Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties, kuria šis kreditorius išbrauktas iš atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės „Sunonis“ kreditorių sąrašo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismo nutartis yra nemotyvuota, kas, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, sudaro jos absoliutų negaliojimo pagrindą. Teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje pacitavo administratorės argumentus ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad BAB „Sunonis“ įsiskolinimo kreditoriui UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla ir šio kreditoriaus įsiskolinimo atsakovui BAB „Sunonis“ pagrindai yra skirtingi. BAB „Sunonis“ skola UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla naudai susidarė ne statybos rangos sutarčių (pagal kurias gautų sumų atgręžimo klausimą išsprendė Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1109/2013), bet paskolos sutarties pagrindu – UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla už atsakovą BAB „Sunonis“ padenginėjo jo skolas trečiųjų asmenų atžvilgiu (darbuotojams, Sodrai, teisinių paslaugų teikėjams), o BAB „Sunonis“ šias paskolintas lėšas įsipareigojo grąžinti. Nutartimi buvo pažeistas imperatyvus ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, draudžiantis atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą po bankroto bylos iškėlimo. Net jei nagrinėjamu atveju būtų galima atlikti įskaitymą, jis atliktas pažeidžiant CPK 6.130 straipsnio, 6.131 straipsnio normas, reglamentuojančias įskaitymą.Nei administratorė, nei teismas nepranešė kreditoriui UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla apie jo išbraukimo iš atsakovo kreditorių sąrašo klausimo svarstymą. Be to, šiam kreditoriui nebuvo išsiųsta ir teismo nutartis, kuria buvo išspręstas šis klausimas. Tai patvirtina aplinkybę dėl administratoriaus ir teismo šališkumo. Neįsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria apeliantas išbrauktas iš kreditorių sąrašo, jam buvo neteisėtai neleista dalyvauti BAB „Sunonis“ 2013 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkime. Todėl šiame kreditorių susirinkime priimti nutarimai laikytini neteisėtais ir turi būti panaikinti. Tiek nutarimo Nr. 2, kuriuo patvirtinta bankroto administratorės A. D. ataskaita, tiek nutarimo Nr. 5, kuriuo nuspręsta nepatikslinti bankroto administratorės A. D. atlyginimo, vykdymas gali neigiamai paveikti kreditorių interesus.

Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tinkamai įvertino visas bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė tiek materialinės teisės, tiek proceso tesės normas. Apeliantas, atskirajame skunde nurodydamas, jog bankroto byloje patvirtintas jo reikalavimas yra kilęs iš paskolos sutarties, nepateikė jokių paskolos sutarčių ar jų sudarymą patvirtinančių įrodymų.Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog nagrinėjamu atveju buvo atliktas įskaitymas. Apelianto argumentai dėl teismo ir administratoriaus šališkumo nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje bankroto byloje yra kilęs teismo patvirtinto kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, vadovaudamasis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, išsprendė teismo patvirtinto kreditoriaus reikalavimo išbraukimo iš bankrutavusios įmonės kreditorių sąrašo klausimą.

ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, pagal kurią kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog ši įstatyme numatyta kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimo galimybė yra sietina su kreditorių, kurių reikalavimus yra patvirtinęs teismas, ir bankrutuojančios įmonės prievolių modifikavimu, kuris sąlygoja įmonės kreditorių ar jų reikalavimų dydžio pasikeitimą arba prievolių pabaigą (pavyzdžiui, dėl reikalavimo perleidimo, reikalavimo perėjimo, prievolių pabaigos esant CK šeštosios knygos IX skyriuje įtvirtintiems bendriesiems prievolių pabaigos pagrindams, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas ir kt.). Tam, kad būtų galima atlikti kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimus ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, minėtos prievolių modifikavimą nulėmusios aplinkybės turi atsirasti po to, kai teismas nutartimi patvirtina konkretaus kreditoriaus reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1179/2013).

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi kreditoriaus UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla su 61 460,03 Lt reikalavimu išbraukimą iš atsakovo BAB „Sunonis“ kreditorių sąrašo grindė tuo, jog jis buvo patvirtintas nepagrįstai. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, jog remiantis įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-249-640/2012) iš atsakovo BAB „Sunonis“ kreditoriaus UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla naudai priteista bendra įsiskolinimo suma (1 139 070,98 Lt) yra mažesnė už vykdant Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą (civilinės bylos Nr. L2-49-1587/2003) išieškotą sumą, kuri sudaro 1 586 516,72 Lt.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, tvirtindamas BAB „Sunonis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, inter alia patvirtino kreditoriaus UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla 61 460,03 Lt reikalavimą, kuris tenkintinas trečiąja eile. Pažymėtina, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šis atsakovo įsiskolinimas kreditoriui susidarė po to, kai UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla 2004 kalendorinių metų laikotarpiu ir per 2005 metų pirmąjį ketvirtį įvykdė BAB „Sunonis“ prievoles kitiems jo kreditoriams, atlikdamas tiesioginius mokėjimo pavedimus į šių atsakovo kreditorių sąskaitas (patvirtina byloje esantys apelianto banko sąskaitos išrašai (1 t., b.l. 30-31, 33, 37-38, 40-41, 50, 56, 59-62, 66-67, 69-70, 73-76, 5 t., b.l. 7-12) ) arba atsakovo atsiskaitymo su kreditoriais tikslu tiesiogiai išduodamas jam pinigines lėšas (patvirtina byloje esantys kasos išlaidų orderiai (1 t., b.l. 32, 35, 52-54, 57-58, 63-65, 68)). Atsakovo BAB „Sunonis“ administratorius kreditoriaus UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla reikalavimo tvirtinimo metu neginčijo šio kreditoriaus 61 460,03 Lt dydžio reikalavimo.

Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-49-1587/2003, nutarė išieškoti iš skolininko AB „Sunonis“ kreditoriaus UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla naudai 756 916,14 Lt skolos, 1 313 172,73 Lt delspinigių ir 6175,22 Lt žyminio mokesčio. Vykdant šį teismo įsakymą, iš skolininko AB „Sunonis“ buvo išieškota 1 586 516,72 Lt dydžio įsiskolinimo dalis ir liko neišieškota 489 747,37 Lt skolos. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartimi buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. L2-49-1587/2003, o 2007 m. gegužės 15 d. nutartimi nutarta panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-49-1587/2003. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėję iš esmės civilinę bylą pagal ieškovo UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla pareikštus ieškinio reikalavimus atsakovui BAB „Sunonis“, 2012 m. birželio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-246-640/2012, priteisė iš atsakovo BAB „Sunonis“ 595 137,14 Lt skolos, 528 695,52 Lt delspinigių ir 15238,32 Lt žyminio mokesčio ieškovo naudai, o taip pat nusprendė atgręžti Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo vykdymą ir priteisti iš ieškovo UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla atsakovui BAB „Sunonis“ 937 193,11 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi iš dalies pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą – sprendimo dalimi, kuria nuspręsta atgręžti Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 7 d. teismo įsakymo vykdymą, priteistą iš ieškovo UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla atsakovui BAB „Sunonis“ 937 193,11 Lt sumą sumažino iki 447 445,74 Lt.

