Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-07-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-574-190-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-13
Bylos Nr.
1A-574-190-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladislavas Lenčikas (pirm.), Artūras Pažarskis, Pavelas Frolovas
Nuteistasis
J. P.
Nukentėjusysis
R. V.
Kategorijos

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-574-190/2011

Teisėja Irena Stefanovič Teisminio proceso kategorija: 1-87-1-00354-2009-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.5., 2.4.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. liepos 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teisėjų Pavelo Frolovo ir Artūro Pažarskio,sekretoriaujant Linai Žalaitei,dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,nuteistajam J. P.,nuteistojo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas J. P. atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam R. V. nusikaltimu padarytą 2131 Lt 64 ct turtinę žalą.

J. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteista iš J. P. 2131 Lt 64 ct R. V. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš J. P. 330 Lt 32 ct proceso išlaidų R. V..

Priteista iš J. P. 6000 Lt 00 ct R. V. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje R. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Priteista iš J. P. 23 Lt 58 ct proceso išlaidų valstybei.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nuteistas už tai, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2009 m. birželio 21 d., apie 01.00 val. J. P. atvyko kartu su savo broliu J. P. bei draugais I. K. ir K. K. ir kitais nenustatytais asmenimis J. P. vairuojamu automobiliu „Pontiac Trans Sport”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu jo tėvui J. P., prie Vilkokšnio ežero, esančio Rūdiškių sen., Trakų r., kur J. P. tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė R. V. 1 smūgį beisbolo lazda į galvos sritį, pastarajam praradus sąmonę ir nukritus ant žemės, J. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia sudavė beisbolo lazda ne mažiau 4 smūgių nukentėjusiajam į veido sritį, ko pasekoje R. V. buvo suskaldytas žandikaulis, nuskelti dantys, tai yra dėl chuliganiškų paskatų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis J. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Teismas kaltinamojo J. P. ir liudytojų I. K. bei K. K., kurie yra kaltinamojo draugai, dėl ko duoda kaltinamajam J. P. palankius parodymus, siekdami palengvinti kaltinamojo teisinę padėtį, vertino kritiškai ir jais nesivadovavo priimant nuosprendį, kadangi jie visiškai paneigiami kitais byloje surinktais įrodymais.

Teismas pažymėjo, jog neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo R. V. iš esmės vienodais ir nuosekliais parodymais. Kai kurie netikslumai nukentėjusiojo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, o būtent, dėl atvykimo prie Vilkokšnio ežero laiko, dėl to, kur jis buvo tuo metu, kai prie ežero atvyko kaltinamasis su savo kompanija, visiškai paaiškinami tuo, kad nuo įvykio yra praėjęs netrumpas laiko tarpas – daugiau nei vieneri metai, todėl tikėtina, kad nukentėjusysis šiuo metu jau blogiau atsimena šio įvykio aplinkybes, ką parodė ir pats nukentėjusysis, kuris, perskaičius teisiamajame posėdyje jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis geriau viską prisiminė nei dabar ir sakė tiesą.

Kaip parodė ir kaltinamasis J. P., ir nukentėjusysis R. V., jie vienas kito iki šio įvykio nepažinojo, taigi, teismo manymu, apkalbėti kaltinamąjį nukentėjusysis neturi jokio pagrindo.

Kad nukentėjusysis R. V. buvo sužalotas 2009-06-21, patvirtinama 2009-08-03 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3073/09(01), kurioje nurodyta, kad R. V. padaryta muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva kairės akies srityje, apatinio žandikaulio abipus lūžis su viršutinių 5 dantų emalės nuskėlimu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-06-21), paveikus kietais bukais daiktais; sužalojimai galėjo atsirasti nuo 3 trauminių poveikių; sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrinka ilgiau 10 d. laikotarpiui (t. 1, b.l. 29-30).

Tai, kad nukentėjusįjį R. V. sumušė ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą būtent kaltinamasis J. P., teismo teigimu, visiškai patvirtinama ir liudytojų A. B., A. K., G. R. kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisiamajame posėdyje duotais aukščiau išdėstytais iš esmės vienodais ir nuosekliais parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo.

