Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.6.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.2.14.5.; 2.1.4..; 2.1.4.4.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.5.5.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.8.; 2.1.4.11.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.2; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.5.;

2015 m. lapkričio 11 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojama gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas:

1) 2005-04-20 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. – bauda 750 Lt (6 MGL) 2005-04-28- baudą sumokėjo;

2) 2006-08-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 302 str. 1 d., 180 str. 2 d. – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. 2007-03-06 paleistas iš Praveniškių PN – atvirosios kolonijos atlikus bausmę;

3) 2012-12-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. – lasvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviejiems) metams;

4) 2012-12-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str., 1 metams laisvės atėmimo bausmės, BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

5) 2015-03-21 Marijampolės rajono aplylinkės teismo pagal LR BK 178 str., 1 metams 4 mėn. laisvės atėmimo bausmės, bausmę atliekant pataisos namuose;

6) 2015-08-05 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 178 str. 1 d., 178 str. 4 d. paskiriant 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė skirta 1 (vieneri) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. A. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent jis:

nuo 2014 m. birželio mėnesio nutraukęs nuomos sutartį su buto, esančio Vilniaus r., Pagirių sen., Pagirių k., (duomenys neskelbtini), savininke D. Š. bei praradęs teisę disponuoti šiuo butu, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą (pinigus), 2014-06-23 apie 20.30 val., būdamas Vilniaus r., Pagirių sen., Pagirių k., (duomenys neskelbtini), prisistatęs nurodyto buto savininku, be D. Š. sutikimo (leidimo) sudarė su K. K. žodinę sutartį dėl buto, esančio Vilniaus r., Pagirių sen., Pagirių k., (duomenys neskelbtini), nuomos, už kurį kaip užstatą iš K. K. gavo 174 € (600 Lt), tačiau pažadėtų paslaugų dėl buto nuomos nesuteikė nes tokios teisės neturėjo, o pinigų negrąžino, taip apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – K. K. pinigus 174 € (600 Lt), padarydamas nukentėjusiajam K. K. 174 € (600 Lt) turtinę žalą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 3 d.

K. Ž. Ambrutis padaręs šį nusikaltimą prisipažino visiškai, paaiškino, kad viskas buvo taip, kaip papasakojo liudytojai ir nukentėjusysis. Apgavo žmones ir gavo iš jų 174 eurus. Atlygins nukentėjusiojo ieškinį, nes dirba pataisos namuose. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, labai gėda.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta tokiais įrodymais:

