- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- e2A-196-324/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00694-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- BnP Finance
- Atsakovas
- J. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BnP Finance, akcinės bendrovės, apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-883-308/2016 pagal ieškovės BnP Finance, akcinės bendrovės, ieškinį atsakovei J. P. dėl skolos, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 560,23 Eur sumą, kurią sudaro negrąžintas kreditas 294,23 Eur, kredito mokestis 263,86 Eur, 2,14 Eur netesybos, priteisti 5 procentus metinių procesinių palūkanų.
2. Nurodė, kad šalys sudarė 2016 m. sausio 18 d. vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. 9jhpt672, pagal kurią atsakovei suteikė 300 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 282,48 Eur kredito mokestį iki 2018 m. sausio 18 d. Atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė, todėl 2016 m. birželio 8 d. sutartis buvo nutraukta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 28 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės 393,01 Eur negrąžinto kredito, kredito mokesčio ir netesybų sumą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2016 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 31,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Sprendė, kad šalys sudarė vartojimo kredito sutartį, atitinkančią Vartojimo kredito įstatyme numatytą vartojimo kredito sutarties sampratą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė grąžino jai suteiktą kreditą, kitas pagal sutartį apskaičiuotas pinigų sumas, ieškovė sutartį yra nutraukusi, mokėjimo terminus laikė pasibaigusiais.
5. Iš dalies pripažino nepagrįstu ieškovės palūkanų apskaičiavimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 18 d. (kredito suteikimo diena) iki 2018 m. sausio 18 d. (paskutinės įmokos diena). Nuo 2016 m. sausio 18 d. iki teismo sprendimo parengimo dienos atsakovė naudojosi gautais kredito pinigais, už tai turėtų mokėti kredito davėjui mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Atsakovė dalį kredito (5,77 Eur) grąžino. Teismas priteisė 96,64 Eur kredito mokesčio už faktinį laikotarpį nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. liepos 28 d. Sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė turi prievolę sumokėti palūkanas už naudojimąsi pinigais, kuriais tikėtinai naudosis po sprendimo priėmimo. Atsakovė kreditą gali grąžinti anksčiau arba kredito suma bus išieškota anksčiau. Be to, ieškovė anksčiau termino atsakovės grąžinto kredito rinkoje neperskolintų brangiau, negu buvo paskolinta atsakovei 2016 m. sausio 18 d., todėl ieškovė nepatirtų nuostolių, kaip jie apibrėžti Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, dėl anksčiau termino atsakovės galimai grąžinto arba išieškoto kredito. Fiksuotos palūkanų sumos priteisimas, nenustačius palūkanas mokėti iki visiško kredito grąžinimo dienos (šiuo metu ji nėra žinoma), neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Priteisė 2,14 Eur ne kaip palūkanas (atlyginimą) už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo (ne kaip kredito mokestį dubliuojančias mokėjimo palūkanas), o kaip netesybas (kompensuojamąją funkciją už vėlavimą atliekanti suma, kuri gali būti prilyginta delspinigiams arba kompensuojamosioms palūkanoms).
6. Ieškinį patenkinus iš dalies, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Priteisė ne ieškovės patirtas 121 Eur, o 30 Eur išlaidų už ieškinio parengimą, teisinę analizę, jo pateikimą per advokatų profesinę bendriją „Euroteisės biuras“. Atsižvelgė į civilinės bylos apimtį ir sudėtingumą, teiktų teisinių paslaugų pobūdį, į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai yra standartinio (šabloniško) pobūdžio, rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, vadovavosi CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, sąžiningumo, teisingumo principais, realumo, būtinumo bei pagrįstumo kriterijais, suformuota praktika. Sprendė, jog 121 Eur už ieškinio parengimą pervedimas ne tiesiogiai į advokato banko sąskaitą, o tarpininkui juridiniam asmeniui advokatų profesinei bendrijai „Euroteisės biuras“, neturi reikšmės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti sprendimo dalį dėl kredito mokesčio ir priteisti 263,86 Eur kredito mokesčio (mokėjimo palūkanų), pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad mokėjimo palūkanų (neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu jos nustatytos) skaičiavimas tęsiasi iki sutarties pasibaigimo. Ieškovei nutraukus kredito sutartį, atsakovei liko pareiga mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Prašoma priteisti 263,86 Eur kredito mokesčio suma, kuri susidaro mokant kredito mokestį ir po sutarties nutraukimo, neprieštarauja teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau tai neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Toks aiškinimas atitinka mokėjimo palūkanų paskirtį.
