Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, dalyvaujant pareiškėjui N. K., pareiškėjo N. K. atstovei advokatei S. Katauskaitei, suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo N. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį,

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

Per įstatymo nustatytą (LR CPK 532-533str.) 14 dienų terminą po skelbimų (59-60 b.l.) apie bylos iškėlimą išspausdinimo centriniame ir vietiniame laikraščiuose dienos niekas nesikreipė ir pareiškėjo nekilnojamojo turto sąžiningo, teisėto, atviro ir nepertraukiamo valdymo niekas neginčijo.

Iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų: J. B. ir M. B. šeimos ūkio asmeninių sąskaitų (10-13 b.l.) matyti, kad J. B. ir M. B. priklausė gyvenamasis namas ir tvartas, esantys (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., nuo 1980 metų pabaigos šeimos galva įrašyta M. B., mirus J. B. Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriaus mirties įrašas (15 b.l.) patvirtina, kad M. B. mirė (duomenys neskelbtini) Utenos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2008m. vasario 5d. raštas Nr. 1.24-13 (16 b.l.) patvirtina, kad N. K. nuo 1993m. iki 2003m. gyveno (duomenys neskelbtini) esančiame name, kuris priklausė M. B. Šiuo metu gyvena kitame name, tačiau šį namą prižiūri. Pateikta nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla bei VĮ Registrų centro Utenos filialo 2008-08-08 sprendimas (26-32 b.l.) patvirtina, kad 2008 metais atlikta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), inventorizacija, daiktui – gyvenamajam namui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau dėl duomenų stokos nuosavybės teisės N. K. į gyvenamąjį namą nėra įregistruotos. Byloje esančiais duomenimis (38 b.l.) notarų kontoroje pareiškimų palikimui priimti po M. B. mirties laikotarpiu nuo 1987m., tai yra po M. B. mirties, iki 1995m. nėra užregistruota.

Liudytojai S. M. ir J. A. parodė, kad su pareiškėju N. K. gerai pažįstami, nes gyveno arba gyvena tame pačiame kaime. Liudytojai parodė, kad pareiškėjo močiutė T. M. ir jo motina prižiūrėjo vienišą M. B., ja rūpinosi, palaidojo, todėl visi kaime žinojo, kad savo namus pagal susitarimą T. M. paliko M. B. T. M. leido šiais namais naudotis savo anūkui N. K. Jis apie 1993 metus kartu su broliais pradėjo namus remontuoti, kad galima būtų gyventi, suremontavęs gyveno šiuose namuose. Gyveno juose, ir kai sukūrė šeimą, vėliau, gimus antram vaikui, persikėlė gyventi į mirusios močiutės namus, kadangi močiutės namai didesni. Šiuo metu M. B. priklausiusiuose namuose niekas negyvena, tačiau N. K. gyvena netoli nuo šių namų, juos prižiūri, nušienauja aplink namus, pasirūpino elektros sutvarkymu. Liudytojai parodė, jog (duomenys neskelbtini) kaime visi žino, kad N. K. M. B. priklausiusiuose namuose apsigyveno sąžiningai, namų nėra užvaldęs, kad namus pagal žodinį susitarimą paliko pareiškėjo močiutei pati M. B.

Kaip matyti iš bylos aplinkybių, pareiškėjas N. K. nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą pradėjo valdyti 1993 metais, tai yra galiojant 1964m. civiliniam kodeksui, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000-07-18 Nr.VIII-1864 33 str. numato, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Įgyjamoji senatis – tai vienas iš nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdų. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi, nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 straipsnių) normos.

Pagal LR CK 4.68str. nuostatas fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. LR CK 4.70str. nuostatos reiškia, kad užvaldydamas daiktą, asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas turėjo valią valdyti nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą kaip savo, nėra byloje duomenų apie asmenis, kurie taip pat turi teises į šį gyvenamąjį namą. Pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (26-32 b.l.) patvirtina, kad nėra įregistruotos kieno nors daiktinės teisės į gyvenamąjį namą.

LR CK 4.68str. nustatyta, kad asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai. Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Pagal CK 4.69str. nuostatas neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas, įgyjamąja senatimi taip pat negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą.

Kaip jau minėta, nėra duomenų apie gyvenamojo namo, kuriuo naudojosi pareiškėjas, priklausymą valstybei ar savivaldybei, ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. LR CPK 532str., 533 str. nustatyta tvarka iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjo valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo.

Pagal LR CK 4.68 str. daikto atviras valdymas reiškia, kad asmuo daiktą turi valdyti kaip savą nesislapstydamas. Priešingų šiai įstatymo nuostatai pareiškėjo veiksmų nenustatyta, tai yra nenustatyta, kad pareiškėjas slaptai valdė gyvenamąjį namą.

Nepertraukiamas daikto valdymas turi tęstis ne mažiau kaip dešimt metų, pareiškėjas daiktą valdė ir juo naudojosi nuo 1993m. (CK 4.68 str., 4.71 str.). Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui perduoto gyvenamojo namo valdymas, perdavus jam teise naudotis ir valdyti gyvenamąjį namą nuo 1993 metų būtų nutrūkęs.

Taigi iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: tai yra nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą pareiškėjas N. K. pradėjo valdyti sąžiningai, valdymas tęsiasi nuo 1993 metų, daikto nuosavybė nėra įregistruota jokio kito asmens vardu, per visą valdymo laikotarpį pareiškėjas daiktą valdo teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, todėl nustatytinas prašomas nustatyti nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu faktas (LR CPK 533str.), nes pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. 4400-1619-6144, plane paž. 1A1m, esantį (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudmasis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėjas N. K. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iki 1987-03-03 priklausė M. B.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.