- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-11
- Bylos Nr.
- eI2-902-596/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02235-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Vita Valeckaitė, Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- UAB Galinta ir partneriai
- Atsakovas
- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Galinta ir partneriai“ skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Galinta ir partneriai“ (toliau – ir pareiškėja arba Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba arba atsakovė) 2022 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. MĮPN-113 (toliau – ir Nutarimas) ir sumažinti paskirtą baudą iki sankcijoje numatyto minimalaus dydžio, t. y. iki 300 Eur.
Paaiškina, kad 2022 m. gegužės 17 d. Tarnyba priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėjai buvo skirta 1 000 Eur bauda už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (toliau – ir Maisto įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą.
Nurodo, kad Bendrovė sutinka su padarytu pažeidimu, tačiau mano, jog Tarnybos Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) skyrė pernelyg griežtą sankciją. Bendrovė Komisijai 2022 m. gegužės 9 d. pateikė paaiškinimą Nr. V7-11, kuriame nurodė, jog sutinka su padarytu pažeidimu, gailisi dėl jo padarymo. Pažymi, kad Komisija nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių (pareiškėja ėmėsi priemonių susigrąžinti nesaugų produktą, teikė paaiškinimus, parengė trūkumų šalinimo planą, išplatino vietas apie nesaugų produktą), apie tai pažymėta ir skundžiamame Nutarime.
Atkreipia dėmesį į Maisto įstatymo 12² straipsnio 2 dalį ir 12³ straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nustatyti baudų dydžiai ir jų apskaičiavimo tvarka. Nurodo, kad konkrečios baudos dydis skaičiuojamas nuo jos vidurkio, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos mokesčio administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 ar 2 dalyse (ar specialiame mokesčio įstatyme) nurodytos trūkstamos mokesčio sumos dydžio baudos minimalų ir maksimalų dydžius sudedant ir gautą rezultatą padalijant pusiau, t. y. 300 + 3 000 = 3 300 : 2 = 1 650 Eur. Atsižvelgdama į tai mano, kad Komisija, priimdama sprendimą skirti 1 000 Eur baudą, turėjo vadovautis nurodyta formule ir pirmą kartą pažeidimą padariusiai pareiškėjai galėjo baudą mažinti nuo jos vidurkio iki minimalaus dydžio, t. y. 300 Eur, taip pat galėjo skirti nematerialią nuobaudą, t. y. įspėjimą.
Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsniu (manytina, kad šiuo metu galiojančios VAĮ redakcijos 10 straipsniu), cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, kurioje aiškinamas šio straipsnio turinys ir pažymi, kad teismui panaikinus Nutarimą ir priėmus sprendimą paskirtą baudą sumažinti iki minimalaus dydžio, nuobaudos tikslai bus pasiekti. Akcentuoja, kad padėjo išsiaiškinti pažeidimą, pripažino jį padariusi, nuoširdžiai gailisi, pašalino pažeidimą geranoriškai išimdama produkciją.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2022 m. birželio 16 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad 2022 m. gegužės 23 d. Tarnyba priėmė nutarimą Nr. MĮPN-135 ,,Dėl UAB ,,Galinta ir partneriai“ Lietuvos Respublikos Maisto įstatymo pažeidimo“, kuriuo pareiškėja buvo nubausta už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą, jai skirta nuobauda – įspėjimas. Bendrovė buvo nubausta pagal 2020 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 33MĮPP-79. Atkreipė dėmesį, kad pirmą kartą Bendrovė buvo nubausta 1 000 Eur bauda, o pagal antrąjį protokolą surašytas nutarimas ir skirta nuobauda – įspėjimas. Atsižvelgdama į tai, mano, kad Komisija priimdama skundžiamą Nutarimą padarė pažeidimą ir nesivadovavo jai Maisto įstatyme sutekta teise mažinti nuobaudą iki minimalios ir tik iš teismo gavusi pareiškėjos skundą kitoje byloje suprato, jog galėjo taikyti ir įspėjimą. Pažymėjo, kad nurodyti argumentai paneigia atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus, kad Komisija negalėjo taikyti minimalios nuobaudos.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad už Maisto įstatymo pažeidimą baudos vidurkis yra 1 650 Eur, taigi pareiškėjai paskirta 1 000 Eur bauda yra mažesnė už esant tokio pobūdžio pažeidimui Maisto įstatyme nustatytą baudos vidurkį.
