Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-07-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2116-946/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-07-11
Bylos Nr.
1-2116-946/2013
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-00845-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
T. P.
Nukentėjusysis
R. Ž.
Advokatai
Rimantas Bučma
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2116-946/2013Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00845-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.2.14.3.1.; 2.3.6.4.5.; 2.10.2.7. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m.liepos 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujantprokurorei Alimai Petruškevičienei,kaltinamajam T. P.,kaltinamojo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,

nukentėjusiajam R. Ž.

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) anksčiau teistas vieną kartą: 2010-03-19 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 3 d. 3 metams laisvės atėmimo, bausmė atlikta, paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos 2013-03-19, teistumas neišnykęs

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. 2013-06-23 apie 22.30 val., Kaune prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) nutraukęs nuo nukentėjusiojo R. Ž. kaklo 1000 Lt vertės auksinę grandinėlę su pakabuku ir pagrasinęs nukentėjusiajam panaudoti fizinį smurtą, jeigu bus trukdoma pasišalinti iš įvykio vietos, pagrobė R. Ž. priklausančią auksinę grandinėlę su pakabuku.

Kaltinamasis T. P. teisme kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad pripažįsta, kad sugriebė nukentėjusiajam už marškinėlių ir nutraukė ant kaklo buvusią grandinėlę. Parodė, kad užėjo pas R. apie 10 valandą vakaro. Tai buvo birželio 23 d. Jie abu išėjo į lauką. Šnekėjosi atsisėdę ant suoliuko. Toliau kilo konfliktas dėl skolos, kad neva jis (T. P.) jam yra skolingas už kažką 500 Lt. Pasakė, kad jeigu jaučiasi skolingas, tai turi atiduoti skolą. Jis nesuprato tokio pasakymo, nes nebuvo iš jo pasiskolinęs pinigų. Kažkada labai senai kazino abu buvo pralošę pinigus. Kilus žodiniam ginčui jis stvėrė R. už skverno. Jis taip pat stvėrė ir sakė paleisti. Tada jis R. paleido ir jis nubėgo iš karto namo. Jį stvėrė, kad nešnekėtų tokių dalykų apie skolą, kurios nėra. Arba yra skolingas, arba nėra. Arba yra skola, arba jos nėra. Norėjo tik jį papurtyti ir paleisti. Jį buvo paėmęs su dviem rankomis. Kai jį paleido ir jis nubėgo į laiptinę, į namus, tai apsisuko ir ėjo namo. Taip pat parodė, kad jam nereikia grasinti, nes jei būtų norėjęs nutraukti tą grandinėlę, tai būtų nutraukęs be jokių grasinimų. Kadangi taip paėmė, tai ji nutrūko. Pareigūnai jį apieškojo ir nerado jokios grandinėlės. Pats nematė, kaip nutrūko grandinėlė. Žino, kad grandinėlė nutrūko, nes yra parašytas pareiškimas. Tai reiškias, kad ji nutrūko. Jis buvo apsirengęs mėlynos spalvos maikute. Gal trumpom rankovėm su kaklu. Grandinėlės nematė. Kai jis suėmė nukentėjusį, nukentėjęs jam suėmė už rankos. Jis pasakė, kad paleistų. Jį paleido ir jis nuėjo namo. Įvykis buvo prie jo namų, kurie yra (duomenys neskelbtini). Po to dar kokias 1-2 minutes pastovėjo prie tos laiptinės. Paskui gatve ėjo namo ir jį sulaikė policija, apkraustė. Policija nerado grandinėlės. Nuovadoje dar kartą iškraustė. Nuvežė, uždarė į areštinę. Nėra tos grandinėlės. Gal ta grandinėlė nukrito. Tą dieną nebuvo blaivus, bet nebuvo ir stipriai