1.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų parengimą yra nepagrįstai didelės. Darbo sąnaudos susijusios ne tik su ieškininio pareiškimo surašymu, tačiau visų reikalingų dokumentų (priedų) surinkimu, skolos sumų dydžių paskaičiavimu, dokumentų pateikimu, bylos administravimu iki teismo sprendimo priėmimo. Už ieškinio parengimą ieškovė sumokėjo 15 kartų mažesnę sumą nei rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatyto maksimalaus užmokesčio dydį. Ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad palūkanos už naudojimąsi kreditu (mokėjimo palūkanos, kurios šiuo atveju vadinamos kredito mokesčiu) priteistinos ne už laikotarpį nuo kredito gavimo iki sutartyje numatytos jo grąžinimo datos, o už laikotarpį nuo kredito gavimo iki teismo sprendimo priėmimo, taip pat ar teisingai sumažino ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl palūkanų
9. Paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1dalis). Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.
10. Palūkanos kaip mokestis už skolinimą (mokėjimo palūkanos), teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais. Jos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (šiuo atveju – kredito mokestį) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
11. Šalių sudarytos 2016 m. sausio 18 d. vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 1.17 punkte nustatyta, kad palūkanos yra metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, piniginė išraiška, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti vartojimo kredito davėjui už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. Vartojimo kredito sutarties Nr. R74588422 specialiose sąlygose numatytos palūkanos (vartojimo kredito mokestis) yra paskirstytos mokėjimo grafike. Sutarties 6.1 punkte ir 8.4.2 punktuose aptarti atvejai, kai kreditas ar jo dalis negrąžinami arba sutartis nutraukiama, pakartoja 1.17 punkto nuostatą, kad kredito gavėjas įsipareigoja mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas, nustatytos specialiosiose sąlygose, iki visiško kredito grąžinimo.
12. Ieškinio pagrindu esančia kredito sutartimi ieškovė atsakovei suteikė kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas ieškovės naudai. Sutarties šalys, įgyvendinusios sutarties laisvės principą, palūkanų dydį nustatė raštišku susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).
13. Vartojimo kredito įstatymo redakcijos, galiojusios ieškinio pagrindu esančios sutarties sudarymo metu, 1 dalyje nustatyti reikalavimai bendrai vartojimo kredito kainai: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros. Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Šio straipsnio 2 dalyje preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 proc.
14. Apeliacine tvarka vertinamu atveju nustatyta, kad ieškovė atsakovei suteikė 300 Eur vartojimo kreditą, kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti ir kartu sumokėti 282,48 Eur kredito mokestį. Remiantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kredito mokestis neviršija apeliantės suteiktos vartojimo kredito sumos, o sudaryta kredito vartojimo sutartimi nustatyta kredito palūkanų norma yra 74 procentai. Vertinant palūkanų dydį svarbu ir tai, kad kredito gavėja su juo sutiko ir tai patvirtino savo parašu, taip pat kad vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės.
15. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010 pagal ieškovo E. Ž. ieškinį atsakovei R. J. dėl baudos, palūkanų priteisimo bei pagal atsakovės R. J. priešieškinį ieškovui E. Ž. dėl sutarties sąlygų panaikinimo).
16. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje tokie atsakovės reikalavimai nebuvo pareikšti. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2016 m. liepos 13 d. Žinodama apie pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, atsakovė nustatytu terminu jo nepateikė. Žinodama apie bylą, atsakovė privalėjo domėtis jos eiga (CPK 7 straipsnio 2 dalis), tačiau ji nepateikė prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jokiu įstatyme numatytu būdu teisme nereiškė reikalavimų dėl kredito sutarties sąlygų, nustatančių palūkanų normą, modifikavimo, dėl to pirmosios instancijos teismas šalių susitarimu nepagrįstai nesirėmė.
17. Vadovaujantis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo sutartinio ir įstatyminio pagrindo mokėjimo kredito mokestį skaičiuoti tik laikotarpiui iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovė grąžino dalį (5,77 Eur) kredito sumos, todėl nuo negrąžintos kredito dalies privalo sumokėti kredito mokestį – 263,86 Eur (282,48-18,50).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pirmosios instancijos teisme apeliantė (ieškovė) sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidų, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus.
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomą priteisti kredito mokestį, t. y. ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, jai iš atsakovės priteistina 136,00 Eur (121 + 15) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad advokato pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) įsakymo 2015 m. kovo 20 d. redakcijos 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio.
20. Ieškovė sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl ši suma, patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės naudai priteistina iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
21. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas kredito mokestį (mokėjimo palūkanas), netinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl sprendimas pakeistinas, atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimą pakeisti, padidinant ieškovei iš atsakovės priteistą sumą iki 560,23 (penkių šimtų šešiasdešimt Eur 23 ct) Eur, bylinėjimosi išlaidas – iki 136 (šimto trisdešimt šešių ) Eur.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 (penkiolika) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei akcinei bendrovei BnP Finance, juridinio asmens kodas 302447985.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.