Pats kaltinamasis J. P. parodė, kad prie Vilkokšnio ežero 2009-06-20, naktį jis su broliu J. P. ir draugais I. K. bei K. K. buvo atvažiavęs kaltinamojo tėvo J. P. automobiliu „VW Pontiac”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pats kaltinamasis ir vairavo; tą patvirtino ir liudytojai I. K. ir K. K..

Pirmosios instancijos teismo manymu, liudytojo J. P. parodymai yra neesminiai, apie nusikaltimo padarymo aplinkybes ar kitas reikšmingas šios bylos aplinkybes jam nieko nėra žinoma, todėl šio liudytojo parodymais teismas priimant nuosprendį nesivadovavo.

Teismas pažymėjo, jog, nors byloje yra duomenų, kad buvo apgadintas kaltinamojo automobilis, tačiau, byloje nesant jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų, nėra nustatyta, kad tą padarė nukentėjusysis R. V. ar jo kartu buvę draugai. Įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad nukentėjusysis R. V. nepadarė jokių veiksmų, pateisinančių kaltinamojo smurtą prieš nukentėjusįjį asmeniniu nesutarimu.

Teismas konstatavo, kad visais šiais byloje surinktais įrodymais patvirtinama, kad kaltinamasis J. P. sumušė nukentėjusįjį R. V., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, visai be dingsties, parodydamas aiškų visuomenės negerbimą, paniekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, kaltinamojo elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, todėl kaltinamojo J. P. veiksmai, nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo R. V. sveikatą, vertintini kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų.

Ir nukentėjusysis R. V., ir liudytojai A. B., A. K., G. R. kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisme parodė, kad po tokio kaltinamojo J. P. bei kitų su juo atvykusių asmenų, kuriems kaltinimai nėra pareikšti, išpuolio jie nebenorėjo ir nebegalėjo toliau tęsti poilsio prie Vilkokšnio ežero, nes jis buvo visiškai sutrikdytas, buvo sutrikdyta jų ramybė, jie visi buvo labai išsigandę, buvo šoke, patyrė didelį stresą, todėl visi norėjo kuo greičiau iš ten išvažiuoti.

Kaltinamajam J. P. pareikštas kaltinimas, kad jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2009 m. birželio 21 d., apie 01.00 val. J. P. viešoje vietoje prie Vilkokšnio ežero, esančio Rūdiškių sen., Trakų r., atvykęs kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, išlipo iš automobilio „Pontiac Trans Sport”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio J. P. tėvui J. P., ir pradėjo įžūliai elgtis, t.y. be jokios priežasties pribėgo prie R. V. ir jo atžvilgiu pradėjo naudoti fizinį smurtą: tyčia sudavė jam vieną kartą beisbolo lazda į galvos sritį, jam praradus sąmonę ir nukritus ant žemės, tęsdamas nusikalstamą veiką, toliau tyčia daužė beisbolo lazda jam į veido sritį, ko pasekoje R. V. buvo suskaldytas žandikaulis, nuskelti dantys, tokiais veiksmais J. P. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t.y. prie ežero poilsiavusiems asmenims, ir sutrikdė visuomenės rimtį bei viešąją tvarką, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Byloje yra nustatyta, kad 2009 m. birželio 21 d., apie 01.00 val. prie Vilkokšnio ežero, esančio Rūdiškių sen., Trakų r., kur su draugais, kurių iš viso buvo apie 20-25 žmonės, poilsiavo nukentėjusysis R. V., su savo broliu J. P. bei draugais I. K. ir K. K. ir kitais nenustatytais asmenimis, kurių iš viso buvo 15-20 žmonių, atvykęs kaltinamasis J. P. be jokios aiškios priežasties priėjo prie nukentėjusiojo R. V. ir sudavė jam 1 smūgį beisbolo lazda į galvos sritį, pastarajam praradus sąmonę ir nukritus ant žemės, J. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia sudavė beisbolo lazda ne mažiau 4 smūgių nukentėjusiajam į veido sritį, ko pasekoje R. V. buvo suskaldytas žandikaulis, nuskelti dantys, tai yra dėl chuliganiškų paskatų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamojo veiksmai nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą dėl chuliganiškų paskatų teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., tačiau įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas padarė išvadą, kad kaltinamajam pateiktame kaltinime nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nurodytos netiksliai, todėl jos tikslintinos, nurodant, kad kaltinamasis į nusikaltimo padarymo vietą atvyko su savo broliu J. P. bei draugais I. K. ir K. K. ir kitais nenustatytais asmenimis, bei patikslinant, kad kaltinamasis nukentėjusiajam R. V. sudavė 1 smūgį beisbolo lazda į galvos sritį, pastarajam praradus sąmonę ir nukritus ant žemės, J. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia sudavė beisbolo lazda ne mažiau 4 smūgių nukentėjusiajam į veido sritį, ko pasekoje R. V. buvo suskaldytas žandikaulis, nuskelti dantys, tai yra dėl chuliganiškų paskatų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Patikslinus kaltinamajam kaltinimą, nebus iš esmės pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir kaltinamojo J. P. teisinė padėtis nepasunkės (BPK 256 str.).

Nors, kaip matyti iš aukščiau išdėstytų įrodymų, 2009-06-21, apie 01.00 val. prie Vilkokšnio ežero, kur yra įrengta poilsiavietė, t.y. vieša vieta, prieinama visiems žmonėms ir skirta žmonių poilsiui, kartu su kaltinamuoju atvykusių asmenų, kuriems kaltinimai nėra pareikšti, veiksmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka, be jokios dingsties, t.y. dėl chuliganiškų paskatų, buvo sumuštas, padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusysis R. V., buvo nutrauktas nukentėjusiojo ir su juo kartu buvusių jo draugų poilsis, kaltinamajam J. P., be nesunkaus nukentėjusiojo R. V. sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų viešoje vietoje, nėra inkriminuoti bei byloje nėra nustatyti jokie kiti kaltinamojo veiksmai, kuriais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, todėl kaltinamojo nusikalstamą veiką pakanka kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kuris apima kaltininko veiksmus, demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. jo chuliganiškas paskatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2008, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2009). Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamasis J. P. nepadarė veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., todėl kaltinamasis J. P. pagal BK 284 str. 1 d. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Taigi, pirmosios instancijos teismo teigimu, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis J. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2009 m. birželio 21 d., apie 01.00 val. J. P. atvyko kartu su savo broliu J. P. bei draugais I. K. ir K. K. ir kitais nenustatytais asmenimis J. P. vairuojamu automobiliu “Pontiac Trans Sport”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu jo tėvui J. P., prie Vilkokšnio ežero, esančio Rūdiškių sen., Trakų r., kur J. P. tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė R. V. 1 smūgį beisbolo lazda į galvos sritį, pastarajam praradus sąmonę ir nukritus ant žemės, J. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia sudavė beisbolo lazda ne mažiau 4 smūgių nukentėjusiajam į veido sritį, ko pasekoje R. V. buvo suskaldytas žandikaulis, nuskelti dantys, tai yra dėl chuliganiškų paskatų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. P. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas teigia, jog jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė ir atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis davė nuoseklius parodymus dėl 2009-06-21 nakties įvykių, kaltu neprisipažino, nes nepadarė nusikalstamos veikos. J. P. teigimu, jokių kitų liudytojų, be nukentėjusiojo R. V. gerų draugų: liudytojos A. B., A. K., G. R., mačiusių įvykį įvykio vietoje, nenustatyta. Minėti liudytojai, kaip nurodo patys, yra geri nukentėjusiojo draugai, jie parodymus davė praėjus pakankamai nemažai laiko jau po įvykio. Šių liudytojų paaiškinimai yra neišsamūs, nevisiškai tikslūs, iš dalies prieštaraujantys kitiems bylos įrodymams. Iš šių liudytojų paaiškinimų matyti, kad jie yra nukentėjusiojo geri draugai, todėl suinteresuoti duoti parodymus tik jo naudai, tokiu būdu nepagrįstai jį apkaltinant R. V. sveikatos sutrikdymu. Be to, šių liudytojų paaiškinimai prieštarauja jo parodymams, jo brolio ir draugų duotiems paaiškinimams. Tik viena A. B. iš fotonuotraukos atpažino jį, tačiau, anot apelianto, ji suklydo. Atkreipia dėmesį, jog akistata tarp jo ir A. B. nebuvo padaryta ir šios aplinkybės teismas nevertino, be to, ši liudytoja nebuvo apklausta papildomai. Įtarimai ir kaltinimai jam buvo pareikšti visiškai nepagrįstai, tai buvo tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų prielaida, neparemta jokiais objektyviais ikiteisminio tyrimo byloje esančiais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai betarpiškai įvykio nematė, jie tik dokumentaliai užfiksavo atsiradusias pasekmes. Todėl išvada, jog būtent jis sumušė R. V. negali būti pakankamu pagrindu išvadai, jog dėl įvykio yra kaltas būtent jis. J. P. taip pat pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ieškoma daugiau liudytojų, nors įvykio naktį, kaip nurodo liudytojai, buvo apie 15-20 asmenų.