Pažymi, kad Reglamento (EB) Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalyje maisto tvarkymo subjektams nustatyta pareiga visuose su jų kontroliuojamu maisto verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrinti, kad maistas atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir tikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi. Taigi, maisto tvarkymo subjektas maisto saugą privalo užtikrinti visais gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapais. Jiems yra taikomi itin aukšti rūpestingumo ir atidumo standartai, atsižvelgiant į tai, kad jie teikia rinkai produktą, t. y. maistą, turintį tiesioginės įtakos žmonių sveikatai.
Atkreipia dėmesį, kad Maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiologiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus. Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektai privalo pateikti į rinką saugų maistą. Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nesaugus maistas į rinką nepateikiamas. Maisto sauga ir priimtinumas yra nepaprastai svarbūs. Vartotojai turi pasitikėti ir tikėti, kad jų perkamas maistas bus toks, kokio jie tikisi, jiems nepakenks ir nedarys neigiamo poveikio. Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio tikslas – apsaugoti vartotojus nuo maisto, kuris, arba kelia pavojų, arba yra nepriimtinas. Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 14 punkte nurodyta, kad pavojus – tai maiste ar pašare esanti biologinė, cheminė ar fizinė medžiaga arba jos būklė, galinti sukelti neigiamą poveikį sveikatai.
Pažymi, kad glifosatas – tai patvirtintas augalų apsaugos produktas (pesticidas). Pesticidai – natūralios ar chemiškai susintetintos medžiagos, skirtos kovoti su kenkėjais, parazitais ar piktžolėmis. Pesticidų likučiai, esantys augalinės kilmės produktuose, įeinančiuose į daugelio iš valgomų produktų sąrašą, kelia pavojų žmogaus sveikatai, todėl Europos Sąjungos teisės aktai reikalauja pastoviai kontroliuoti pesticidų likučius žmogaus maistui vartojamuose produktuose. Kiekvieno pesticido veikliajai medžiagai nustatytos didžiausios leidžiamos koncentracijos (DKL), kurios, manoma, dar nesukelia pavojaus žmogaus organizmui, jos nustatytos kiek įmanoma mažesnės, atsižvelgus į riziką, susijusią su poveikiu sveikatai. Viršijus teršalų didžiausią leistiną koncentraciją maisto produktai neturi būti pateikiami į rinką, siekiant užtikrinti veiksmingą visuomenės sveikatos apsaugą.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos rinkai pateiktos grikių kruopose padidintas pesticido glifosato kiekis buvo nustatytas ne pačios pareiškėjos jai vykdant savikontrolę, o valstybinės maisto kontrolės metu, Tarnybos Alytaus departamentui atrinkus grikių kruopų valstybinį mėginį laboratoriniams tyrimams ir gavus 2020 m. lapkričio 17 d. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų protokolą Nr. 1-20/22359 CH. Atsakomybė užtikrinti, jog gaminamas arba parduodamas produktas būtų saugus visoje jo gamybos ir tiekimo grandinėje iki pat suvartojimo, tenka maisto tvarkymo subjektui. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neįgyvendino savikontrolės priemonių, kad nesaugios grikių kruopos nebūtų pateiktos į rinką, priešingai, jos į rinką buvo pateiktos ir tik valstybinės kontrolės metu, nustačius padidintą pesticido glifosato kiekį, buvo inicijuotas šio produkto susigrąžinimas iš vartotojų, pašalinimas iš rinkos ir sunaikinimas.
