- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-04
- Bylos Nr.
- A5.-1737-269/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00648-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Pažeidėjas
- D. S.
- Kategorijos
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus atstovui J. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą (toliau-byla) kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, nebaustos administracine tvarka, gyvenančios (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau-įmonė) personalo vadybininke- darbdavio įgaliotu asmeniu (2017-01-02 įgaliojimas Nr. Į1/1), neužtikrino, kad įmonėje dirbantys asmenys būtų įdarbinti įstatymų nustatyta tvarka, leido A. U. 2019-08-14 nelegaliai dirbti valytojos pareigose, įmonės objekte (duomenys neskelbtini) nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei (toliau-VSDFV) įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau-DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. Tokiais savo veiksmais D. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau-ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (b.l. 1).
D. S. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Ji parodė, kad 2019-08-14 darbo metu sulaukė skambučio iš vadybininkės S. C., kuri atsakinga už objektų priežiūrą ir pasakė, kad skubiai reikia įdarbinti žmogų ir į tą objektą nuvedė naują darbuotoją A. U.. Ji iškarto pasakė, kad taip daryti negalima, bet „Sodrai" pridavė įdarbinimą. Ji žino, kad tam, kad teisėtai įdarbinti į bendrovę darbuotoją, tai turi būti pateikti dokumentai dieną prieš pradedant dirbti darbuotojui ir tik po to leisti dirbti darbuotojui. Patikrinti negalėjo tuo metu, nes ji buvo biure, o vadybininkė nusivežė tą žmogų į (duomenys neskelbtini) į įmonės objektą. Vadybininkė pasielgė savavališkai, nors tikrai buvo informuota, kad negalima vestis į objektą neįdarbintų žmonių. Supranta, kad pažeidė įstatymus ir kaltę pripažįsta, prašo skirti jai švelnesnę nuobaudą, nes jos materialinė padėtis yra sunki, turi finansinių įsipareigojimų bankui, turi sveikatos problemų. Prašo baudą išdėstyti (b.l. 42-48).
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius atstovas J. V. teismo posėdyje protokole suformuluotą kaltinimą palaikė ir nurodė, kad išnagrinėjus bylą matyti, kad D. S. padarytas nusižengimas yra netyčinis. Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens socialinį padėtį ir charakteristiką, prašo skirti nuobaudą teismo nuožiūrą (b.l. 42-48).
Liudytoja S. N. parodė, kad D. S. dirba personalo vadybininke 12 metų ir jokių pažeidimų nebuvo. 2019-08-14 visą dieną buvo darbe. Vadybininkė S. C. ta dieną vykdė kokybės vadybininkės pareigas. S. C. neinformavo nei jos, nei D. S., kad ji planuoja vežti dirbti darbuotoją. Prašo teismo skirti kiek įmanomą mažesnę baudą. D. S. charakterizuoja labai teigiamai, dirba jų įmonėje 12 metų, yra vieniša mama, gauna 700 eurų atlyginimą (b.l. 41-48).
Motyvuojamoji dalis
DK 99 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavio pareiga užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Ši teisės norma, sistemiškai vertinant su DK 98 straipsnio 3 dalimi, įtvirtinančia, jog darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka, suponuoja išvadą, kad neteisėtas leidimas dirbti objektyviai pasireiškia ne tiesioginiu nurodymu darbuotojui pradėti dirbti nelegaliai, tačiau darbdavio neužtikrinimu, jog būtų dirbama sudarius darbo sutartį. Šis teisės normų aiškinimas atitinka ir teismų praktiką, kurioje suformuota, kad, teisės pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Asmuo, būdamas bendrovės vadovu ar jo įgaliotu asmeniu, turi imtis tinkamų priemonių ne tik sudaryti darbo sutartį su darbuotojais, tačiau ir kontroliuoti, kad įmonės darbus atliktų tik joje tinkamai įdarbinti asmenys, o atsakingi darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas ir norminių aktų nustatyta tvarka laiku pateiktų VSDFV teritoriniam skyriui duomenis apie asmens darbo pradžią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau-LAT) nutartis Nr. 2AT-61-2014).
D. S. kaltė dėl padaryto nusižengimo įrodyta jos prisipažinimu teismo posėdžio metu ir rašytiniu paaiškinimu, nelegalaus darbo tyrimo aktu (b. l. 2-3), A. U. ir S. C. rašytiniais paaiškinimais (b. l. 4-5, 7), VSDF informacinės sistemos duomenimis (8, 11-17), darbo sutartimi (b. l. 9-10) ir kita bylos medžiaga (b.l. 6). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad yra įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai, t. y. nustatyta, jog 2019-08-14 A. U. realiai dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įmonės objekte (duomenys neskelbtini) ir atlikinėjo valytojos darbines funkcijas. Pagal įmonės generalinio direktoriaus A. J. 2017-01-02 įgaliojimą Nr. Į-1/1 už darbuotojų įdarbinimą įmonėje atsakinga D. S.. D. S. nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus teismai, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015).
Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju D. S. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. D. S. neteista, byloje negauta duomenų, kad ji praeityje būtų bausta už analogiškų pažeidimų padarymą. D. S. išsiskyrusi, viena augina dukrą, turi sveikatos problemų ir finansinių įsipareigojimų. Byloje daugiau nėra jokių D. S. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Taigi vertinant D. S. nusižengimo pobūdį, padarytos žalos mastą, pasekmes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei, vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje ir 34 straipsnio 5 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta jai paskyrus mažesnę baudą, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali. Atsižvelgiant į pažeidėjos prašymą, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,-
nutaria:
D. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jai 200 (dvejų šimtų) Eur baudą.
Pritaikius ANK 675 straipsnį, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 10 (dešimčiai) mėnesių.
Išaiškinti, kad pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinio nusižengimo bylos Nr. A5.-1737-269/2019 bei nusižengimo identifikuojantį numerį ROIK: 19105281745.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.