Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Kulbienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo D. K., atstovaujamo globėjo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – išlaikymo reikalingumo – nustatymo suinteresuotam asmeniui A. Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-06-22 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir A. Ž., ir nutraukė civilinę bylą (civ.b. Nr. (duomenys neskelbtini) l. 82-83). Taikos sutarties 1 p. šalys susitarė, kad A. Ž. sumoka D. K. instituciniam globėjui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 12000 Eur kompensaciją D. K. išlaikymui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Pareiškėjo prašymas grindžiamas vienu pagrindu - paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.), t.y. taikos sutarties sudarymo metu nežinojo, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pretenduoja į A. K. palikimą.

Proceso atnaujinimas taikomas dažniausiai tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais. Proceso atnaujinimo tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; kt.). Taigi, proceso atnaujinimas taikomas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka.

CPK 366 str. 1 d. įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt.

Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindžia CPK 366 str. 1 d. 2 p., kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatas, naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Pareiškėjas naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri yra pagrindas atnaujinti procesą, nurodė tai, kad kitas testamentinis įpėdinis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pretenduoja į A. K. palikimą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2008-11-20 testamentu A. K. visą savo turtą paliko VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos įpareigojo tinkamai ją palaidoti ir suteikti sūnui D. K. gyvenamąjį plotą iki gyvos galvos (civ.b. Nr. (duomenys neskelbtini) l. 43, b.l. 45). 2013-10-21 testamentu A. K. paliko A. Ž. pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (civ.b. Nr. (duomenys neskelbtini) l. 30, b.l. 33). Iš 2015-05-28 Swedbank“, AB pažymos matyti, kad A. K. vardu atidarytose sąskaitose yra piniginių lėšų, t.y. 1) Nr. (duomenys neskelbtini) – 19,25 Eur, 2) Nr. (duomenys neskelbtini) – 12305,01 Eur, 3) Nr. (duomenys neskelbtini) – 27988,68 Eur (b.l. 6, 66). Pareiškėjo nurodyta aplinkybė - nežinojo, kad kitas testamentinis įpėdinis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ siekia priimti palikimą – nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe. Viena iš civilinio proceso šalių teisių yra teisė susipažinti su bylos medžiaga, daryti jos išrašus ir kopijas (CPK 42 str. 1 d.). Nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-02-17 nutartimi teismas įpareigojo notarę Ž. B. pateikti visą paveldėjimo bylos kopiją, užvestą po A. K. mirties. 2015-03-05 teisme gauta paveldėjimo bylos kopija. Taikos sutartis sudaryta tik 2015-06-09 (civ.b. Nr. (duomenys neskelbtini) l. 18, 22-56, 81). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjui, sudarant taikos sutartį, buvo žinoma apie 2008-11-20 testamentą, jo turinį ir testamentinį įpėdinį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o 2015-05-28 Swedbank“, AB pažyma patvirtina, kad pareiškėjas žinojo, kokį turtą turi teisę paveldėti tiek vienas, tiek kitas A. K. testamentinis įpėdinis. Iš LITEKO informacinės duomenų sistemos matyti, kad teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Ž., D. K. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas neturi duomenų, kad testamentinis įpėdinis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ būtų atsisakęs palikimo, piktnaudžiautų savo teisėmis paveldėti, tačiau priešingai, ką ir rodo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl termino atnaujinimo, patvirtina, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ siekia paveldėti testamentu palikėjos paliktą turtą, tačiau yra parleistas terminas palikimui priimti ir tik teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręs, ar atnaujinti terminą praleistą dėl svarbių priežasčių priimti palikimą, ar ne. Taigi, šiuo atveju VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ praleidę terminą palikimui priimti prisiima sau riziką - galimybę paveldėti/nepaveldėti A. K. palikimą. Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo jokios informacijos, leidžiančios daryti išvadą, kad dar kas nors pretenduoja į palikimą. Teismas pabrėžia, kad įstatymas nenumato įpėdiniui pareigos informuoti kitus įpėdinius apie ketinimą priimti ar nepriimti palikimą, ar apie patį palikimo priėmimo faktą. Taip pat pareiškėjui yra nepagrįsta ir neprotinga tikėtis, kad esant testamentu paliktam turtui, įpėdinis neturės tikslo ar nenorės jo paveldėti, o be to, ir pačiu 2008-11-20 testamentu paliktas ne tik turtas, bet ir testatorės duotas įpareigojimas testamentiniam įpėdiniui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ - suteikti sūnui D. K. gyvenamąjį plotą iki gyvos galvos.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jei nagrinėjant civilinę bylą (duomenys neskelbtini) būtų pareiškimas patenkintas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas – išlaikymo reikalingumas, tai D. K. paveldėtų pusę A. Ž. tenkančios palikimo dalies, t.y., daugiau nei taikos sutartimi patvirtinta kompensacija D. K. išlaikymui.

2015-09-10 pareiškėjas pateikė notarei prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą visam palikėjos turtui. Teismas pabrėžia, jei testamentiniam įpėdiniui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir nebus atnaujintas terminas palikimui priimti, tai pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB, sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) – 12305,01 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) – 19,25 Eur, turi teisę pasidalinti įpėdiniai pagal įstatymą, paveldint pagal CK 5.11-5.14 straipsniuose nustatytas taisykles (CK 5.22 str. 1 d.), t.y., pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą sūnus D. K..

Teismo vertinimu svarbi aplinkybė yra tai, kad 2015-07-13 pareiškėjas prašė notarės išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą ir sutiko, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ būtų įtraukti į įpėdinių ratą po A. K. mirties palikimui priimti (b.l. 68). 2015-07-17 pareiškėjas duotą sutikimą atsiėmė (b.l. 69).

Nesant įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, pareiškėjo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas ir procesą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinti atsisakoma (CPK 370 str. 3 d.).

Atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo iš pareiškėjo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Teisme patirta 4,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), kurios priteistinos valstybei iš pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. Ž., į.k. (duomenys neskelbtini) 4,40 EUR (keturis eurus 40 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.