Pažymi, kad nesaugių grikių kruopų pareiškėja į rinką pateikė didelį kiekį – 3 000 kg. Iš pareiškėjos Tarnybai pateikto 2020 m. gruodžio 18 d. pranešimo ir nurašymo akto kopijų matyti, kad pareiškėja iš rinkos susigrąžino ir nurašė į atliekas 77 vnt. nesaugių grikių kruopų (1 vnt. - 800 g), t. y. viso 61,6 kg arba tik 2,05 proc. rinkai pateikto nesaugaus produkto.
Atsiliepimas
Atsakovė, susipažinus su pareiškėjos 2022 m. birželio 16 d. rašytiniais paaiškinimais, 2022 m. birželio 29 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog su juose nurodytais pareiškėjos argumentais nesutinka. Pažymėjo, kad skirdama nuobaudą (t. y. įspėjimą arba baudą) Tarnyba atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taigi, parinkdama ūkio subjektui taikytiną nuobaudą, vertina visas individualioje byloje nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu priima nutarimą, kuriuo nutaria, kokio pobūdžio poveikio priemonę taikyti Maisto įstatymo nuostatas pažeidusiam subjektui. Atkreipė dėmesį, kad rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja tik deklaratyviai nurodo, kad kitoje byloje dėl Maisto įstatymo pažeidimo jai buvo paskirta nuobauda – įspėjimas, nes atsakovė gavo pareiškėjos skundą nagrinėjamoje byloje ir suprato, kad galima taikyti lengvesnio pobūdžio nuobaudą. Jokių aplinkybių, pagrindžiančių tokius teiginius, pareiškėja nenurodė. Priešingai, pareiškėja net nevertino, kad jos rašytiniuose paaiškinimuose nurodytose Tarnybos išnagrinėtose bylose dėl Maisto įstatymo pažeidimo, iš esmės skyrėsi nustatytos faktinės aplinkybės (t. y. išplatinto nesaugaus produkto kiekis, nustatytų maisto saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo pobūdis ir kt.), atitinkamai lėmusios paskirtų nuobaudų pobūdį. Pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytas 2022 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. MĮPN-135, kuriuo Bendrovei paskirta nuobauda – įspėjimas, nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2022 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. MĮPN-33 byloje „Dėl UAB ,,Galinta ir partneriai“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“, kuriuo pareiškėjai UAB „Galinta ir partneriai“ skirta 1 000 Eur bauda už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnybos Alytaus departamentas, vykdydamas 2020 m. augalinio maisto produktų taršos kontrolės planą, 2020 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atrinko grikių kruopų ,,Limor“, gamintojas UAB ,,Galinta ir partneriai“, partijos Nr. 13082021K1, geriausia iki 2021 m. rugpjūčio 13 d., valstybinį mėginį laboratoriniams tyrimams atlikti (Maisto/pašaro valstybinio mėginio paėmimo tirti aktas Nr. 22MTA-1207). Gavus tyrimo rezultatus, Tarnybos Alytaus departamentas 2020 m. lapkričio 23 d. paskelbė skubų pranešimą dėl nesaugaus maisto ir pašarų Nr. 20201123-101-(78) (toliau – ir Skubus pranešimas).