Teismas, anot apelianto, nepagrįstai vertino kritiškai jo draugų liudytojų I. K. ir K. K. parodymus, nors nukentėjusiojo draugų parodymus laikė teisingais, tinkamais įrodymais ir vadovavosi priimant nuosprendį.

J. P. atkreipia dėmesį, jog byloje nėra pagrindinio daiktinio įrodymo - beisbolo lazdos, kurią turėjo pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu surasti.

Apelianto teigimu, nukentėjusiojo duoti parodymai kelia abejonių: nukentėjusysis teigia įvykio metu praradęs sąmonę, tačiau neva prisimena kaip išlipęs iš „miniveno” (netgi automobilio spalvos tiksliai nežino) prie jo priėjo automobilio vairuotojas ir jį su beisbolo lazda sumušė. Iš fotonuotraukos nukentėjusysis jį neva atpažino ir net nurodė automobilio numerį, iš kurio jis išlipo ir priėjęs jį sumušė. J. P. nuomone, nukentėjusysis kategoriškai nėra įsitikinęs, jog jis (J. P.) jį sumušė, tačiau dėl tos priežasties, jog prie ežero buvo likęs stovėti jo apgadintas automobilis, jo draugai galėjo įsidėmėti stovinčio automobilio numerius, kuriuos po to ir nurodė nukentėjusysis. Vyko muštynės tarp grupių asmenų (kaip paaiškėjo iš bylos medžiagos), o muštynių organizatoriai ir tikrieji kaltininkai neišaiškinti, dėl ko jis vienas tapo įvykio kaltinamuoju, nors muštynėse nedalyvavo, jų netgi nematė.

Šalies argumentai

Be to, nukentėjusysis nurodo aplinkybes, jog sąmonę jis atgavo tik bevežant į Trakų ligoninę, o ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas teigė, jog sąmonę atgavęs pamatė išvažiuojančius jaunuolius, tačiau šių nekentėjusiojo prieštaringų parodymų teismas nevertino.

Liudytojas tyrėjas E. L. tvirtina, kad įvykio naktį muštynės vyko tarp dviejų grupių jaunuolių, tačiau byloje nėra nustatyta daugiau asmenų dalyvavusių muštynėse.

Apeliantas teigia, jog jis pats įvykio naktį nukentėjo nuo nepažįstamų jaunuolių, kurie užblokavo jo vairuojamam automobiliui kelią ir su akmeniu išmušė automobiliui priekinį stiklą. Apie šį įvykį jis pranešė policijai, kelis kartus skambino į policiją, bet policijos pareigūnai nepasirodė, nors žadėjo atvykti. Policijos pareigūnai atvažiavo tik 2010-06-21 5 val. ryto. Iš jo automobilio dingo mobilaus ryšio telefonas, fotoaparatas, jūreivio kepurė. Apie muštynių metu sužalotą asmenį jis sužinojo tik po trijų mėnesių, kai atvyko į Trakų rajono policijos komisariatą apklausai. Šios aplinkybės nėra išsamiai išaiškintos, ištirtos.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą, J. P. teigimu, buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, kadangi visos byloje esančios abejonės buvo išaiškintos jo nenaudai.

Taigi, anot apelianto, darytina išvada, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, įrodymai buvo tiriami nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos, įrodymų vertinimas nepagrįstas išsamiu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, padarytos išvados motyvuotos iš dalies ir grindžiamos netgi neišnagrinėtais įrodymais.

J. P. pažymi, jog esant aukščiau nurodytiems prieštaravimams, nurodytoms faktinėms aplinkybėms, akivaizdu, kad jis nusikaltimo nepadarė, nes jokių smūgių nesudavė, todėl jis baudžiamojon atsakomybėn patrauktas ir bausmė jam paskirta nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J. P. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, jog Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso 20 str., 301 str. reikalavimų, ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, jog J. P. tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė R. V. 1 smūgį beisbolo lazda į galvos sritį, pastarajam praradus sąmonę ir nukritus ant žemės, J. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia sudavė beisbolo lazda ne mažiau 4 smūgių nukentėjusiajam į veido sritį, ko pasekoje R. V. buvo suskaldytas žandikaulis, nuskelti dantys, tai yra dėl chuliganiškų paskatų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo eigoje nebuvo surinkta neabejotinų ir objektyvių jo (J. P.) kaltės įrodymų, bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu buvo tiriamos abejotinos, faktiniais duomenimis nepagrįstos jį kaltinančios aplinkybės, o teisinančios ir įrodančios jo nekaltumą - nebuvo tiriamos ir vertinamos. Tačiau, priešingai nei teigia nuteistasis, jo kaltė inkriminuoto nusikaltimo padaryme yra įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir teisingai, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, įvertintais įrodymais: nukentėjusiojo R. V., liudytojų A. B., A. K. (K.), G. R. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, asmens parodymo atpažinti protokoluose, specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis, kita rašytine bylos medžiaga.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d. teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Sutinkamai su LR BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusysis R. V. patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis buvo užpultas kaltinamojo, kuris atvažiavo su pilkos ar sidabrinės spalvos „minivenu“ ir išlipo iš vairuotojo vietos. Išlipęs kaltinamasis priėjo prie jo ir trenkė beisbolo lazda į galvą, į veidą, po smūgio jis neteko sąmonės ir daugiau nieko neprisimena, atsigavo tik bevežant jį į Trakų ligoninę. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis davė analogiškus paaiškinimus. Liudytoja A. B. patvirtino, kad 2009-06-21 naktį, į vietą, kur ji su savio draugais ilsėjosi prie ežero, atvažiavo jaunuolių grupė, iš kurių vienas, t.y. kaltinamasis, išlipęs iš pilkos spalvos autobusiuko vairuotojo vietos, priėjo prie R. V. ir be žodžių trenkė jam į galvą, dėl ko nukentėjusysis nukrito, po ko dar sudavė 5-7 smūgius jau gulinčiam R. V. į galvą ir veidą. Liudytoja A. K. taip pat paliudijo, kad nagrinėjamo įvykio metu ji, nors ir buvo pasislėpusi palapinėje, matė, kad vienas nepažįstamas jaunuolis iš atvažiavusios kompanijos priėjo prie R. V. ir trenkė jam per galvą rankoje turėta beisbolo lazda. Po smūgio Rolandas nukrito ant žemės. Atvažiavę jaunuoliai nieko konkretaus nešnekėjo, tik šūkavo: „Mušam, mušam ir skirstomės“. Liudytoja matė, kaip jis, sumušęs nukentėjusįjį, atsisėdo vėl į tą patį automobilį - pilkos spalvos „miniveną“, kuriuo atvažiavo ir iš kurio vairuotojo vietos išlipo su lazda, atsisėdo į vairuotojo vietą ir išvažiavo. Analogiškas nukentėjusiojo sumušimo aplinkybes, t.y., kad vienas iš atvažiavusiųjų asmenų trenkė beisbolo lazda R. V., po to dar nukritusiam ant žemės nukentėjusiajam trankė per galvą, po ko įsėdo į pilkos spalvos „miniveną“ ir išvažiavo, patvirtino ir liudytojas G. R. (t. 2, b.l. 46-61, teisiamojo posėdžio protokolas). Šie nukentėjusiojo R. V. bei liudytojų parodymai, atvirkščiai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra nuoseklūs, neprieštaraujantys, vieni kitus papildantys.