girtas. Kai R. Ž. sugriebė, jis buvo per sulenktos rankos atstumą. Pas nukentėjusį buvo užėjęs kaip pas pažįstamą. Be jokio tikslo. Jie pažįstami daugiausia 5 metus. Jų santykiai buvo geri, draugiški. Žodinis konfliktas prasidėjo nuo tos skolos. Kas užsiminė apie tą skolą, pasakyti negali. Anksčiau nekonfliktuodavo. Nėra ko jam kerštauti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis T. P. prisipažino tik iš dalies padaręs nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad kaltinamasis pas jį į (duomenys neskelbtini) atėjo apie 10 val. jis tada išėjo, kaltinamasis siūlė atsigerti alaus. Jis atsisakė. Pasiūlė eiti į apačią pakalbėti. jie sėdėjo, kalbėjo. Kaltinamasis klausė, kaip jam sekasi. Kaltinamasis sėdėjo jam iš dešinės. Jis tada kaire ranka paėmė už grandinėlės iš šono, ją apžiūrėjo, paklausė, ar yra pakabukas. Jis pasakė, kad yra. Jis išsitraukė iš po maikės pakabuką ir apžiūrėjo. Tada jau pagriebęs dešine ranka nutraukė. Pakabukas buvo šaulio zodiako ženklas. Kaltinamasis nuplėšė pakabuką su visa grandinėle. Jis dar spėjo kaltinamajį sugriebti už dešinės rankos. Galvojo, kad ištrauks nuplėštą grandinėlę, tačiau tuo metu kaltinamasis užsimojo ranka ir pagrasino: „iškirsiu arba išjungsiu“. Tada jis išsigando, paleido ranką ir nubėgo namo. Pasiėmė raktus nuo mašinos, telefoną. Kai kaltinamasis nutraukė grandinėlę, tai jie abu iškart atsistojo. Kai kaltinamasis traukė, jis dar sėdėjo. Sugriebus kaltinamajam už rankos jis laikė grandinėlę. Kita ranka užsimojo ir sakė, kad iškirs arba išjungs, todėl jis išsigando ir nubėgo namo. Pasiėmė telefoną, mašinos raktus. Pieš grandinėlės nutraukimą kaltinamasis jokio grasinimo neišsakė. Konflikto taip pat nebuvo, nes jeigu būtų koks konfliktas, tai jis jam nebūt leidęs apžiūrėti tą grandinėlę. Jis be žodžių apžiūrėjo tą grandinėlę ir nutraukė. Kai bandė atimti grandinėlę, jis tada ir pagrasino. Dėl skolos nukentėjusysis paaiškino, kad pralošė savo pinigus kazino ir jie buvo susitarę, kad jis atiduos pusę pinigų. Jokio konflikto nebuvo. Tą vakarą vyko pokalbis apie kazino praloštus pinigus. Kaltinamasis pats užsiminė apie pinigus. Jis pasakė, ar reikia tos skolos. Jis (R. Ž.) nelabai norėjo su juo turėti reikalų, nes nesutampa jų interesai. Po pagrasinimo nubėgo namo, pasiėmė mašinos raktus, telefoną. Paskambino policijai. Pasakė, kad tuoj atvažiuos. Jis pats galvojo apvažiuos aplink rajoną. Išvažiavo į Krėvės gatvę. Žiūri kaltinamasis eina. Paskambino policijai ir pasakė, kad jį mato. Pasakė kurioje jis vietoje. Važiavo paskui jį. Pamatė, kad jis stovi prie voljero. Jam tada paskambino policija, kad tuoj atvažiuos. Privažiavo policija ir sulaikė. Ir jis tada iškart priėjo. Jis kažką rėkė, kad nieko neėmė. Jo net nebandė atsiprašinėti. Jį apieškojo ir nieko nerado. Po to girdėjau kaip policininkai sakė, kad jam iškrito gabalėlis grandinėlės ir pakabukas. Jam rodė tai, kas iškrito. Tai buvo jo grandinėlės fragmentas ir pakabukas. Civilinio ieškinio suma susidaro iš grandinėlės. Ten buvo likusi tik dalis grandinėlės ir pakabukas. Turtinė žala susidarė dėl tos grandinėlės. Prašo priteisti visą civilinį ieškinį. Pakabukas jam grąžintas. Visos grandinėlės svoris buvo 6,5 gramų. Kita dalis grandinėlės yra nerasta. Už pakabuką mokėjo 200 Lt. ir 1 000 Lt. už grandinėlę. Surasta dalis grandinėlės nėra nei pusė, nei trečdalis grandinėlės. Pasakė 1 000 Lt., nes nuovadoje paklausė, kiek mokėjo. Tai jis tiek ir pasakė. Nurodė įsigijimo kainą.

