Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo N. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyresnysis patrulis 2013 m. birželio 29 d. N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013 m. birželio 29 d., apie 08.20 val., Tilžės g. 90, Klaipėdoje, vairavo automobilį AUDI 100 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,80 promilės), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus. Tokie N. Z. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai privalo patys imtis aktyvių veiksmų įrodymams surinkti.

Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu teismo nutarimu nutraukta N. Z. iškelta pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo byla. ATPK 126 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 iki 1 500 litų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas N. Z. suformuluotas dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis 2013 m. birželio 29 d., apie 08.20 val., Tilžės g. 90, Klaipėdoje, vairavo automobilį AUDI 100 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,8 + 0,02 promilės alkoholio). Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad N. Z. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, įvykio, pagrindė byloje esančia Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2013 m. liepos 3 d. specialisto išvada Nr. T-A 6224/13(01), kurioje konstatuota, kad N. Z. kraujyje, kuris buvo paimtas 2013 m. birželio 29 d. 09.17 val., etilo alkoholio nerasta, bei atsižvelgė ir į N. Z. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodytas aplinkybes, kad savaitę iki įvykio alkoholio jis nebuvo vartojęs.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apygardos teismo vertinimu, apeliantas yra teisus, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų.

Policijos pareigūno R. V. 2013 m. birželio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog patikrinimui sustabdžius N. Z. vairuotą automobilį, bendraujant su vairuotoju, buvo jaučiamas stiptus alkoholio kvapas, vairuotojo akys buvo „vandeningos ir paraudusios“, alkotesteriu N. Z. buvo nustatytas lengvas (0,80 promilių) girtumo laipsnis (b. l. 7). Iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio asmens paaiškinimo matyti, kad N. Z. nepripažino, jog vairavo išgėręs (b. l. 4).

Bylos medžiagoje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, jog N. Z. 2013 m. birželio 29 d. 08.35.30 val. buvo nustatytas 0,80 promilės neblaivumas (b. l. 6). Pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1234008 patvirtina, kad alkoholio kiekio matuoklis pažeidimo nustatymo metu buvo tinkamas naudoti (b. l. 8).

Pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad N. Z., nesutikdamas su policijos pareigūno atlikto jo neblaivumo patikrinimo rezultatais, kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo ir pirmosios instancijos teismui pateikė 2013 m. liepos 3 d. specialisto išvadą Nr. T-A 6224/13(01) (išvada padaryta ištyrus N. Z. kraują, paimtą 2013 m. birželio 29 d. 09.17 val.), kurioje konstatuota, kad N. Z. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 19).

Pažymėtina, jog esant prieštaravimams tarp byloje esančių duomenų: administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 3) ir asmens blaivumo testo kvite (b. l. 6) užfiksuoto neblaivumo laipsnio (nustatyta 0,80 promilės) nesutapimo su specialisto išvadoje (b. l. 19) konstatuotu faktu, kad N. Z. kraujyje etilo alkoholio nerasta (kraujas paimtas 2013-06-29 09.17 val.), pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių visoms byloje esančioms abejonėms ir neaiškumams pašalinti – nepaskyrė ekspertizės, neapklausė pažeidimą fiksavusio ir administracinio teisės pažeidimo protokolą bei tarnybinį pranešimą surašiusio policijos pareigūno, tik formaliai nurodė, kad N. Z., nesutikdamas su policijos pareigūno atlikto jo neblaivumo patikrinimo rezultatais, į sveikatos priežiūros įstaigą atvyko per nustatytą laiko tarpą, t. y. po 42 minučių, taigi pakartotinis alkoholio kieko nustatymas buvo atliktas laiku, todėl abejoti jo patikimumu nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos aplinkybės skiriasi nuo policijos pareigūno administracinio teisės pažeidimo protokole ir tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių bei esant prieštaravimams tarp byloje esančių duomenų – administracinio teisės pažeidimo protokole ir asmens blaivumo testo kvite užfiksuoto neblaivumo laipsnio (nustatyta 0,80 promilės) nesutapimo su specialisto išvadoje (b. l. 19) konstatuotu faktu, kad N. Z. kraujyje etilo alkoholio nerasta, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esminę reikšmę turi visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas.

Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

Pagal LATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėtų svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų. ATPK 277 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ekspertą skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms bei siekiant pašalinti visas abejones, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo šioje byloje. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų nustatymo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o N. Z. administracinės teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui rinkti papildomus įrodymus bei tinkamai išspręsti atsakomybės klausimą.

Dėl išvardytų motyvų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinis skundas tenkintinas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas naikintinas ir N. Z. administracinės teisės pažeidimo byla perduotina Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą ir grąžinti N. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.