Taip pat tai, kad automobilį „VW Pontiac”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo J. P. patvirtino pats nuteistasis bei liudytojai I. K. ir K. K..

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, jog netikėti aukščiau nurodytų nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų objektyvumu nėra pagrindo, nes jie iki įvykio apelianto nepažinojo, todėl jie neturėjo jokio pagrindo apeliantą apkalbėti.

Tai, kad būtent J. P. nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo smurtą, R. V. parodė asmens parodymo atpažinti metu, kuomet jis atpažino J. P. kaip asmenį, kuris, be jokios dingsties jį sumušė (t. 1, b.l. 7-8). Nukentėjusysis parodė, kad nuteistąjį jis atpažino pagal jo veido bruožus, t.y. akis, lūpas. Liudytoja A. B. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu pagal veido bruožus atpažino ir nurodė į J. P., kaip asmenį, kuris kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje beisbolo lazda sumušė nukentėjusįjį R. V.. Liudytoja pažymėjo, jog kaltinamąjį atpažįsta pagal akis ir nosį, nes gerai šiuos bruožus įsidėmėjo (t. 1, b.l. 34-35).

Faktą, jog nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, kartu su aukščiau aptartais nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. G 3073/09 (01). Specialisto išvadoje konstatuota, jog R. V. padaryta muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva kairės akies srityje, apatinio žandikaulio abipus lūžis su viršutinių 5 dantų emalės nuskėlimu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-06-21), paveikus kietais bukais daiktais; sužalojimai galėjo atsirasti nuo 3 trauminių poveikių; sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrinka ilgiau 10 d. laikotarpiui (t. 1, b.l. 29-30).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo patikimais, apelianto pateikiamą įvykio versiją patvirtinančiais parodymais, pripažinti liudytojų I. K. ir K. K. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kadangi šie liudytojai su J. P., kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje, yra draugai, kas leidžia daryti pagrįsta išvadą, jog jie davė kaltnamajam palankius parodymus.

Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. nuteistas pagrįstai, jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, kurių, apeliacinės instancijos vertinimu, pakanka jo kaltei patvirtinti, o tai, jog, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindinio daiktinio įrodymo - beisbolo lazdos, kurią turėjo pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu surasti, byloje nėra nustatyta daugiau asmenų, dalyvavusių muštynėse, jo vairuojamam automobiliui buvo išdaužtas priekinis stiklas ir iš jo dingo daiktai, J. P. veikos kvalifikavimui pagal minėtą Lietuvos Respublikos BK straipsnį reikšmės neturi.

Nuteistojo J. P. skundo argumentas, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą, buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, kadangi byloje esančios abejonės buvo išaiškintos jo nenaudai, laikytini nepagrįstais bei pripažintinas tik jo asmenine nuomone, nes, kolegijos manymu, nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 305 str. reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. P. bei liudytojų I. K. ir K. K. parodymais nesivadovavo, kadangi jie prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Naikinti ar keisti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

nutarė:

J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Vladislavas LenčikasTeisėjai Pavelas FrolovasArtūras Pažarskis