Liudytojas K. K. parodė, kad, kiek atsimena, tai gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) nuo vyriškio nutraukė auksinę grandinėlę ir ,kad įtariamasis eina link „Saulėtekio“ parduotuvės. Informaciją gavo iš VPK budėtojo. Jie atvyko. Kaltinamasis buvo su oranžine maikute. Draugystės parke pastebėjo jį. Jį sulaikė. Atvykęs nukentėjusysis jį atpažino. Sodinant į tarnybinį automobilį iš įtariamojo iškrito grandinėlės dalis su pakabuku. Iškrito iš po maikės. Grandinėlė buvo kažkur užkišta. Iškrito besodinant į automobilį. Pristatė jį į komisariatą. Jis iš karto neneigė, kad nuo nukentėjusiojo kaklo nutraukė grandinėlę. O kur kita dalis grandinėles, tai niekur nerado. Daugiau įvykio aplinkybių nepasakojo. Nukentėjęs privažiavo vėliau. Teigė, kad šitas ir yra jo minėtas asmuo, kuris nutraukė grandinėlę, ir paskui nuvažiavo į komisariatą. Įtariamasis pats tuo metu sakė, kad nutraukė tą grandinėlę nuo nukentėjusiojo.

Iš ikiteisminio tyrimo metu atliktos 2013-06-24 įtariamojo T. P. apklausos protokolo matyti, kad jis kaltu prisipažino taip pat iš dalies ir nurodė, kad 2013-06-23 apie 22.00 val. nuėjo pas savo seną pažįstamą, buvusį kaimyną R. Ž. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), buto tiksliai nepamena, bet jis yra ketvirtame aukšte, dešinėje pusėje. Kvietė R. išeiti į kiemą atsigerti alaus. Alų buvo atsinešęs pats, du butelius po 0,5 litro, 5 laipsnių stiprumo. R. sutiko išeiti į kiemą. Alų gėrė prie (duomenys neskelbtini) namo ketvirtos laiptinės. Jiems bešnekant, kilo konfliktas, kadangi R. jam pareiškė pretenzijas dėl 500 litų skolos. Jis su tuo nesutiko, nes nėra jam skolingas jokių pinigų. Tuomet jie tarpusavyje susikibo, jis R. griebė už drabužių, R. jam taip pat. Griebdamas R. už marškinėlių apykaklės, timptelėjo ir pajuto, kad nutrūko ant R. kaklo buvusi grandinėlė. Jis iškart R. paleido, pastarasis nubėgo į savo laiptinę. O jis ėjo link savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) Jam beeinant V.Krėvės prospektu, prie šunų voljero (teritorija kur vedžioja šunis), jį sulaikė policijos pareigūnai. Pareigūnams tikrinant jo rūbus, iškrito grandinėlės dalis. Iš kur ši grandinėlės dalis atsirado pas jį, jis nesupranta, nes jos tikrai neėmė. (1 t., b. l. 39).

