Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Jono Furmanavičiaus, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nuteistajam T. S., jo gynėjui advokatui Algirdui Sakalauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-12-21 nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteistas Ž. D., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. ir Ž. D. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrai, įvykdė plėšimą, panaudojant šaunamąjį ginklą, t. y. veikdami bendrai 2007 m. birželio 22 d., apie 05.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Ž. D. demonstratyviai laikant šaunamąjį ginklą - graižtvinį 5,5 mm kalibro 80 modelio HATSAN pneumatinį šautuvą su optiniu taikikliu ir juo grasinant M. R., tokiu būdu atimdami galimybę priešintis, reikalavo M. R. priklausančio turto, po to panaudodami fizinį smurtą - T. S. suduodant M. R. ranka vieną smūgį į veido sritį, Ž. D. koja prispaudus M. R. ranką, šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, pagrobė M. R. priklausantį turtą: du mobilaus ryšio telefonus - LG KG 225, kainuojantį 299 Lt, ir SAMSUNG SGH-X300, kainuojantį 289 Lt, balto metalo nešiojamą ant kaklo grandinėlę, kainuojančią 425 Lt, ir ant rankos nešiojamą geltono metalo grandinėlę, kainuojančią 850 Lt, tuo padarė M. R. 1863 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. nuosprendį pakeisti: perkvalifikuoti jo veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apelianto nuomone, jo veika buvo netinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, kad išankstinių susitarimų tarp jo ir Ž. D. apiplėšti nukentėjusįjį M. R., panaudojant šaunamąjį ginklą, ar kokiu nors kitokiu būdu, nebuvo. Teismas nuosprendyje nurodydamas, kad jis nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje, neišsiaiškino bendrininkų veikos subjektyviosios pusės, t.y. dėl šaunamojo ginklo panaudojimo darant nusikaltimą. Nuteistasis nurodo, jog, Ž. D. paėmus pneumatinį šautuvą, buvo įsitikinęs, kad iš jo iššauti negalima, žinojo, kad tai yra nešaunamasis ginklas. Kadangi nesuvokė, jog Ž. D. veika vykdoma panaudojant šaunamąjį ginklą, negalėjo pritarti ar nepritarti jo panaudojimui. Be to, visi iš nukentėjusiojo paimti daiktai liko pas Ž. D., kuriuos jis vėliau pardavė. Apeliantas teigia, jog jis nedalyvavo pagrobtų daiktų realizavime, jokios materialinės naudos neturėjo ir jos nesiekė, dėl ko nėra Lietuvos Respublikos BK 180 str 3 d. numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymių.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymus apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės prašymą skundą atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė Lietuvos Respublikos BPK 369 str. 3 d. numatytų esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, todėl jo priimtas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir turi būti panaikintas, o byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (LR BPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2008-01-29 teismo posėdžio protokole (t. 2, b.l. 196) užfiksuota, jog į teismo posėdį neatvyko nukentėjusysis M. R., gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes dėl sveikatos negali atvykti. Išklausęs proceso dalyvių nuomones dėl galimybės nagrinėti bylą nukentėjusiajam nedalyvaujant, teisėjas nutarė bylą nagrinėti, tačiau nukentėjusiojo M. R. ikiteisminio tyrimo metu teisme duotų parodymų, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos (nukentėjusysis nedalyvauja teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių), neperskaitė, juolab nuosprendžio aprašomojoje dalyje juos išdėstė be jokios nuorodos, jog tie parodymai buvo gauti būtent ikiteisminio tyrimo, bet ne bylos teisminio nagrinėjimo metu ir pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka. Iš paminėto seka, jog apylinkės teismas nepagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė iš esmės nukentėjusiojo M. R. parodymais, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnį, reglamentuojantį, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Apeliaciniame skunde akcentuojamą motyvą dėl apelianto nepritarimo nuteistojo Ž. D. nusikalstamiems veiksmams, tvirtinant, jog šis nesuvokė, kad pastarojo nusikalstama veika vykdoma panaudojant šaunamąjį ginklą, paneigia faktinės bylos aplinkybės. Pagal galiojančią teismų praktiką grasinimas turimu ginklu gali būti išreikštas žodžiu, gestais, demonstratyviai ar užuominomis jį panaudoti. Asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas ne tik žodžiu, raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, išreiškiant sutikimą, pritarimą kito bendrininko vykdomiems veiksmams. Byloje nustatyta, jog T. S. matė, kaip buvo demonstruojamas šaunamasis ginklas, tačiau tokiems Ž. D. veiksmams neprieštaravo.

Nuosprendyje teismas privalo išdėstyti visus byloje surinktus ir valstybinio kaltinimo pateiktus duomenis, juos pripažinti arba nepripažinti įrodymais bei pateikti įrodymų vertinimo analizę. Skundžiamame nuosprendyje aprašyti kaltinamojo Ž. D. parodymai, išdėstyta byloje esanti rašytinė medžiaga, tačiau šie duomenys nuosprendyje visiškai neanalizuoti, neįvertinti įrodymų viseto aspektu, dėl ko kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Ž. D. įvykdė nusikalstamą veiką ir kad jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d.

Be to, šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikšti du civiliniai ieškiniai: nukentėjusysis M. R. pareiškė 1564 Lt, o Kauno teritorinė ligonių kasa - 878,80 Lt dydžio civilinį ieškinį, tačiau šio klausimo pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu neišsprendė, o tik nurodė, kad kaltinamojo Ž. D. atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnis, kurio, beje, taikymo pagrindas nuosprendžio aprašomojoje dalyje visiškai nemotyvuotas. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad pirmiausia turi būti atlyginta asmeniui nusikalstama veika padaryta žala ir tik po to sprendžiamas iš nusikalstamos veikos gautų pinigų konfiskavimo klausimas.

Teismas ne­pa­kan­ka­mai tiks­liai nu­ro­dė ir Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­sų straips­nius, ku­riais va­do­vaudamasis pri­ėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Prieš nuosprendžio rezoliucinę dalį nurodoma, jog vadovaujamasi tik Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, kuris skelbia, jog Lietuvos Respublikos teismai nuosprendį priima Lietuvos Respublikos vardu. Nurodyti vien šį baudžiamojo proceso įstatyme numatytą pagrindą priimant sprendimą nepakanka.

Iš aukščiau paminėtų argumentų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino šališkai ir nevisapusiškai, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, principą (LR BPK 20 str. 5 d.). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad priimtas nuosprendis yra neteisėtas, jis naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 4 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui.