Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-23 · Administracinė byla Nr. I-2751-644/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-23
Bylos Nr.
I-2751-644/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
V. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2751-644/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00486-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.; 21.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 23 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,

dalyvaujant Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos atstovei Erikai Zakarauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. Š. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiais nuo 2014-11-01 iki 2014-11-11, nuo 2014-11-12 iki 2014-11-17 ir nuo 2014-11-17 iki 2015-04-17 jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 1-jo sektoriaus uždarojoje zonoje baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose netinkamomis sąlygomis. Nurodė, jog buvo patalpintas į kameras Nr. 2, 4, 7, 10, 12, 15, 16, kuriose nebuvo sanitarinių mazgų, pakabų drabužiams kabinti, patalpose buvo susikaupęs pelėsis ir drėgmė. Dėl drėgmės kamerose nuo sienų byrėjo tinkas. Kamerose nebuvo tinkamo apšvietimo (netvarkinga elektros instaliacija, kyšojo laidai). Dėl minėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jautė padidėjusią baimę aplinkai. Patirtą žalą vertina 10 000 Eur ir prašo ją priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 8-11) ir atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu buvo laikomas įvairiose baudos izoliatoriaus kamerose ir kamerų tipo patalpose, tačiau ginčo laikotarpiu kamerose Nr. 2, 7, 10, 15 nebuvo laikomas. Paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK kameros įrengtos laikantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų. Kiekvienoje kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas yra įrengti sanitariniai mazgai ir drabužių kabyklos, šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos foto nuotraukos. Pirmojo sektoriaus kamerų patalpos yra vėdinamos per langus ir ventiliacijos angas, todėl drėgmė patalpose nesusidaro. Perdegusios lempos keičiamos nuolat, pažeidimų dėl netvarkingos elektros instaliacijos kamerose nėra fiksuota. Pabrėžė, kad kamerose laikomi nuteistieji viską laužo, o įstaiga, atsižvelgiant į skiriamus asignavimus, patalpas ir inventorių remontuoja. Paaiškino, kad pareiškėjas per laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2015-04-17 vieną kartą buvo konsultuotas dėl savijautos. Tvirtino, kad neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų nebuvo, pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą ir neįrodė nė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas teismui pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį netinkamomis sąlygomis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos kamerų tipo ir baudos izoliatoriaus kamerose.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pravieniškių PN-AK arba pataisos namų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiais nuo 2014-11-01 iki 2014-11-11, nuo 2014-11-12 iki 2014-11-17 ir nuo 2014-11-17 iki 2015-04-17 jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK kamerose Nr. 2, 4, 7, 10, 12, 15, 16 netinkamomis sąlygimis.

Remiantis atsakovo atstovo į bylą pateikta 2015-05-13 pažyma Nr. 41-5706 (b.l. 15), pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2014-11-02 buvo laikomas baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 16, nuo 2014-11-02 iki 2014-11-03 baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 13, nuo 2014-11-03 iki 2014-11-10 baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 16, nuo 2014-11-10 – 2014-11-15 baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 4, nuo 2014-11-15 iki 2014-11-17 baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 4, nuo 2014-11-17 iki 2014-11-28 kamerų tipo patalpoje Nr. 4, nuo 2014-11-28 kameroje Nr. 12. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad V. Š. laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-04-17 (viso 168 paros) buvo laikomas Pravieniškių PN-AK kamerose Nr. 4, 12, 13, 16.

Nors V. Š. skunde tvirtina, kad ginčo laikotarpiu taip pat buvo laikomas kamerose Nr. 2, 7, 10, 15, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Teismo vertinimu, vien tik pareiškėjo paaiškinimų šiuo atveju nepakanka. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kada konkrečiai jis buvo laikomas minėtose kamerose. Remiantis atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 4, 12, 13 ir 16. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis, todėl teismas jais vadovaujasi, o pareiškėjo argumentai dėl jo laikymo kamerose Nr. 2, 7, 10, 15 atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimus grindžia aplinkybėmis, kad kamerose nebuvo sanitarinių mazgų, pakabų drabužiams kabinti, nuo drėgmės buvo apipeliję sienos, byrėjo tinkas, kamerose nebuvo tinkamo apšvietimo (netvarkinga elektros instaliacija, kyšojo laidai). Šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų V. Š. į bylą nepateikė.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros, sveikatos saugos reikalavimus, sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010), kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė) ir pan..

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Taisyklės), 16.5. punkte taip pat nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose, be kita ko, turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Atsakovo atstovas 2015-06-01 pažymoje Nr. 77-674 (b. l. 19) (toliau – ir Pažyma) bei atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad sanitarinio mazgo kabinos įrengtos visose Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus kamerose. Pareiškėjo argumentus, kad kamerose nebuvo sanitarinių mazgų ir pakabų, paneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktos kamerų Nr. 4, 12, 13, 16. foto nuotraukos, iš kurių matyti, kad kiekvienoje minėtoje kamerose įrengti sanitariniai mazgai ir drabužių kabyklos (b. l. 32, 33, 35, 36, 37, 40, 41, 43, 44). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylą pateiktais duomenimis. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl sanitarinių mazgų ir pakabų drabužiams kabinti kamerose neįrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad kamerose dėl drėgmės pertekliaus sienos buvo apipeliję, nuo sienų byrėjo tinkas. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas į bylą nepateikė jokių skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015).

Pagal Higienos normos HN 76:2010 26 punktą, santykinė oro drėgmė gyvenamosiose patalpose šiltuoju metų laiku turi būti 35- 65 proc., šaltuoju – 35-60 proc. Gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną turi būti valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (Higienos normos 56 punktas). Tačiau laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo patys nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, tame tarpe gyvenantys baudos izoliatoriuose ir kamerų tipo patalpose, kadangi pagal Higienos normos 5 punktą, minėtos patalpos patenka į gyvenamųjų patalpų sąvoką (Higienos normos 5, 58 punktai).

Atsakovo atstovas Pažymoje nurodė, kad Kauno visuomenės sveikatos centras laikotarpiu nuo 2014-12-31 iki 2015-06-01 kamerose, kuriose buvo laikomas V. Š., patikrinimų neatliko. Kitų duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes apie drėgmės perteklių kamerose atsakovas į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai šioje dalyje lieka nepaneigti.

Kita vertus, teismas sutinka su atsakovo atstovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad kamerose laikomi asmenys, tame tarpe ir pareiškėjas, privalo patys nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Bylos duomenimis, Pravieniškių PN-AK gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymas atliekamas pagal įstaigos direktoriaus 2011-07-20 įsakymu Nr. V-416 patvirtintą tvarką, kurioje, be kita ko, numatyta, kad gyvenamosios patalpos valomos kiekvieną dieną drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį (Tvarkos 2 punktas) (b. l. 46-48). Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl pelėsio ant kamerų sienų laikytini deklaratyviais, todėl atmestini.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerų sienos nuo drėgmės pertekliaus aptrupėję, lupasi tinkas.

Kaip jau buvo minėta, pagal Higienos normos HN 76:2010 6 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Tačiau iš į bylą pateiktų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, foto nuotraukų (b. l. 31-42) matyti, kad minėtoms patalpoms iš tiesų reikalingas remontas, kadangi vietomis matosi ištrupėjęs tinkas, nusilupę sienų dažai ir pan.

Atsakovas Pažymoje nurodė, kad gyvenamąsias patalpas ir jose esantį inventorių nuteistieji nuolat gadina, o įstaigos administracija, atsižvelgiant į asignavimus, patalpas remontuoja. Šią aplinkybę patvirtina kameros Nr. 16 foto nuotrauka (b. l. 43-44), iš kurios matyti, kad gyvenamoji patalpa neseniai suremontuota (išdažytos sienos ir pan.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, kada šioje kameroje buvo atliktas remontas, teismas, spręsdamas apie pareiškėjo laikymo sąlygas kameroje Nr. 16, šiomis nuotraukomis nesiremia. Taigi, įvertinus į bylą surinktus įrodymus, nustatytą teisinį reglamentavimą, teismo vertinimu, negalima konstatuoti, kad atsakovas užtikrino pareiškėjui saugią sveikatai gyvenamąją aplinką dėl kamerų sienų būklės.

Pareiškėjas skunde neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad Pravieniškių PN-AK kamerose nebuvo tinkamo apšvietimo, t.y. buvo netvarkinga elektros instaliacija, kyšojo laidai, kur turėjo būti elektros jungikliai. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas skunde nepateikė jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose nebuvo tinkamo apšvietimo, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina ne dėl nepakankamo (per silpno) apšvietimo, kurį reglamentuoja Higienos normos HN 76:2010 26 punktas, bet būtent dėl netvarkingos kamerų elektros instaliacijos, sienose kyšančių laidų, todėl teismas pareiškėjo argumentus vertina tik šioje apimtyje.

Pažymoje atsakovas nurodė, kad patalpas ir jose esantį inventorių nuteistieji nuolat gadina, o įstaiga, atsižvelgiant į asignavimus, patalpas ir inventorių nuolat remontuoja. Pažymėjo, kad pažeidimų dėl netvarkingos elektros instaliacijos Pravieniškių PN-AK 1-jo sektoriaus kamerose nėra fiksuota. Pareiškėjo argumentus dėl netvarkingos kamerų elektros instaliacijos taip pat paneigia į bylą pateiktos kamerų foto nuotraukos, iš kurių matyti, kad sienose kyšančių elektros laidų nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo teiginiai dėl netinkamos elektros instaliacijos yra deklaratyvūs, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri pasireiškė psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, nemiga, nepasitikėjimu, baime aplinkai.

Į bylą pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu vieną kartą su psichiatru konsultavosi dėl savo psichologinės būklės. Pareiškėjas skundėsi negalavimais dėl vidinės įtampos, irzlumuo, miego sutrikimų (b. l. 13-14). Įvertinęs minėtus duomenis teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Kaip jau buvo minėta, teismas byloje nustatė, kad liko nepaneigti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl kamerų drėgmės pertekliaus ir dėl to nusilupusių sienų. Teismui nekyla abejonių, kad dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Teismo nuomone, nors pareiškėjas pakankamai ilgą laikotarpį (168 paras) buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sąlygomis, tačiau kamerų drėgmės perteklių iš dalies kompensavo tai, kad kamerų langai yra atveriami ir patalpos yra vėdinamos (žr. kamerų nuotraukas), taip iš dalies išvengiant drėgmės pertekliaus, be to, bylos duomenimis, nors nuteistieji patalpas niokoja, pataisos įstaigos administracija jas tvarko. Įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis į bylą nepateikta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo V. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Audrius Grauželis