- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-03
- Bylos Nr.
- 2A-170-425/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pirm.), Laimantas Misiūnas (pran.), Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- E. T.
- Atsakovas
- D. T.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. T. ieškinį atsakovui D. T., institucijai, teikiančiai išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė 2008-10-20 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama padidinti išlaikymo dydį ir nuo bylos iškėlimo teisme dienos priteisti iš atsakovo D. T. dukters D. T., g. (duomenys neskelbtini), naudai ½ minimalios mėnesinės algos (400 Lt) išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, iki dukters pilnametystės, pavedant ieškovei uzufrukto teise disponuoti šiomis lėšomis, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2000-10-18 sprendimu iš atsakovo priteista dukters D. T. išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių atsakovo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki D. T. pilnametystės. Tokio dydžio išlaikymo dalis nebeužtikrina dukters būtiniausių poreikių tenkinimo, nes dukra paaugo, jos poreikiai padidėjo, dėl infliacijos pakilo būtiniausių prekių ir produktų kainos. Atsakovas daugiau, nei priteista minėtu teismo sprendimu, išlaikymo neteikia, o ir priteistą išlaikymą teikia nereguliariai, yra 6 000 Lt įsiskolinimas. Prie dukros išlaikymo didesne dalimi prisideda tik ieškovė, kuri yra gavusi įspėjimą apie galimą atleidimą iš darbo nuo 2009-01-30, kai tuo tarpu, atsakovas turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį, nes jau dveji metai kaip legaliai dirba Norvegijoje. Ieškovės nuomone, dukros poreikiams patenkinti reikalinga 1 minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Tokiu būdu, atsakovas turėtų teikti pusę šio išlaikymo - ½ MMA, t.y. 400 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-01-27 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė 2000-10-18 Biržų rajono apylinkės teismo nutarimu civilinėje byloje Nr. AV-83/2000 m. iš atsakovo priteistą išlaikymą D. T., g. (duomenys neskelbtini), ir priteisė iš jo išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo 2008-10-24 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki D. T. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad 2000-10-18 Biržų rajono apylinkės teismo nutarimu Nr. AV-83/2000 iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei D. T., g. (duomenys neskelbtini), po ¼ dydžio visų rūšių atsakovo uždarbio (pajamų), bet nemažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki D. T. pilnametystės. Ieškovė dirba UAB „Norac“, jos vidutinis mėnesinis atlyginimas - 1 500 Lt, be to, ji yra gavusi įspėjimą apie numatomą atleidimą iš darbo nuo 2009-01-30. Asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklauso vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Teismas nurodė, kad duomenų apie atsakovo pajamas byloje nėra, socialinio draudimo išmokų jis negauna, nekilnojamojo turto neturi, nuosavybės teise jam priklauso dvi transporto priemonės, be to, jis privalo išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus. Nors ieškovė teigė, kad atsakovo turtinė padėtis yra iš esmės pasikeitusi, t. y. pagerėjusi, nes jis dirba Norvegijoje, gauna didelį atlyginimą (už dvi darbo dienas 400 Lt), tačiau šiai aplinkybei patvirtinti įrodymų nepateikė ir nesiekė jų gauti. Teismas laikė, kad ieškovės nurodyta dukters išlaikymui reikalinga suma – 1 MMA (800 Lt) per mėnesį yra protinga ir reikalinga užtikrinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas. Šis dydis atitinka CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT 2004-04-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tokiu būdu, įvertinęs abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, kad 2000-10-18 teismo nutarimu nustatytas išlaikymo nepilnametei D. T. dydis - 1 MGL (130 Lt) kiekvieną mėnesį - nebeatitinka CK 3.192 str. įtvirtintų proporcingumo kriterijų tiek vertinant vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos tenkinti, tiek vertinant abiejų tėvų teikiamo išlaikymo proporcingumą. Nustatydamas atsakovui tenkančią dalį nepilnametės dukters išlaikymo prievolėje, teismas atsižvelgė į tai, jog turi būti siekiama protingo visų vaikų interesų balanso (atsakovas turi dar du išlaikytinius), t. y. turi būti nustatytas toks išlaikymo dydis, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas būtų sąžiningai siekęs užtikrinti D. T. turtines teises į išlaikymą, pagal išgales prisidėtų prie vaiko kasdieninių ir atsiradusių nenumatytų poreikių tenkinimo, dėtų pastangas rasti pastovų pakankamai apmokamą darbą, į tai, jog ieškovė suteikia dukrai gyvenamąjį būstą, dengia buto išlaikymo lėšas, jai tenka kasdienė dukters priežiūra ir rūpinimasis, dukters išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, atsakovas teikia ne visą reikiamą išlaikymą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovo dalis dukters D. T. išlaikymo prievolėje turėtų būti 300 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, kad teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams klausimu. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis, be šalių dukros, išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, auginamus su kita moterimi, nepatvirtina jo blogos turtinės padėties. 2008-10-21 įsivaikindamas vaiką, kuris nėra jo biologinis sūnus, atsakovas tik sunkina savo materialinę padėtį, neįvertindamas tos aplinkybės, kad turi išlaikyti dukrą iš pirmos santuokos. Be to, atsakovas iš pradžių neigė dirbantis ir gyvenantis Norvegijoje, turintis bet kokį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jo vardu registruoti du lengvieji automobiliai, kas rodo, kad jis elgiasi nesąžiningai. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo privalėjo būti pareikalauti duomenys apie jo gaunamas pajamas Norvegijoje, ir jeigu tokių duomenų atsakovas nepateiktų, tai teismas privalėtų tokias aplinkybes vertinti nepilnametės dukros naudai, užtikrindamas prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principą. Teigė, jog atsakovas anksčiau priteistą išlaikymą dukrai mokėjo nereguliariai, yra įsiskolinęs nemažą sumą, o ji suteikia gyvenamą būstą, yra paėmusi paskolą bei kitaip gerinanti dukros gyvenimo sąlygas, kai tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už vaikų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti bei tobulėti. Apeliantė argumentavo, kad nepaneigta teismo nustatyta aplinkybė, kad dukters D. išlaikymui reikalinga 1 MMA suma per mėnesį, kurią teismas pripažino protinga ir reikalinga užtikrinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas. Teismas apskritai nenustatė, kokios yra atsakovo pajamos, tačiau ta aplinkybė, kad jis kartu su kita moterimi augina vaiką, gyvena ir dirba Norvegijoje, netiesiogiai patvirtina apie jo gaunamas didesnes pajamas, nei nurodyta procesiniuose dokumentuose. Taigi, atsakovas neįrodė, kad jis neturi galimybės dukrai mokėti jos poreikius atitinkantį išlaikymą. Be to, pats teismas sprendime nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl išlaikymo dydžio įtvirtinta nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, todėl priteistas 300 Lt dydžio vienam vaikui išlaikymas neatitinka ir šių teismų praktikos suformuotų nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str.1d.1p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų..
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, įvertino tokias svarbias bylai aplinkybes:
ieškovė dirba UAB „Norac“, jos vidutinis mėnesinis atlyginimas - 1 500 Lt, be to, ji yra gavusi įspėjimą apie numatomą atleidimą iš darbo nuo 2009-01-30; asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklauso vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje; duomenų apie atsakovo pajamas byloje nėra, socialinio draudimo išmokų atsakovas negauna, nekilnojamojo turto neturi, nuosavybės teise jam priklauso dvi transporto priemonės, be to, jis privalo išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus.
Vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas ( Civilinio kodekso 3.137 str. ). Abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( Civilinio kodekso 3.192 str. 1 – 2 d. ). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą. Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tokių pačių principų turi būti laikomasi ir taikant Civilinio kodekso 3.201 str. numatytas išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo nuostatas, kurios nustato, kad teismas gali sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o taip pat jeigu atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga ir kt. ).
Po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pasikeitė ieškovės E. T. turtinė padėtis, nes ieškovė nuo 2009-02-09 atleista iš darbo UAB „Norac“ (b.l.62), o nuo 2009-02-10 įregistruota darbo biržoje kaip ieškanti darbo (b.l.61). Išnyko pirmosios instancijos teismo įvertinta aplinkybė apie ieškovės gaunamą 1500 Lt mėnesinį atlyginimą, nes ieškovė neteko darbo, o tuo pačiu jos pastoviai gauto 1500 Lt darbo užmokesčio (ieškovei Darbo birža turėtų mokėti nedarbo draudimo išmoką, kuri yra ženkliai mažesnė nei ieškovės gautas darbo užmokestis), todėl ši aplinkybė yra pakankamai svarbi ir reikšminga apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad ieškovei-apeliantei netekus pastovaus darbo užmokesčio, ieškovės turtinė padėtis aiškiai pasikeitė jai nepalankia linkme, todėl yra pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimu, šalių vaiko išlaikymui priteistą iš vaiko tėvo-atsakovo 300 Lt periodine išmoką, padidinti iki 400 Lt kas mėnesį mokamą periodine išmoka. Atsakovas D. T. nepateikė teismui privalomo atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą (Civilinio proceso kodekso 318str.1d.), todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas D. T., nepateikdamas atsiliepimo į apeliacinį skundą, pasirenka pasyvų savo interesų gynybos būdą ir sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais apeliantės motyvais dėl jos pablogėjusios turtinės padėties ir prašymu padidinti pirmosios instancijos teismo sprendimu vaiko išlaikymui priteistą periodinę išmoką iki 400 Lt. Atsakovas D. T. nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie savo gaunamas darbo pajamas, darbovietę, todėl įvertinant byloje esančia medžiagą, kad atsakovas pastoviai dirba Norvegijoje, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas yra ekonomiškai pajėgus teikti savo dukros D. T. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Aptartais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl vaiko išlaikymui priteistos periodinės išmokos keistinas, priteista išmoka didintina iki 400 Lt kas mėnesį mokamą periodine išmoka (Civilinio proceso kodekso 337str.4p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtu punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl vaiko išlaikymui priteistos periodinės išmokos dydžio ir D. T. išlaikymui priteistą periodinę išmoką padidinti iki 400 Lt kas mėnesį mokamą periodine išmoka. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.