Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. V., gimęs 1974-06-16, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 str. 1 d. padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. – V. kaltina V. V., jog jis 2014-10-28, apie 16:30 val., automobilyje „Opel Corsa“, stovinčiame automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Pylimo g. – Vingrių g., girdint tretiesiems asmenims – vairavimo mokyklos „Autologija“ vairavimo instruktoriui E. V. ir sūnui M. V., G. P.-V. atžvilgiu pasakė, kad G. P.-V. yra „venerikė“, gali užkrėsti liga, yra neprognozuojamo, nestabilaus charakterio, gali vairuodama užmušti vaiką. G. P. – V. vertinimu, pateikta informacija neatitinka tikrovės bei yra šmeižianti G. P.-V. kaip fizinį asmenį, todėl privačios kaltintojos vertinimu, užtraukia atsakomybę pagal BK 154 str. 1 d.

Teisiamajame posėdyje V. V. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad spalio 28 dieną buvo sutarę, kad reikės sūnų paimti iš darželio. Darželyje sūnaus nerado. Grytė pranešė žinute, kad ji buvo pažadėjusi sūnui paimti jį prieš gimnastikos užsiėmimą. Po to Grytė paskambino, kad ji turi reikalų ir paprašė atvažiuoti į vairavimo aikštelę paimti sūnaus. Jis atvyko, jie privažiavo su mokomuoju vairavimo automobiliu ir sustojo. Jis priėjo prie vairuotojo ir su priekaištu paklausė, kodėl jis vežioja vaiką be specialios kėdutės. Jis buvo susijaudinęs. Įstatyme nurodyta, kad negalima mokomajame automobilyje vežioti vaikų. Ponui (instruktoriui) pasakė, kad jis liautųsi ir įspėjo, kad ši moteris yra labai impulsyvi. Ji yra laisvo elgesio. Pasakė, kad vyksta skyrybų procesas. Jis jį pabarė, kad jei tas tęsis, jis kreipsis į vadovybę. Taip ir gavosi šis konfliktas. Jis pripažįsta, kad buvo tikrai supykęs. O visa kita, kas čia prirašyta, yra netiesa. Kaltinamasis paaiškino, kad jo žmona (G. P. – V.) buvo neištikima. Ji labai efektingai ten atrodė. Jis suprato, kad jai imponavo tas vyras. E. V. galėjo girdėti žodžius, kuriuos išsakė.