Tarnybos Kauno departamentas, reaguodamas į Skubų pranešimą, kuriame nurodyta, kad pagal 2020 m. lapkričio 17 d. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų protokolą Nr. 1-20/22359/1 CH (toliau – ir Tyrimų protokolas) grikių kruopose ,,Limor“ nustatytas padidintas pesticido glifosato likučio kiekis 0,37±0,19mg/kg, kuris neatitinka 2005 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 396/2005) 18 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimų (didžiausias leistinas pesticido glifosato likučio kiekis grikiuose yra 0,1 mg/kg), 2020 m. lapkričio 24 d. atliko Bendrovės neplaninį patikrinimą, kurio metu buvo surašytas Didmeninės prekybos subjekto/sandėlio patikrinimo aktas Nr. 33NPGĮ-211 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte padaryta išvada – nustatyta neatitiktis Maisto įstatyme ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytiems reikalavimams ir nurodyta: 1) pateikti grikių ,,Limor“ įsigijimo kokybę patvirtinančius dokumentus, gamybos apskaitą ir išlaidavimą rinkoje; 2) susigrąžinti nesaugų produktą ir informuoti Tarnybos Kauno departamentą apie surinktą kiekį; 3) informuoti nesaugaus produkto gavėjus; 4) per 7 dienas pateikti Tarnybos Kauno departamentui trūkumų pašalinimo planą.
Pareiškėja 2020 m. lapkričio 20 d. raštu (Tarnybos Kauno departamente gautas 2020 m. gruodžio 3 d., reg. Nr. 33G-27759) informavo, kad 2020 m. lapkričio 19 d. iš (duomenys neskelbtini) gavus informaciją, buvo atliekamas grikių kruopų ,,Limor“ atsekamumas, pagal kurį buvo nustatyta, jog grikių kruopos buvo gautos iš Bendrovės filialo ,,Galintos grūdai“ 2020 m. birželio 22 d. su krovinio važtaraščiu Nr. 20062201, kokybės sertifikatu Nr. 309, partijos Nr. L200529/KR/GR/3, gautas kiekis 3 000 kg, partijos likučio nebėra. Pažymėjo, kad vyksta nesaugaus produkto surinkimas iš pirkėjų ir grąžinimas iš rinkos, grąžintas kiekis bus atvežtas Bendrovės filialui ,,Galintos grūdai“ ir sunaikintas.
Tarnybos Kauno departamentas 2020 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 33SV-405 ,,Dėl produkto rinkai uždraudimo“, kuriuo, įvertinęs Bendrovės produktą, remdamasis Patikrinimo akto medžiaga, Tyrimo protokolu, kurio mėginyje nustatytas pesticido glifosato likučio kiekis neatitinka Reglamento (EB) Nr. 396/2005, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. spalio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) 2020/1565 reikalavimų, nustatė, kad grikių kruopos ,,Limor“ yra nesaugus produktas ir neatitinka teisės aktuose nustatytų saugos reikalavimų, nusprendė: 1) uždrausti Bendrovei tiekti rinkai nesaugų produktą; 2) įpareigoti Bendrovę susigrąžinti nesaugų produktą iš vartotojų; 3) įpareigoti Bendrovę pašalinti nesaugų produktą iš rinkos; 4) įpareigoti Bendrovę sunaikinti nesaugų produktą.
Pareiškėja 2020 m. gruodžio 18 d. pranešimu informavo Tarnybos Kauno departamentą, kad nuo 2020 m. lapkričio 24 d. buvo vykdomas nesaugaus produkto – grikių kruopų ,,Limor“ (800 g), geriausias iki 2021 m. rugpjūčio 13 d., partijos Nr. 13082021K1, susigrąžinimas iš rinkos. Nurodė, kad iš rinkos buvo susigrąžinta 77 vnt. šio produkto. Minėtas kiekis buvo nurašytas į atliekas. Pareiškėja taip pat pridėjo minėtas aplinkybes patvirtinantį 2020 m. gruodžio 18 d. nurašymo aktą.
Tarnybos Kauno departamentas 2020 m. gruodžio 28 d. surašė Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 33MĮPP-91 (toliau – ir Protokolas), kuriame nustatė, kad pareiškėja pateikė rinkai nesaugų produktą, kuris neatitiko 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 178/2002), 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies ir b punktų, Reglamento (EB) Nr. 396/2005 reikalavimų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto a punktą, ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, kad Bendrovė geranoriškai bendradarbiavo ir Maisto įstatyme nustatytus reikalavimus pažeidė pakartotinai (2020 m. rugsėjo 8 d. Nr. 33MĮPP-79).
Tarnyba 2022 m. gegužės 4 d. raštu Nr. B6-(1.9.)-1241 informavo Bendrovę, kad 2022 m. gegužės 17 d. 9 val. 20 min. rašytinio proceso tvarka įvyks bylos pagal Tarnybos Kauno departamento 2020 m. gruodžio 28 d. protokolą dėl Bendrovės galimai padaryto Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimo nagrinėjimas. Atsižvelgdama į tai prašė iki 2022 m. gegužės 11 d. Tarnybai pateikti nuomonę, jei yra priežasčių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat, jei, pareiškėjos nuomone reikalinga, pateikti papildomus įrodymus.
Pareiškėja 2022 m. gegužės 9 d. Tarnybai pateikė raštą Nr. V7-11 ,,Dėl 2020-12-28 protokolo Nr. 33MĮPP-91“, kuriame paaiškino, jog Bendrovė pripažįsta padarytą pažeidimą, gailisi dėl to. Atkreipė dėmesį, kad nuo pažeidimo padarymo praėjo daugiau nei vieneri metai, todėl laikytina, jog pažeidimas padarytas pirmą kartą ir, pareiškėjos nuomone, Bendrovei gali būti skiriamas įspėjimas, neskiriant materialinės nuobaudos, paskyrus įspėjimą nuobaudos tikslai būtų pasiekti, be to Bendrovė labai stengiasi bei padarė teisingas išvadas dėl padaryto pažeidimo.
Įvertinusi nustatytas aplinkybes Tarnybos Komisija, sudaryta Tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B1-648 ,,Dėl Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, posėdyje išnagrinėjo bylą pagal Tarnybos Kauno departamento Protokolą bei, vadovaudamasi Maisto įstatymo 12² straipsnio 2 dalimi, 12³ straipsnio 2 ir 3 dalimis ir 12⁵ straipsnio 1 dalimi, priėmė 2022 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. MĮPN-113 ,,Byloje ,,Dėl UAB ,,Galinta ir partneriai“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“, kuriuo nutarė Bendrovei už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą skirti 1 000 Eur baudą.
Pareiškėja, nesutikdama su Nutarimu paskirtos baudos dydžiu, kreipėsi į teismą su skundu, prašydama baudą sumažinti iki 300 Eur.
Maisto įstatymas nustato pateikiamo į rinką maisto ir jo tvarkymo reikalavimus, valstybės institucijų ir visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų kompetenciją užtikrinant maisto saugą, taip pat reglamentuoja maisto tvarkymo subjektų ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojų ir tiekėjų pareigas ir atsakomybę. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais (Maisto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo tikslas – užtikrinti, kad į rinką būtų teikiamas maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos, atitinkantys šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus saugos reikalavimus (Maisto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas); maistas atitiktų tarptautinius laisvam prekių judėjimui keliamus reikalavimus ir Lietuvos maisto gamintojas galėtų plėsti savo prekių eksportą į kitas šalis, o Lietuvoje pagamintas maistas galėtų lengviau konkuruoti tarptautinėje rinkoje (Maisto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir kad būtų skatinama ekologiškų žemės ūkio produktų gamyba, sveikesnė Lietuvos gyventojų mityba, gerinama su maistu ir mityba susijusi žmonių sveikata (Maisto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos. Ar maistas yra saugus, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos yra saugūs, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais kriterijais. Nurodyto straipsnio 2 dalies 1 punkte imperatyviai nurodoma, jog maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus. Savo ruožtu Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, jog maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas.
Byloje nustatyta, kad Tarnybos Kauno departamentas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendime Nr. 33SV-405 ,,Dėl produkto rinkai uždraudimo“ (toliau – ir Tarnybos Kauno departamento sprendimas), įvertinęs Patikrinimo akto medžiagą, Tyrimų protokolą, kuriame pažymėta, jog grikių kruopos ,,Limor“ mėginyje nustatytas pesticido glifosato likučio kiekis neatitinka Reglamento (EB) Nr. 396/2005, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. spalio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) 2020/1565 reikalavimų, nusprendė uždrausti tiekti rinkai nesaugų produktą (grikių kruopos ,,Limor“, partijos Nr. 13082021K1, geriausia iki 2021 m. rugpjūčio 13 d., fasuoti po 800 g, iš viso 3 000 kg, gauta pagal krovinio važtaraštį serija Nr. 20062201 2020 m. birželio 22 d. iš UAB ,,Galinta grūdai“, (duomenys neskelbtini)) ir įpareigojo Bendrovę susigrąžinti nesaugų produktą iš vartotojų, pašalinti nesaugų produktą iš rinkos ir jį sunaikinti. Tarnybos Kauno departamento sprendime buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, jame taip pat nurodoma, kad pareiškėjos atstovė su juo susipažino 2020 m. lapkričio 24 d. Duomenų, jog Tarnybos Kauno departamento sprendimas buvo apskųstas, nagrinėjamoje byloje nepateikta, vadinasi, Bendrovė sutiko su jame nurodytomis aplinkybėmis. Pareiškėja bendradarbiavo su atsakove ir informavo Tarnybos Kauno departamentą, kad nuo 2020 m. lapkričio 24 d. buvo vykdomas nesaugaus produkto – grikių kruopų ,,Limor“, 800 g, geriausias iki 2021 m. rugpjūčio 13 d., partijos Nr. 13082021K1, susigrąžinimas iš rinkos, taip pat, kad iš rinkos buvo susigrąžinta 77 vnt. šio produkto. Nurodė, kad minėtas kiekis buvo nurašytas į atliekas bei pridėjo minėtas aplinkybes patvirtinantį 2020 m. gruodžio 18 d. nurašymo aktą.
Skundžiamu Nutarimu pareiškėja nubausta už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, pažeidimą. Kadangi Tarnybos Kauno departamento sprendime buvo nustatyta, kad būtent Bendrovei priklausė maisto produkcija (grikių kruopos ,,Limor“), kad ši produkcija yra nesaugi, kad pareiškėjai buvo nurodyta pareiga uždrausti tiekti rinkai nesaugų produktą, pašalinti nesaugų produktą iš rinkos ir jį sunaikinti, o pareiškėja tai pripažino, konstatuotina, kad skundžiamame Nutarime pagrįstai padaryta išvada, jog būtent pareiškėja pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Su šia aplinkybe savo skunde sutinka ir pareiškėja, tačiau, jos nuomone, Nutarimu paskirta nuobauda – 1 000 Eur bauda yra neproporcinga, nes atsakovė galėjo baudą mažinti nuo jos vidurkio iki minimalaus dydžio, t. y. 300 Eur arba skirti nematerialią nuobaudą – įspėjimą.
Pagal Maisto įstatymo 12² straipsnio 1 dalį Tarnyba, nustačiusi šio įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga, maisto tvarkymo subjektui ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojui arba tiekėjui pritaikiusi rinkos ribojimo priemones, skiria baudas. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams arba tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 300 iki 3 000 Eur (12² straipsnio 2 dalis).