Ikiteisminio tyrimo metu 2013-06-23 ir 2013-06-27 apklausiamas nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad jis 2013-06-23 apie 22.00 val. pas jį į namus, adresu(duomenys neskelbtini), atėjo buvęs kaimynas T. pavardės nežino. T. buvo neblaivus. Jis pasiūlė eiti nusipirkti alaus, bet jis nesutiko, nes kitą dieną reikėjo į darbą. Jis pats tą vakarą buvo blaivus. Jie išėjo į kiemą, stovėjo prie namo laiptinės, šnekėjo, rūkė. T. jam yra skolingas 700 litų. Tą vakarą T. jo paklausė ar nori atgauti skolą, jis jam atsakė, jei jaučiasi skolingas, tai būtų gerai. Skolos nereikalauja, kadangi nenori turėti jokių reikalų su juo. Dėl šios skolos konfliktas nekilo. Po kiek laiko jie atsisėdo ant suoliuko prie laiptinės. T. pamatė pas jį ant kaklo auksinę grandinėlę ir paėmęs už jos paklausė ar nešioja, atsakė, kad taip, tada paklausė ar yra ir pakabukas, atsakė, kad yra, jis ištraukė pakabuką iš po marškinėlių ir paklausė ar ant pakabuko šaulio zodiako ženklas. Staiga T. laikydamas ir apžiūrinėdamas grandinėlę, ją nutraukė. Tada jis griebė T. už rankos, kurioje laikė nutrauktą grandinėlę su pakabuku. Tada T. kitos rankos kumščiu jam pagrūmojo ir liepė paleisti, nes kitaip „išjungs“. Jis jo ranką paleido, kadangi išsigando ir iškart nubėgo į namus. T. nuo jo namų laiptinės taip pat dingo. Užbėgęs į namus jis pasiėmė automobilio raktelius ir paskambino į policiją. Jis pats įsėdo į automobilį ir važiavo aplink rajoną su tikslu pamatyti T. Važiuodamas pamatė, kad T. eina V. Krėvės prospektu link saulėtekio ir paskambino dar kartą policijai. O pats sustojo kažkurio namo kieme. Netrukus policija paskambino ir pasakė, kad atvažiuotų pažiūrėti ar tai tas asmuo, kuris apiplėšė. Atvažiavęs pasakė, kad tai tas pats asmuo. Tomą policijos pareigūnai sulaikė. Jo auksinė grandinėlė yra 585 prabos, svėrė 6,5 g, ją pirko prieš dešimt metų už 1000 litų, pakabukas su šaulio zodiako ženklu yra 585 prabos, sveria 2 g, jį pirko prieš 8 metus už 200 litų. (1 t., b. l. 7, 8).

Ikiteisminio tyrimo metu 2013-06-28 apklaustas liudytojas K. K. buvo parodęs, kad 2013-06-23 patruliuojant kartu su vyr. patruliu L. V. apie 22.50 val. radijo ryšiu gavo pranešimą, kad(duomenys neskelbtini), vyriškiui nuo kaklo nutraukta auksinė grandinėlė ir plėšikas eina V.Krėvės prospektu link Saulėtekio, apsirengęs oranžinės spalvos marškinėliais. Minėtą jaunuolį jie pamatė V.Krėvės pr. prie Dainavos parko esančio šunų voljero. Jį sulaikė. Nukentėjusysis buvo netoliese ir privažiavęs nurodė, kad tai tas pats asmuo, kuris apiplėšė jį. Įtariamąjį sodinant į tarnybinį automobilį, jam iš po marškinėlių iškrito geltono metalo grandinėlės dalis bei geltono metalo pakabukas. Minėtą grandinėlę su pakabuku pateikė Dainavos policijos komisariato darbuotojams, sulaikytą asmenį pristatė į Dainavos policijos komisariatą. (1 t., b. l. 14).

2013-06-23 R. Ž. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2013-06-23 apie 22.00 val. į namus (duomenys neskelbtini), į svečius atėjo iš matymo pažįstamas T., su kuriuo trumpai pabendravo ir išėjo į lauką prie laiptinės parūkyti. Berūkant apie 22.30 val. prie namo, T. pamatė, kad jis turi ant kaklo geltono metalo grandinėlę su pakabuku ir sugriebęs ją nutraukė. Jis sugriebė T. už rankos, tada jis jam pagrūmojo kumščiu ir pasakė, kad paleistų, nes „išjungs“. Jis T. ranką paleido, nes išsigando. T. pabėgo. Su T. konflikto nebuvo. Kai T. pabėgo, jis paskambino į policiją ir pradėjo ieškoti T. Smurto nenaudojo, tik grasino panaudoti, jei priešinsis. Jam padaryta 1000 litų vertės žala. (1 t., b. l. 2)

2013-06-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. Ž. pateikė dvi fotonuotraukas, kuriose ant jo kaklo matosi geltono metalo grandinėlė su pakabuku, kuri buvo nutraukta (1 t., b. l. 12-13).

2013-06-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės ketvirtojo būrio patrulis K. K. pateikė: geltono metalo pakabuką su zodiako ženklu šaulys ir geltono metalo grandinėlės dalį be užsegimo. (1 t., b. l. 17).