nukentėjusiojo K. K. paaiškinimu teisme, kad 2014 metų birželio mėnesį grįžo iš Vokietijos. Grįžo su žmona A. H., ieškojo buto Vilniuje. Surado buto nuomos skelbimą per „Alio“ reklamą. Nuomos kaina buvo nurodyta 400 litų per mėnesį. Paskambino, susiderino kur susitikti. Vyras jam paaiškino kaip ten privažiuoti. Atvyko į Pagirius su žmona, laukė minėto vyro prie namų. Atvažiavo buto šeimininkas. Po to sužinojo, kad tai Ž. A.. Suprato, kad tai Ž. butas. Butas buvo pirmame aukšte. Ž. su savo raktu atidarė duris, aprodė butą, butas buvo vieno kambario, buvo maža virtuvė. Bute buvo daug daiktų, gulėjo meškėnas ant lovos, skalbimo mašinoje buvo moteriški drabužiai. Ž. pasakė, kad tai jo žmonos drabužiai. Ž. pasakė, kad duos jiems vieną raktą, o po to duos dar antrą raktą. Ž. paliko jiems vieną raktą, jie sumokėjo jam 600 litų kaip užstatą. Dabar tai 174 eurų. Ž. pasakė, kad jo žmona turi atvežti nuomos sutartį. Ž., jam pareikalavus, padavė savo vairuotojo pažymėjimą, jis jį nufotografavo. Tai buvo Ž. A., buvo jo asmens kodas. Bendravo su Žygimantu lietuviškai. Tai būtent Ž. A.. Suklysti negali. Paskui nuėjo į parduotuvę nusipirkti valymo priemonių, kai grįžo, tai negalėjo atidaryti su tuo raktu buto durų. P. Ž., jis pasakė, kad yra išvažiavęs ir tuoj grįš su žmona. Laukė jo iki nakties. Po to jis paskambino ir pasakė, kad atvyktu kitą dieną. Kitą dieną jam paskambino, jis pasakė susitikti 13 val. prie namų, jis pasakė, kad atiduos raktą. Palaukė kol kažkas įeis į laiptinę, kai priėjo prie buto, tai pamatė, kad vienas žmogus keičia spyną buto duryse. Pasakė, kad jie nuomoja šį butą. Tas vyras pasakė, kad tai jis yra buto šeimininkės sūnus. Pasakė, kad jam išnuomojo butą Ž.. Tada suprato, kad jį apgavo. Patyrė 174 eurų žalą. Palaiko tokį ieškinį ir prašo priteisti tokią sumą. liudytojos D. Š. paaiškinimu teisme, kad turi Vilniaus r., Pagirių sen., Pagirių k., Šiltnamių g. 10 A-103 butą. 2014 metų vasario mėnesį nutarė išnuomoti savo butą, o jos sūnus įdėjo skelbimą. Nuomininkas atsirado labai greitai, 2014-03-16 pasižiūrėti buto atėjo Ž., kuris pateikė savo asmens dokumentą, pasirašė su juo sutartį. Susitarė, kad jis nuomos butą. Jis papasakojo, kad yra iš Tauragės, atvažiuos jo žmona su sūnumi ir jie gyvens kartu. Pasirašė nuomos sutartį vieneriems metams, nuo 2014 metų kovo mėnesio. Ji su viena kaimyne yra bendradarbės, jai buvo smalsu kaip gyvena jos nuomininkas, o kaimynė sakė, kad iš buto dažnai girdisi triukšmas, groja muzika, girdisi keiksmažodžiais. Skambino dėl to Ž.. Vėliau sūnus nuvyko pakeisti spyną, prie buto buvo atėję du žmonės, jie bandė kišti raktą į spyną ir prisistatė, kaip nauji nuomininkai. Neturi jokių pretenzijų Ž.. liudytojo P. Š. paaiškinimu teisme, kad jo motina D. Š. turi butą, kuris buvo išnuomotas 2014 metais vasarą. Vieną kartą jam teko bendrauti su tuo vaikinu, kuris išsinomavo butą. Skelbime buvo nurodytas mamos telefono numeris, todėl ji bendravo su vaikinu. Sutartį, taip pat, pasirašė mama. Po to vaikinas buvo pradingęs, nemokėjo. Mama kalbėjo su juo telefonu, 2014-07-02 nuėjo su tėvu prie to buto ir pradėjo keisti spyną, kai prisistatė panelė ir vaikinas. Jie sakė, kad išsinuomojo šį butą ir turi raktą nuo jo. Tai buvo Baltarusijos pilietė ir arabų kilmės vaikinas. Jie parodė vaikino duomenis iš kurio išsinuomojo butą, jie buvo nufotografavę jo paso duomenis. Pažino, kad tai tas pats vaikinas, kuriam mama išnuomojo butą. liudytojos G. A. paaiškinimu teisme, kad Ž. A. yra jos buvęs vyras. 2014 metais gyveno su juo kartu, bet trumpai. Nuomojo butą, nuomos sutartis buvo sudaryta, matė buto šeiminę - ji buvo pagyvenusi moteris. Pragyveno tame bute apie mėnesį laiko. Kartą šeimininkė buvo atėjusi pinigų, Ž. tuo metu nebuvo, todėl ji sumokėjo jai 700 litų už vieną mėnesį. Ž. buvo davęs sumą už du mėnesius. Pasakė, kad tame bute negyvens nes jai per brangu ir išvažiavo. Nežino kas po to įvyko, nes su Žygimantu nutraukė santykius. liudytojos A. H. paaiškinimu teisme, kad 2014 metais birželį kartu su vyru K. K. ieškojo buto, rado butą Pagiriuose. Susitarė su buto šeimininku Žygimantu susitikti, tai kaltinamasis Ž. A.. Butas buvo Šiltnamių gatvėje. Atvykus prie namo, Ž. juos pasitiko, jis atidarė duris raktu ir aprodė butą. Ž. davė vieną raktą nuo buto. N. Ž. dokumentą ir sumokėjo jam 600 litų kaip užstatą. Ž. sakė, kad grįš vakare ir tada pasirašys sutartį. Jis užrakino butą savo raktu, jie nuėjo į parduotuvę. Kai grįžo negalėjo atrakinti buto tuo raktu. S. Ž., jis vis žadėjo atvykti, bet neatvyko. Laukė jo iki nakties. Jis žadėjo atvykti kitą dieną. Kitą dieną atvykus į butą, prie jo buvo tikrieji buto šeimininkai. iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, kuriuo K. K. pateikė asmens Ž. A. jam išnuomavusio butą vairuotojo pažymėjimą su foto nuotrauką (b. l. 18-19.);iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis Vilniaus r., Pagirių sen., Pagirių k., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. Š. ir N. Š. (b. l. 13-14 .);iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties matyti, kad D. Š. ir Ž. A. sudarė gyvenamųjų patalpų, Šiltnamių g. 10 A-103 nuomos sutartį nuo 2014-03-17 iki 2015-03-17 d. (b. l. 15-16.);

BK 182 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto arba teisės į turtą įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą savo ar kitų asmenų naudai apgaule. Darant šį nusikaltimą apgaulė panaudojama, siekiant suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie dėl suklydimo, apgaulės paveikti, savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2013).

Sukčiavimą nuo civilinių deliktų skiria tai, jog civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, jie atitinka abiejų šalių tikrąją valią ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, tuo tarpu sukčiavimo atveju (panaudojant apgaulę) turtas ar turtinė teisė įgyjama neteisėtai. Esminiai sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymiai, skiriantys jį nuo civilinio delikto, yra šie: 1) kaltinamo asmens naudota apgaulė turėjo esminę reikšmę turto savininkų, teisėtų valdytojų ar asmenų, kurių žinioje yra turtas, apsisprendimui dalyvauti žalingame sandoryje; 2) kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimas arba panaikinimas (pvz., sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo paėmė avansą nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą bei nemokumą ir pan.). Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, pvz., meluodamas jiems, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, ir numato, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir nori apgaule įgyti svetimą turtą (LAT Nr. 2K-309/2013).

Kaltinamasis prisipažino prisistatęs nurodyto buto savininku, be D. Š. sutikimo (leidimo) sudarė su K. K. žodinę sutartį dėl buto nuomos, už kurį kaip užstatą iš K. K. gavo 174 € (600 Lt), tačiau žadėtų paslaugų dėl buto nuomos nesuteikė, nes tokios teisės neturėjo, o pinigų negrąžino. Nukentėjusio parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo išsamūs ir nuoseklūs. Jis tvirtino, kad kaltinamasis jam išnuomavo butą ir iš jo paėmė 174 eurus. Kaltinimą patvirtina ir liudytojų D. Š., G. A., P. Š., A. H. parodymai. Todėl ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto baudžiamojo nusižengimo (BK 12 str.), padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslus, į tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, pripažįsta civilinį ieškinį, kaltinamojo asmenybę, kuris teistas, administracine tvarka baustas, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta arešto bausmė. Paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Palangos miesto apylinkės teismo 2015-08-05 nuosprendžiu paskirta bausme (BK 63 str. 1, 4 d.).

Byloje nukentėjusysis K. K. pareiškė 174 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 33). Ieškinys įrodytas ir pripažintas kaltinamojo, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant žalos atlyginimą iš kaltinamojo ((duomenys neskelbtini) str.).

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė valstybės naudai iš kaltinamojo Ž. A. priteisti 183,35 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Teisė nuspręsti ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo priskiriama teismo diskrecijai. Esant tokiam teisiniam reguliavimui pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinamojo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014 m. birželio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Remiantis tuo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo Ž. A. netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 301-302, 304-305, 307-308 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ž. A. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. ir skirti 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Palangos miesto apylinkės teismo 2015-08-05 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo, skiriant ją atlikti pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaičiuoti bausmės laiką, atliktą pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiojo K. K. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš Ž. A. 174 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.