Maisto įstatymo 12³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdama nuobaudą Tarnyba atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriama bauda mažinama nuo jos vidurkio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Baudos vidurkis yra apskaičiuojamas sudedant minimalų ir maksimalų baudos dydžius ir gautą rezultatą padalijant pusiau (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 140 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Vadovaujantis Maisto įstatymo 12² straipsnio 2 dalies nuostatomis, maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams arba tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriama bauda nuo 300 iki 3 000 Eur, taigi nagrinėjamu atveju baudos už Maisto įstatymo pažeidimą vidurkis yra 1 650 Eur (300 + 3 000 = 3 300 : 2 = 1 650).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos rinkai pateiktose grikių kruopose padidintas pesticido glifosato kiekis buvo nustatytas ne pačiai pareiškėjai vykdant savikontrolę, o valstybinės maisto kontrolės metu, t. y. Tarnybos Alytaus departamentui atrinkus grikių kruopų valstybinį mėginį laboratoriniams tyrimams ir gavus Tyrimo protokolo rezultatus. Pareiškėja į rinką grikių pateikė 3 000 kg, tačiau iš rinkos susigrąžino ir nurašė į atliekas 77 vnt. nesaugių grikių kruopų, t. y. 61,6 kg arba tik 2,05 proc. rinkai pateikto nesaugaus produkto. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė, skiriant Bendrovei nuobaudą yra itin reikšminga. Kaip skunde akcentavo pareiškėja, Tarnybos Komisija pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau nustatė atsakomybę lengvinančias aplinkybes: pareiškėja ėmėsi priemonių susigrąžinti nesaugų produktą, pateikė trūkumų šalinimo planą bei paaiškinimus, informavo nesaugaus produkto platinimo vietas bei vartotojus apie nesaugų produktą. Kaip matyti, įvertinusi nustatytas aplinkybes, atsižvelgdama į pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes Tarnybos Komisija nusprendė pareiškėjai skirti nuobaudą - 1 000 Eur baudą. Minėta, jog nagrinėjamu atveju baudos už Maisto įstatymo pažeidimą vidurkis yra 1 650 Eur, taigi skirta bauda yra mažesnė už esant tokio pobūdžio pažeidimui Maisto įstatyme nustatytą baudos vidurkį.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, visuomenės sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata traktuotinas kaip valstybės funkcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2004 m. sausio 26 d., 2002 m. liepos 11 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai). Taigi, turi būti užtikrinama, kad maistas, patenkantis į rinką, būtų saugus vartoti ir nesukeltų rizikos vartotojų sveikatai ar gyvybei.
Pareiškėja skunde nurodydama, kad atsakovė galėjo mažinti skundžiamu Nutarimu paskirtos nuobaudos dydį iki minimalaus dydžio, t. y. 300 Eur, arba skirti įspėjimą, nenurodė jokių tai pagrindžiančių argumentų. Kaip ir minėta, tai, jog buvo nustatytos pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, buvo įvertinta ir atsižvelgiant į tai skirta 1 000 Eur bauda, kuri yra mažesnė už tokio pobūdžio pažeidimo nustatytą baudos vidurkį. Nors pareiškėja pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad kitoje byloje dėl Maisto įstatymo pažeidimo jai buvo paskirta nuobauda – įspėjimas, nes atsakovė gavo pareiškėjos skundą nagrinėjamoje byloje ir suprato, kad galima taikyti lengvesnio pobūdžio nuobaudą, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, kadangi, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, pareiškėjos nurodytas 2022 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. MĮPN-135, kuriuo Bendrovei paskirta nuobauda – įspėjimas, nėra nagrinėjamos bylos dalykas, be to, gali skirtis nustatytos faktinės aplinkybės, lėmusios paskirtos nuobaudos pobūdį. Nors pareiškėja skunde rėmėsi ir citavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas bei su tuo susijusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nenurodė jokių konkrečių argumentų, kuo nagrinėjamu atveju pasireiškė minėto straipsnio pažeidimai. Kitaip tariant, pareiškėjos skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti argumentai nėra pagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Nutarimą, kuriuo, laikantis Maisto įstatymo 12² straipsnio 2 dalies, 12³ straipsnio 2 dalies ir 12⁵ straipsnio 1 dalies nuostatų, Bendrovei nuobauda paskirta atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pavojingumą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir mažinti Nutarimu paskirtą baudą.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, Nutarimu paskirta sankcija yra pagrįsta ir atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Galinta ir partneriai“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.