2013-06-27 daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėti: geltono metalo pakabukas su zodiako ženklu šaulys ir geltono metalo grandinėlės dalis be užsegimo. Nustatyta, kad pakabukas yra geltonos spalvos metalo, stačiakampio formos, jo ilgis 1,8 cm, plotis 1 cm. Pakabuko pirmoje pusėje matome zodiako ženklą – šaulys, antroje pusėje lygus paviršius. Pakabuko viršuje yra kilputė, grandinėlei įverti. Grandinėlės dalis yra geltonos spalvos metalo, jos ilgis 12,8 cm. Grandinėlė iš kilpučių. Grandinėlės dalis be užsegimo dalių. (1 t., b. l. 18-20).

Iš 2013-06-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra prie pastato adresu Partizanų g. 210, Kaune. (1 t., b. l. 4-6).

Iš 2013-06-23 23 val. 16 min. T. P. testo alkoholiui pažymos matyti, kad jam buvo nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio – 1.65 promilių. (1 t., b. l. 49).

T. P. vadovaujantis BPK 140 str. buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-06-23 23.00 val. iki 2013-06-25 14.30 val. T. P. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis tyčia pagrasinęs panaudoti fizinį smurtą pagrobė iš nukentėjusiojo jam priklausantį turtą – auksinę grandinėlę su pakabuku, su pagrobtu turtu iki buvo sulaikytas policijos jau galėjo laisvai disponuoti savo nuožiūra, todėl jo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 180 str. 1 d. kaip baigtas plėšimas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad plėšimo metu panaudotas fizinis ar psichinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Veiksmai, kurių metu panaudojamas bet koks fizinis, psichinis smurtas ar atimama galimybė priešintis, siekiant pagrobti svetimą turtą, turi būti vertinami kaip plėšimas Lietuvos Respublikos BK 180 str. prasme.

Tai, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju psichinis smurtas (T. P. žodžiu išsakyti grasinimai nukentėjusiajam, jeigu jis nepaleis jo rankos, kurioje jis laikė nutrauktą grandinėlę) buvo panaudotas jau po to, kai kaltinamasis staigiai sugriebęs ranka nuo nukentėjusiojo kaklo nutraukė grandinėlę su pakabuku, neturi jokios reikšmės galutinei jo padarytos veikos kvalifikacijai, kuri akivaizdžiai atitinka plėšimo požymius, kadangi, kaip pripažįstama teismų praktikoje, kaltininkui siekiant išlaikyti pagrobtą svetimą turtą ir dėl to imantis smurto, kad palaužti kaip nors nukentėjusiojo valią, jo veika iš vagystės transformuojasi į plėšimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio mėn. 23 d. Teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga Nr. 52, kat. 1.2.14.1; 1.2.14.2; 1.2.14.3; 1.2.14.5; Teismų praktika 23).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad po to, kai kaltinamasis staigiu dešinės rankos judesiu sugriebė jam už grandinėlės su pakabuku ir ją nutraukė, jis jam sugriebė už tos rankos, kad atimti iš jo nutrauktą grandinėlę. Ir tuomet kaltinamasis jam pagrasino „iškirsti“ ar „išjungti“, dėl ko jis išsigandęs paleido ranką ir nubėgo namo. Tai rodo, kad išsakyti grasinimai – panaudota psichinė prievarta buvo tam, kad palaužti nukentėjusiojo valią, kuris ketino dar atimti iš jo pagrobtą turtą, ir tą pagrobtą turtą išlaikyti, ir, kaip matyti, nukentėjusiojo valia tokiu būdu buvo palaužta.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis šias aplinkybes analogiškai paaiškino ir ikiteisminio tyrimo metu, todėl atsižvelgus dar ir į jo procesinį statusą ir apklausos ypatumus (apklausiamas būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisme prisiekia sakyti tik tiesą), nesant jokių duomenų apie tai, kad jis gali duoti melagingus parodymus, netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Todėl įvertinus tai, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys (liudytojo parodymai, daiktų ir įvykio vietos apžiūros protokolai), abejonių tiek dėl grasinimo panaudoti fizinį smurtą (psichinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį), kad išlaikyti pagrobtą turtą – grandinėlę su pakabuku, tiek ir dėl kaltinamojo tyčios šį turtą pagrobti nekyla, nes iš nukentėjusiojo parodymų aiškiai matyti, kad prieš griebdamas ir nutraukdamas grandinėlę su pakabuku kaltinamasis ją matė, net apžiūrėjo, kas rodo jį suvokus į kokį turtą jis kėsinasi ir norėjus taip veikti, o panaudotas psichinis smurtas prieš nukentėjusįjį padėjo kaltinamajam šį turtą galutinai užvaldyti ir su juo pasišalinti iš įvykio vietos jau po to, kai nukentėjusysis išsigandęs pabėgo.

