Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Jomilė Juškaitė-Vizbarienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Sigitos Blum pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, nedirbanti, teista:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 6 MGL (225,90 Eur) dydžio bauda;

2) Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį – 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 6 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda (bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. K. kaltinama tuo, kad 2024 m. balandžio 12 d. apie 16.40 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kambaryje, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – nepilnametį sūnų A. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., t. y. rankomis tyčia apdraskė nukentėjusiojo veidą ir kaklą, ir taip sukėlė nukentėjusiajam nepilnamečiui A. R. fizinį skausmą.

2. Kaltinamoji E. K. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu tetai S. K. priklausančiame bute. Kartu gyveno ir jos nepilnametis sūnus A. R.. Po įvykio sūnus gyvena pas tėvą R. R.. Kokiu adresu, nežino. 2024 m. balandžio 12 d. vartojo alkoholinius gėrimus su draugu, grįžo namo neblaivi. Namuose buvo nepilnametis sūnus A. ir teta. Konfliktas su sūnumi prasidėjo dėl jo mokslų, kadangi jis nesimoko, neatlieka užduotų užduočių. Ji sūnui pradėjo priekaištauti, sakyti, kad reikia atsiskaityti už pirmą pusmetį. Jis ant jos užrėkė. Ką rėkė, nepamena, bet jai tai nepatiko. Dėl to ir kilo konfliktas. Kadangi buvo išgėrusi, susinervino ir supykusi nesusivaldė, ranka pastūmė sūnų A. Konkrečiai į kurią kūno vietą ranka pastūmė ir kiek kartų pastūmė, nepamena dėl girtumo. Galėjo pastumti ir į kaklo, veido sritį, taip jį rankos nagais apdraskydama, tik šito nepamena (dėl buvusio girtumo). Konfliktas vyko kambaryje. Teta S. įvykusio konflikto nematė, galėjo tik girdėti, teta tuo metu buvo kitame, savo kambaryje. Kas iškvietė policiją, nežino. Dėl tokio savo poelgio ji labai gailisi, sūnaus atsiprašė, jis jai atleido, jokių pretenzijų neturi, jie susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. liudytojo, nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą R. R. parodymais, kad jis yra A. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., tėtis. Gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Po įvykio tuo pačiu adresu gyvena ir jo sūnus A. Iki įvykio sūnus gyveno su motina E. K. adresu (duomenys neskelbtini), pas jos tetą S, kurios pavardės nežino, E. K. tetai priklausančiame bute. Šiuo adresu E. nėra net registruota. 2024 m. balandžio 12 d. apie pietus, jam paskambino S. ir paprašė atvažiuoti, nes namuose vyksta muštynės, t. y. kad E. muša A. Iš karto nuvažiavo pas S į namus. Namuose rado apdraskytą A, buvo apdraskytas veidas ir kaklas. Sūnaus paklausė, kas čia įvyko. Sūnus jam atsakė, kad jį apdraskė mama, kad mama girta jį (A) puolė. Daugiau A. jam nieko nepasakojo, dėl ko kilo konfliktas. Namuose buvusi S. jam pasakė, kad ji tik girdėjusi konfliktą, triukšmą kambaryje, tačiau pati konflikto nematė. Namuose buvo ir pati E, kuri buvo neblaivi, ji nieko nekalbėjo, tik šaukė ir rėkė ant jo. Ji yra gerianti ištisai, kai tik turinti pinigų. Jis tada paskambino į 112 ir pranešė apie įvykį. Neužilgo atvyko policija, medikai nebuvo atvykę. Policija pasikalbėjo tiek su A, tiek su S, ir A. perdavė jo priežiūrai. Šiuo metu A. gyvena pas jį. Pas teismo ekspertus jis A. nenuvežė apžiūrai, nes A. kategoriškai atsisakė vykti;

3.2. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas;

3.3. 2024 m. balandžio 12 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrimas asmuo – nepilnametis A. R., gim. (duomenys neskelbtini) m. <...>. Apžiūrint asmens veidą, kaktos srityje viduryje matomas įdrėskimas kaklo srityje taip pat matomi paraudę keli įdrėskimai. Apžiūrint kaklo sritį iš nugaros, dešiniau po plaukais matomi keli paraudę įdrėskimai. Daugiau jokių kitų sužalojimų ant asmens nepastebėta;

3.4. 2024 m. balandžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame fiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro 2024 m. balandžio 12 d. 16:24 val. registruotas registruojamų įvykių registre kvietimo skambutis. Skambučio trukmė 01:19 min. Vyriškas balsas Bendrojo pagalbos centro operatoriui praneša, kad „čia (duomenys neskelbtini), cirkus daro, čia ta pati veikėja, kviečia, kviečia žmones, muša vaiką, mušą tetą, karoče“ <...>, „nežinau, karoče, jinai muša vaiką, muša visus“ <...>, „va dabar, prieš kelias minutes“ <...>;

3.5. 2024 m. balandžio 12 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad E. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena. E. K. atsisakė patikrinti neblaivumą;

3.6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus valdybos 3-jo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. P. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių, kuriame užfiksuota, kad 2024 m. balandžio 12 d. tikslinant įvykio ROIK: 0124000213385 aplinkybes, buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Įvykio vietoje jau dirbo policijos pareigūnų ekipažas radijo šaukiniu „K1733“, kurie nurodė, jog 2024 m. balandžio 12 d. apie 16.40 val., namuose esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, svetainės kambaryje tarp akivaizdžiai neblaivios E. K., ir jos nepilnamečio sūnaus A. R., kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu, nenustatytu daiktu E. K. tyčia įdrėskė savo sūnui A. R. į veido ir kaklo sritį, tokiais veiksmais E. K. sūnui sukėlė fizinį skausmą. Bendraujant su E. K., pastaroji atrodė akivaizdžiai neblaivi, iš jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, tačiau pastaroji tikrintis girtumą atsisakė. E. K. buvo įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariatą. Moteris buvo atskirta bei išvyko kitu adresu. Siekiant nustatyti daugiau įvykio aplinkybių, buvo bendrauta su (duomenys neskelbtini), Kaunas, gyvenančia S. K., kuri nurodė, jog namuose girdėjo žodinį konfliktą tarp neblaivios E. K. bei E. K. nepilnamečio sūnaus A. R., tačiau ar įvyko kokios grumtynės moteris nematė. S. K. nurodė, jog E. K. būdama neblaivi, dažnai elgiasi agresyviai. S. K. buvo susijaudinusi dėl įvykio, sunkiai kalbėjo bei nurodė, jog jeigu bus reikalinga su ja pabendrauti, kreiptis kitą dieną. Kadangi nukentėjęs A. R. nepilnametis, į įvykio vietą buvo iškviesti Kauno miesto vaiko teisių specialistai bei į įvykio vietą iškviestas vaiko tėtis R. R.. Pastariesiems atvykus, A. R. vaiko perdavimo aktu buvo perduotas jo tėvui R. R.. R. R. nurodė, jog apie minėtą įvykį žino, kadangi jį apie įvykį informavo S. K. telefonu, pastarasis nedelsdamas apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. R. R. nurodė, jog pačio įvykio nematė, dėl ko įvyko konfliktas tarp sūnaus ir motinos, jis nežino;

3.7. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyr. patrulio D. Š. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu juos pasitiko S. K., ji paaiškino, kad 2024 m. balandžio 12 d. apie 16.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, svetainės kambaryje kilo žodinis konfliktas tarp A. R. ir jo motinos E. K., S. K. paaiškino, kad E. K. būdama neblaivi tampa agresyvi, pradeda konfliktuoti. S. K. nurodė, kad išgirdo vykstantį konfliktą kambaryje, kurio metu E. K. elgėsi agresyviai, galimai puolė sūnų A. R., o šis gynėsi, tačiau S. K. paaiškino, kad tiksliai nematė ar patirtus sužalojimus, t. y. įdrėskimus, padarė motina E. K.. S. K. paaiškino, kad išsigandusi ir nežinojusi, ką daryti, paskambino tėvui R. R., kuris ir paskambino į pagalbos centrą, tačiau jo įvykio metu nebuvo. A. R. paaiškinti, iš kur atsirado matomi sužalojimai, t. y. įdrėskimai ant jo veido ir kaklo srities, negalėjo. A. R. teigė, kad tiesiog su motina susipyko, bendravo nenoriai. Po kiek laiko bendraujant su S. K. ir šiai paklausus A. R. ar jį apdraskė motina, šis atsakė „biški“. A. R. teigė, kad motina elgiasi neadekvačiai tik išgėrusi, tačiau daugiau įvykio aplinkybių nepasakojo, kalbėjo nenoriai. E. K. paaiškino, kad nieko neįvyko, jokio konflikto nebuvo. Nuo E. K. buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, ji kalbėjo nerišliai, tačiau pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu kategoriškai atsisakė;

3.8. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje nurodyta, kad reaguojant į gautą pranešimą apie galimą vaiko teisų pažeidimą, nepilnametis A. R. nurodė, kad 2024 m. balandžio 12 d. apie 13.00 val. grįžęs iš ligoninės rado namie neblaivią mamą. Būdama neblaivi, ji pradėjo skambinėti medikams, kad užregistruotų A. vizitui. Supykęs ant mamos, A. pakėlęs toną garsiai pasakė, kad jis niekur neis. Tuomet mama priėjusi prie sūnaus griebė jam už veido ir apdraskė kaklą, kaktą. A. paskambino tėčiui ir pranešė, kad mama mušasi. Tėtis kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus. A. teigė, kad mama dažnai vartoja alkoholį ir tarp jų vyksta konfliktai. Mama turi alkoholio problemų su jomis nesusitvarko. Su mama sutaria gerai, kai ji būna blaivi. Su tėčiu A. bendrauja, tačiau pas jį gyventi nenori.

4. Nurodytų bylos įrodymų, kurie iš esmės yra sutampantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamoji E. K. kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametį sūnų A. R. ir sukėlė jam fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamosios E. K. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką abejonių nekelia – ji savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausos metu, be to, jos kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu. Veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

5. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė apie kaltinamosios apsvaigimą nuo alkoholio, nes ji neįeina į BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, tačiau yra bausmės skyrimui reikšminga aplinkybė.

6. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajai E. K. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajai sutikus, buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, kad jai žinoma galimybė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jai yra suprantamos ir ji sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

7. Kaltinamosios E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), alkoholio vartojimo aplinkybę patvirtino pati E. K. apklausos metu; nusikalstamą veiką padarė neatlikusi anksčiau paskirtos bausmės ir neišnykus teistumui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8. Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamosios asmenybę (kaltinamoji teista, bausta administracine tvarka, baudos nesumokėtos, nedirba, psichikos sveikatos centre, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašyta); į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažinama vienu trečdaliu.

9. Bausmė subendrintina visiškai sudedant su Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme.

10. Taip pat kaltinamajai, atsižvelgiant į tai, kad ji panaudojo smurtą ir fizinį skausmą sukėlė šeimos nariui – nepilnamečiui sūnui, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

11. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

12. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant su Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir E. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje ir 10 MGL (376,60 Eur, t. y. trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 centų) dydžio baudą.

Baudos vykdymo tvarką palikti pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, E. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šiam įpareigojimui įvykdyti nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti E. K., kad ji nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.