G. P. –V. teisiamajame posėdyje palaikė pateiktą skundą. Ji paaiškino, kad prieš įvykį ji vaikui pažadėjo parodyti pirmąją vairavimo pamoką. Ji sakė, kad niekur nevažiuos, o tiesiog paspaudys mygtukus automobilyje. Netoli aikštelės juos pasitiko instruktorius ir įspėjo, kad negalima vaikams iki 14 metų amžiaus dalyvauti mokomajame procese. Žinute teko pranešti V. V., kad privažiuotų ir pasiimtų vaiką. Kol jis atvažiavo, jie laukė automobilyje, niekur nevažiavo. Atvyko V. V., puolė atidaryti jos pusės duris, šūkavo, ištarė tuos visus žodžius. Vairuotojas taip pat pasimetė. Jis pasakė, kad ši moteris (P.) yra venerikė, nestabilios psichikos, neprognozuojama, galinti užmušti vaiką, ją pažemino. Pasakė instruktoriui, kad jeigu leis jai išlaikyti egzaminą, jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Vairuotojas gražiai paprašė pasiimti vaiką, uždaryti duris. Vaikas išlipo, išėjo atsisėsti į automobilį. Tačiau V. V. vėl pradėjo gąsdinti instruktorių baudžiamąja atsakomybe, reikalauti jo kontaktų ir panašiai. Tačiau galų gale jie išvažiavo. Atsakydama nukentėjusioji į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad dabar jie kartu negyvena, susituokę yra dešimt metų. Įvykio metu nebegyveno kartu. Bet jis vis dar siekia ją kontroliuoti. Eina pas jos kaimynus, rodo bylas. Jis ją persekioja su policijos pagalba. Vairavimo instruktoriui galėjo susidaryti neigiama nuomonė apie ją, galėjo kilti nepasitikėjimas ja. Prašao jį teisiškai nubausti, kad jis jos daugiau nekankintų. Jis tikrai vadino „venerike“ ir nestabilios psichikos. Ji žodį „venerikė“ supranta kaip moters pažeminimą, kaip moterį, viską sau leidžiančią, sergančią, pavojingą. Ji niekada nesirgo venerinėmis ligomis. Su siaubu tokį žodį priėmė. Ji visada buvo po jo šešėliu, jis nebestebina. Jie negyvena kartu nuo 2013 metų. Vaikas galėjo girdėti visus tuos žeminančius žodžius. Vaikas ir ją taip apvadina, kai grįžta iš tėvo ar senelių, dabar liovėsi.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas E. V. paaiškino, kad jis yra vairavimo instruktorius. Pirmąją vairavimo pamoką, Grytė atėjo su vaiku. Jis pasakė, kad su vaiku mokytis vairuoti negalima. Grytė pasakė, kad vyras pasiims vaiką už 15 minučių. Jie nuėjo į automobilį. Jis aiškino teorinę dalį ir atvažiavo vyras. Liudytojas, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad viskas vyko aikštelėje, adresu Pylimo 36, Vilnius, netoli mokyklos „Autologija“. Kai atvažiavo vyras, automobilis stovėjo. Vaikas sėdėjo galinėje sėdynėje. Mašina buvo dviejų durų. Vyras (V. V.) pakeltu balsu, rėkdamas pradėjo kaltinti Grytę, kad ji yra neadekvati, nori vaiką užmušti. Įvyko konfliktas. Po to jis kreipėsi į jį. Vyras pasakė, kad Grytė yra sirgusi venerinėmis ligomis. Jis paprašė netrukdyti pamokos. Jis kaip ir išėjo, bet vėl priėjo prie jo ir pasakė, kad Grytė negali vairuoti, kad ji visus užmuš, jis viską kontroliuos, seks juos ir jei Grytė išlaikys egzaminą, jis viską apskųs. Tada pakeltu balsu jis paprašė jo pasišalinti. Tai buvo pirmoji pažintis su V. V.. Mašina tikrai stovėjo, ten nėra kur važiuoti. Vyras pasakė, kad žmona sirgo venerinėmis ligomis. Jis tą girdėjo, nes tai buvo sakoma jam. Negalėtų pasakyti, ar vaikas galėjo girdėti tuos žodžius. Nežino, kuriuo metu vaikas išėjo iš mašinos. Galbūt ir buvo kaltinimai dėl tos kėdutės, bet koks skirtumas, jie nevažiavo. Jis nežino, ką reiškia nepadoriai apsirengusi. Grytė buvo su sijonu, skrybėle, ji visada savotiškai rengiasi. Nėra specialios aprangos mokymuisi vairuoti. Konkrečiai negali pasakyti ar sakė „venerikė“, ar „sirgusi venerinėmis ligomis“. Jis nesakė, kad gali užkrėsti liga. Jis sakė, kad yra ji neprognozuojamo charakterio, sakė, kad ji gali vairuodama užmušti vaiką ir kitus žmones.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktos VĮ Šeškinės poliklinikos informacijos nuorašo matyti, kad mažametis G. P. V. sūnus M. V. lanko psichologines konsultacijas (b. l. 67).

Iš pateiktos VĮ Šeškinės poliklinikos Asmens sveikatos istorijos kopijos nenustatyta, kad G. P.- V. sirgo venerinėmis ligomis (b. l. 68-72).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

V. V. yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Šmeižimo – nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, objektyvusis požymis – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Pagal subjektyviuosius požymius šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl tikrovės neatitinkanti informacija turi būti paskleista ją paskleidusiam asmeniui suvokiant, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti kitą asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir to siekiant. Teismui abejonių nekyla, kad V. V. 2014-10-28, apie 16:30 val., prie automobilio „Opel Corsa“, stovinčio automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Pylimo g. – Vingrių g., girdint tretiesiems asmenims – vairavimo mokyklos „Autologija“ vairavimo instruktoriui E. V. ir sūnui M. V., G. P.-V. atžvilgiu pasakė, kad G. P.-V. yra „venerikė“, yra neprognozuojamo, nestabilaus charakterio, gali vairuodama užmušti vaiką. Tokią išvadą teismas daro remdamasis įtikinamais nukentėjusiosios paaiškinimais teisiamajame posėdyje ir liudytojo E. V. paaiškinimais. Liudytojas, būdamas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, detaliai paaiškino įvykio aplinkybes. Jis konkrečiai negalėjo pasakyti ar sakė „venerikė“, ar „sirgusi venerinėmis ligomis“. Taip pat patvirtino, kad kaltinamasis sakė, jog ji yra neprognozuojamo charakterio, kad ji gali vairuodama užmušti vaiką ir kitus žmones. Pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje itin akcentavo įvykusį konfliktą tarp jo ir vairavimo instruktoriaus, ko pasekoje turėjo tikslą sukelti abejones vertinant liudytojo parodymus. Nors kaltinamasis neigė teisiamajame posėdyje kaltę, tačiau pripažino, kad jis vairavimo instruktoriui pasakė, kad ši moteris (G. P. – V.) yra labai impulsyvi, ji yra laisvo elgesio. Taip pat kaltinamasis paaiškino, kad jo žmona buvo neištikima. Ji labai efektingai ten atrodė, neneigė, kad E. V. galėjo girdėti žodžius, kuriuos išsakė. Teismas tiki nukentėjusiosios paaiškinimais, jog ją išvadino „venerike“, neprognozuojamo, nestabilaus charakterio, gali vairuodama užmušti vaiką, nes jos paaiškinimus patvirtino liudytojas, be to nors ir švelnindamas savo pasakytus žodžius neneigė ir kaltinamasis, jog vadino nukentėjusiąją laisvo elgesio moterimi ir impulsyvia, nurodė, kad ji buvo neištikima jam. Teismas neturi duomenų, kad kaltinamoji sirgtų kokia nors venerine liga, tokių duomenų nepateikė ir kaltinamasis, priešingai pateiktos med. dokumentų kopijos patvirtina, kad G. P. – V. neserga ir nesirgo venerinėmis ligomis. Teismo vertinimu, nežiūrint aplinkybės, kad šiuo metu tarp sutuoktinių yra įtempti santykiai, netoleruotinas V. V. elgesys, žodžių vartojimas, konflikto kėlimas. Tai tik parodo nesugebėjimą kontroliuoti savo elgesio ir vartojamų žodžių viešumoję, girdint pašaliniams asmenims. Be to itin neigiamai vertinamas toks kaltinamojo nederamas elgesys savo mažamečio sūnaus akivaizdoje.

Kita vertus, nagrinėjama byla yra pakankamai jautri. Joje sprendžiama dviejų asmenų – vyro ir moters, dešimt metų pragyvenusių santuokoje (santuoka sudaryta 2003 m.), kuri ilgą laiką tenkino abu sutuoktinius, tarpusavio santykių problema. Pažymėtina ir tai, kad šis ginčas yra tarp sutuoktinių, auginančių mažametį vaiką. Be to, paraleliai vyksta sutuoktinių santuokos nutraukimo procesas, ginčas dėl turto padalijimo bei vaiko priežiūros (tai nustatyta remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-22 sprendimu, kuris yra neįsiteisėjęs). Pagal teismų suformuotą praktiką bylose kai ginčas kyla tarp sutuoktinių, kurių santykiai pašliję, ruošiamasi ištuokai arba ji jau vyksta, kai tokia pora augina bendrą vaiką, jų santykiai įtempti, priešiški vienas kito atžvilgiu, teismas privalo labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, kadangi tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji turi ne visai teisėtų motyvų. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė sprendžiant tarp šalių kilusius ginčus ir konfliktus, juo labiau kai šie kyla tarp sutuoktinių santuokos nutraukimo ir turto padalijimo procese ir pasireiškia žodine forma išreikštais veiksmais. Konfliktai šeimose neretas reiškinys mūsų visuomenėje. Konfliktinėse situacijose susijaudinę sutuoktiniai kartais neparenka tinkamų žodžių savo priekaištams išreikšti, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus. Tačiau tai nereiškia, kad baudžiamoji teisė yra tinkamiausia priemonė spręsti ginčus, kilusius iš šeimos teisinių santykių. Teismas atkreipia dėmesį, kad baudžiamajame procese, tai, kad kaltinamasis paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją turi įrodyti kaltinimo šalis. Tuo tarpu civilinėje teisėje ir civiliniame procese galioja kita taisyklė – preziumuojama, jog paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji teisė yra ultima ratio, t. y. paskutinė priemonė apginti savo pažeistas teises ir interesus, išnaudojus visas kitas galimas teisinės gynybos priemones, kai visi kiti būdai yra nepakankami teisingumui atstatyti. Ypač svarbu į tai atsižvelgti, kai tariamai nusikalstami vieno iš sutuoktinių veiksmai išoriškai pasireiškia žodine forma. Teismo nuomone, kaltinamojo V. V. veiksmai gali būti civilinių, bet ne baudžiamųjų teisinių santykių objektas.

Teismas laiko, kad kaltinamojo V. V. veiksmuose nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymių visumos (pavojingumo), todėl V. V. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302, str., 303 str. 5 d. 1 p., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

V. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. P. –V. ieškinį dėl 1500 Eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.