Nors kaltinamasis neigia, kad apiplėšė nukentėjusįjį, jo teigimu konflikto metu galėjo netyčia nutraukti grandinėlę, nes jos iš viso nematė ir jos specialiai negriebė, buvo sugriebęs tik už marškinėlių, tačiau įvertinus aukščiau išdėstytus byloje nustatytus ir ištirtus įrodymus, teismo nuomone, šie kaltinamojo parodymai ir jais išsakyti argumentai vertintini tik kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už jam prokuroro inkriminuojamą nusikalstamą veiką - plėšimą. Jo parodymai yra akivaizdžiai prieštaringi, neatitinkantys kitų byloje surinktų įrodymų, dėl ko negali būti laikomi atitinkančiais tikrovę ir patikimi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas, kaip šiuo atveju kaltinamojo T. P., kelia pagrįstų abejonių.

Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas T. P. pripažinti kaltu padarius BK 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

T. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

T. P. padarė apysunkį tyčinį smurtinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė ne tik teistumui neišnykus, būdamas anksčiau vieną kartą teistas už sunkų nusikaltimą – kvalifikuotą plėšimą, numatytą BK 180 str. 3 d., tačiau tik praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams po to, kai buvo paleistas atlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą realią 3 metų laisvės atėmimo bausmę, dėl ko darytina išvada, kad T. P. savo tokio elgesio ir nusikalstamo gyvenimo būdo kritiškai nevertina ir teigiamų išvadų iš to nedaro ir sistemingai nusikalsta, kas rodo jo nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Tai taip pat rodo jo, kaip asmens padariusio plėšimą, didesnį nei tipinis pavojingumą tokio pobūdžio veikoms. Tai taip pat reiškia, kad T. P. yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme, kadangi pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

Tuo pačiu tai reiškia, kad pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Pažymėtina, kad tokiu atveju asmuo yra recidyvistas nepriklausomai nuo to, ar teismas tai pripažįsta savo sprendime, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–540/2006, 2K–23/2012, 2K–459/2012).

Tuo pačiu minėtas recidyvas rodo, kad ankstesniu teismo sprendimu – 2010-03-19 teismo nuosprendžiu T. P. skirta bausmė, nežiūrint to, kad buvo paskirta griežčiausia savo rūšimi ir vienintelė BK 180 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmė - terminuoto laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu ir tuo, kad buvo vykdoma realiai, buvo nepakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, nes tokia bausmė akivaizdžiai nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų darymo, nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų, tuo pačiu tai rodo, kad T. P. bausmės nebuvo paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų, o laikytųsi įstatymų.

Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta T. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad jis yra nedirbantis, kas rodo jį neturint jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, nevedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam skirtina savo rūšimi griežčiausia iš BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – terminuotas laisvės atėmimas, kuri yra, kaip minėta, tipinė bausmė recidyvistui. Bausmės dydis nustatytinas artimas BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytam terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Nesant pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos vykdymo, T. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma realiai.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, kadangi byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad dalį pagrobto turto (dalį auksinės grandinėlės ir pakabuką) nukentėjusysis atgavo. Tuo tarpu ieškinio suma buvo nurodyta atsižvelgiant į visos naujos grandinėlės įsigijimo kainą. Kadangi nukentėjusiojo parodymais atgauta grandinėlės dalis nesiekė trečdalio visos grandinėlės ilgio, jo pareikštas ieškinys tenkintinas priteisiant jam iš T. P. 700 litų.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297-303 str., 304- 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – 2 metus ir 4 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2013 m. birželio 23 d. iki 2013 m. birželio 25 d., kai jis buvo sulaikytas, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo dieną 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

T. P. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo R. Ž. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš T. P. 700 (septynis šimtus) litų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis