikslinimo matyti, kad savo kaltę dėl jai inkriminuojamo pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 1 d., ji neigė, nurodydama, kad jai priklausantys šunys nagrinėjamo įvykio dieną buvo pririšti ir negalėjo lakstyti po apylinkes palaidi. Analogiškas nagrinėjamo įvykio aplinkybes L. R. parodė ir apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jas patvirtino ir pastarosios sutuoktinis M. R..

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos L. R. bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pastarosios sutuoktinio M. R. duotus parodymus, sprendžia, kad jie prieštarauja kitoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Abejoti L. R. pateikta nagrinėjamo įvykio versija, verčia ir policijos pareigūno M. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad įvykio dieną, soduose, policijos pareigūnus sustabdė moteris su vežimėliu ir nurodė, kad palaidi šunys laksto apylinkėmis. Pareigūnai privažiavo L. R. namą, pastaroji juos pasitiko, iš namo išbėgo šuo. Jie įspėjo moterį, kad jai priklausantys šunys palaidi laksto apylinkėmis, pastaroji į šią pareigūnų pastabą atsakė, kad jai priklausantys šunys niekam neįkando. Pareigūnai išaiškino pastarajai gyvūnų laikymo sąlygas, prašė, jog moteris prisistatytų, pateiktų jos tapatybę patvirtinančius dokumentus, tačiau pastaroji tai padaryti atsisakė ir bandė pasišalinti, ko pasekoje, kartu su liudytoju M. K. buvęs policijos pareigūnas A. G. paėmė moterį už rankos, paaiškino, kad turi pristatyti ją į policijos komisariatą. Moteris pradėjo rėkti, kad pareigūnas girtas, ji buvo paleista, nuėjo namo ir nebesugrįžo. Kieme buvo vienas šuo, paskui atbėgo kitas – juodas šuo, jie bėgiojo po sklypą, lojo, vienas bandė įkasti pareigūnui A. G.. Pro šalį ėjusi moteris paaiškino, kad vaikai bijo vaikščioti po sklypą.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pagal 2009 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos „Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių sprendimo“ 6.9 p., gyvūnų savininkai, gyvūnus prižiūrintys asmenys privalo užtikrinti, kad viešosiose vietose, bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai nebūtų palikti be priežiūros. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. R. priklausantys šunys bėgiojo po apylinkes palaidi. Tai patvirtina ne tik policijos pareigūno M. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, bet ir pareiškimus policijos institucijai pateikę asmenys – R. Z., G. L. ir V. L., kurie savo pateiktais pareiškimais prašė imtis priemonių, jog Kryžiokų g. Vilniuje, nelakstytų palaidi šunys, pažymėjo, kad iš neaptvertos namo teritorijos, esančios adresu Kryžiokų g. 178, išbėga palaidi šunys ir kelia pavojų pro šalį einantiems žmonėms.

Remiantis 2009 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos „Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių sprendimo“ 22 p., šuns, katės savininkas privalo turėti gyvūno registracijos ir vakcinacijos (skiepų) dokumentus. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad tokių dokumentų L. R. neturėjo. Nors byloje ir yra pateikta dviejų L. R. priklausančių šunų vakcinavimo pažyma (b. l. 40-41), tačiau pastebėtina, kad joje įrašytas vienintelis įrašas, kad šuniukų vakcinacija buvo atlikta tik 2013 m. kovo 4 d., t.y. jau po nagrinėjamo įvykio.

Pažymėtina ir tai, kad remiantis byloje pateikta pažyma apie asmens baustumą (b. l. 11), L. R. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. - atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimo, padarymą jau buvo bausta administracine tvarka du kartus.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. R. patraukė administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 1 d., padarymą. Abejoti tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Atsakant į apeliantės argumentus, kad jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., ji nepadarė, patys policijos pareigūnai viršijo savo įgaliojimus, pažymėtina, kad iš byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, jog policijos pareigūnams paprašius L. R. pateikti jos tapatybę patvirtinančius dokumentus, ji tai padaryti atsisakė, t.y. nevykdė teisėto policijos pareigūno nurodymo, neprisistatė ir ketino eiti namo, tačiau, tuo metu, policijos pareigūnas jai suėmė už rankos, siekdamas ją sulaikyti. Apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantė negalėjo policijos pareigūnams pateikti tapatybę patvirtinančių dokumentų dėl to, kad policijos pareigūnai neleido jei įeiti į namus, kur ji buvo palikusi savo dokumentus, vertinamas kritiškai, kadangi net paprašiusi jos prisistatyti, ji tai padaryti atsisakė ir tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visiškai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., požymius.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas priimtas tinkamai įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, todėl jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutarimą palikti nepakeistą, L. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.