Kauno apylinkės teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo teikimą dėl G. P. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d., 2018 m. gruodžio 21 d., 2019 m. birželio 12 d., 2020 m. vasario 4 d., 2020 m. birželio 18 d., 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi G. P. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymas pratęstas. Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi netenkintas Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro teikimas dėl G. P. paskirtos priverčiamosios priemonės medicinos priemonės taikymo nutraukimo. Nutartimi nutarta pratęsti G. P. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose 2021 m. gruodžio 2 d. buvo gautas Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos centro teikimas, kuriuo siūloma nutraukti priverstinį ambulatorinį gydymą G. P., kadangi G. P. būklė pagerėjusi, stabili, sveikata nesiskundžia, konfliktų neiškyla, atsirado kritika ligos atžvilgiu, supranta gydymosi svarbą bei jos elgesys yra ramus ir nekeliantis grėsmės aplinkinių saugumui.

Teismo posėdžio metu Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro atstovė J. S. teikimą palaikė, prašė jį patenkinti. Paaiškino, kad G. P. psichikos būklė yra pagerėjusi, ji yra ramesnė, nekonfliktuoja su aplinkiniais, bendrauja su šeima ir medikais, nėra gauta duomenų apie jos smurtinį ar agresyvų elgesį. Taip pat paaiškino, kad negali teigti, jog smurtinio elgesio tikimybė yra išnykusi, nes tai priklauso nuo gyvenimo sąlygų bei vaistų vartojimo. G. P. būklė gali pablogėti nutraukus vaistų vartojimą, nors jos būklė nuo 2020 m. yra pagerėjusi, atsirado sąmoningumas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis panaikinimo atmesti ir priverčiamosios medicinos priemonės taikymą pratęsti. Nurodė, kad G. P. serga nepagydoma liga, o medikė paaiškino, kad pasikeitus jos gyvenimo sąlygoms ar aplinkybėms, gali pasireikšti smurtinis elgesys. Vertinant G. P. ligos pobūdį nėra garantijų, kad priverstinai negydoma vartos medikų paskirtus vaistus.

Teismo posėdyje dalyvavusi G. P. gynėja siūlė teikimą atmesti, nes praėjo per trumpas laiko tarpas, kad būtų galima teigti, jog iš tikrųjų yra matomas G. P. sveikatos būklės pagerėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas. G. P. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė pratęstina.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo sprendžia teismas pagal šios priemonės taikymo vietą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 4 dalis). Teismas, išnagrinėjęs ir išsprendęs šios priemonės galimo pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimą pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą gali nutarti pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį arba panaikinti taikytą priemonę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalis)

Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo ar nutraukimo priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo dėl asmens esamos sveikatos būklės, jam taikyto gydymo ir rezultatų, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė pagerėjo, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę ar griežtesnę arba nutraukta. Teismas pratęsdamas, pakeisdamas ar panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą turi įvertinti du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Jokių kitų kriterijų ar sąlygų įstatymas nenumato.

Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi pripažinta, kad G. P., būdama nepakaltinamumo būsenoje, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, taip pat nuspręsta jai taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad G. P. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), lieka nepakitusi. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro atstovė nurodžiusi, kad G. P. serga nepagydoma liga, jos būklė tik nuo 2020 m. yra pagerėjusi, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi G. P. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymas buvo pratęstas konstatavus, jog poreikis tęsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą G. P. išlieka. Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi nutarta Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro Kaišiadorių psichikos sveikatos centro teikimo dėl G. P. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo panaikinimo netenkinti, kadangi yra praėjęs per trumpas laiko tarpas, kuomet stebint pacientės psichinės būklės pagerėjimą, būtų galima teigti, kad iš tiesų G. P. būklė yra pagerėjusi ir, nutraukus priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą, jos būklė nepablogės.

Nors 2021 m. gruodžio 2 d. Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos centro teikime nurodoma, kad G. P. būklė pagerėjo, yra stabili, elgesys ramus, ji vartoja paskirtus vaistus, palaiko gerus santykius su seserimi, bendrauja su medikais, kritiška savo ligos atžvilgiu, tačiau vien šių nurodytų aplinkybių, priverčiamųjų medicinos priemonių, taikomų G. P., panaikinimui nepakanka. Kaip jau buvo minėta, teismo posėdžio metu apklausta Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro atstovė patvirtino, jog G. P. psichikos būklė pagerėjo, ji ramesnė, nėra duomenų apie jos smurtinį elgesį, tačiau išlieka smurtinio elgesio galimybė, pasikeitus gyvenimo sąlygoms, jos psichikos sveikatos būsena taip pat priklauso nuo vaistų vartojimo, kuriuos, kaip nustatyta iš psichikos centro atstovės paaiškinimų bei teikime nurodytų aplinkybių, G. P. pradėjo vartoti tik nuo 2020 m., kuomet jos būklė pagerėjo. Pažymėtina ir tai, kaip teismo posėdžio metu psichikos centro atstovė paaiškino, kad G. P. sveikatos būklė gali pablogėti, jeigu ji nustos vartoti jai skirtus vaistus. Todėl teismas, išklausęs Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro atstovės paaiškinimus, taip pat įvertinęs byloje esančių duomenų visumą bei Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro teikime nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog G. P. psichinė būsena pasikeitė tiek, kad jai būtų galima panaikinti byloje taikytas priverčiamąsias medicinos priemones, be to, ir esant stebimam pacientės psichinės būklės pagerėjimui, šis laikotarpis (skaičiuojant nuo paskutinio Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro teikimo dėl pacientės psichikos būklės) yra per trumpas, jog būtų galima konstatuoti, kad G. P. psichinė būsena stabiliai pagerėjo, o jos socialinis pavojingumas visuomenei išnyko. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu G. P. dar reikalingas pastovus ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4, 5 ir 6 dalimis, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro teikimo dėl G. P. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo panaikinimo netenkinti.

Pratęsti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi G. P. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą, vykdančią G. P. atžvilgiu priverčiamąją medicinos priemonę, ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo G. P. būtinumą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.