Apeliantas įrodinėja, jog jo 61 460,03 Lt dydžio reikalavimo atsakovui BAB „Sunonis“ atsiradimo teisinis pagrindas – tarp šalių susiklostę paskolos teisiniai santykiai, tačiau atsakovo administratorius tai neigia. Apeliacinės instancijos teismas sprendžiamo klausimo kontekste daro išvadą, jog tikslios šio reikalavimo atsiradimą sąlygojusios sandorio rūšies ar kito reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo (pvz. CK 6.50 str.) nustatymas, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl faktinių šios prievolės atsiradimo aplinkybių (UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla atsiskaitymas su atsakovo kreditoriais 2004 kalendorinių metų laikotarpiu ir per 2005 metų pirmąjį ketvirtį), nėra tikslingas. Šią išvadą patvirtina ir tai, jog nagrinėjamoje byloje nėra abejonių, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-249-640/2012, pripažintas kreditoriaus Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla reikalavimas skolininkui BAB „Sunonis“ atsirado statybos rangos teisinių santykių pagrindu. Todėl nei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimu patvirtintas atsakovo BAB „Sunonis“ prievolės, kylančios iš ginčo šalis siejusių statybos rangos teisinių santykių, dydis, nei įvykdyta šios prievolės dalis, nei aplinkybė dėl teismo įsakymo įvykdymo atgręžimo neturi teisinės reikšmės Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtinto kreditoriaus UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla 61 460,03 Lt reikalavimo dydžiui ar šio reikalavimo pagrindu atsiradusios prievolės pasibaigimui, o taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi minėto kreditoriaus reikalavimas bankrutuojančiai įmonei buvo patvirtintas nepagrįstai. Todėl pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi padarydamas priešingas išvadas, neįvertino atsakovą BAB „Sunonis“ ir kreditorių UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla siejusių prievolinių teisinių santykių, jų atsiradimo teisinių pagrindų, kas lėmė šių išvadų klaidingumą ir neatitikimą bylos esančių įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentus dėl proceso teisės normų pažeidimo. Vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalimi administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Nagrinėjamu atveju administratoriui pareiškus reikalavimą teismo patvirtintą kreditorių ir jo reikalavimą išbraukti iš įmonės kreditorių sąrašo, kai prieš tai, sprendžiant šio kreditoriaus reikalavimo pavirtinimo klausimą, administratorius jo neginčijo, teismas turėjo tai vertinti kaip ginčo kilimą ir tuo pagrindu pranešti kreditoriui apie teisme gautą prašymą dėl jo išbraukimo iš įmonės kreditorių sąrašo, sudarant jam galimybę pateikti savo paaiškinimus dėl pareikšto administratoriaus prašymo, o tarp prievolės šalių kilusį ginčą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

Šie proceso teisės normų pažeidimai, pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė skundžiamoje nutartyje nurodytas išvadas, sudaro pagrindą pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas kreditoriaus UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla ir jo 61 460,03 Lt reikalavimo išbraukimo iš BAB „Sunonis“ kreditorių sąrašo klausimą, neatskleidė sprendžiamo klausimo esmės. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, jog, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, šis klausimas gali būti išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str., 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.).

Iš įmonės administratorės prašymo išbraukti kreditorių UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla ir jo 61 460,03 Lt reikalavimą iš BAB „Sunonis“ kreditorių sąrašo matyti, jog šis prašymas buvo grindžiamas BAB „Sunonis“ priešpriešinės vienarūšės 447 445,74 reikalavimo teisės UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla, kaip skolininkui, atsiradimu, Vilniaus apygardos teismui 2012 m. birželio 14 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-249-640/2012) ir Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2A-1109/2013) nusprendus atgręžti Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 7 d. teismo įsakymo Nr. L2-49-1587/2003 vykdymą. Padarius išvadą, jog teismo įsakymo įvykdymo atgręžimas ir iš to kylanti UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla, kaip skolininko, prievolė neturi teisinės reikšmės šios įmonės, kaip kreditorės, atsakovo BAB „Sunonis“ atžvilgiu turimų reikalavimo teisių pasikeitimui ar pasibaigimui, darytina išvada, jog administratorė, teikdama prašymą dėl kreditoriaus UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla ir jo 61 460,03 Lt reikalavimo išbraukimo iš BAB „Sunonis“ kreditorių sąrašo, o teismas skundžiama nutartimi tenkindamas šį administratorės prašymą, savo esme atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kuris pagal sukeliamas teisines pasekmes lemia kreditoriaus UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla 61 460,03 Lt reikalavimo teisės atsakovui BAB „Sunonis“ pasibaigimą (CK 6.130 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl kreditoriaus išbraukimo padarė remdamasis ne aplinkybe, jog Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla reikalavimas patvirtintas nepagrįstai, nenagrinėjo šio reikalavimo patvirtinimo pagrindo ir jo nepripažino nepagrįstu, tačiau rėmėsi aplinkybe, jog, atgręžus Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 7 d. teismo įsakymo Nr. L2-49-1587/2003 vykdymą, UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla tapo skolinga BAB „Sunonis“, nes pastaroji pagal statybos rangos sutartis sumokėjo daugiau, nei priteisė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 14 d. sprendimu. Tokiu būdu, kaip pagrįstai teigia apeliantas, teismas įvykdė priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Pažymėtina, jog įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonės ir kreditorių santykius reglamentuoja ĮBĮ, kurio 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka ir kt. Toks draudimas taip pat reiškia ir bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą, nes reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009; 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2012; kt.). Šis apeliacinės instancijos teismo konstatuotas imperatyvios įskaitymo draudimą reglamentuojančios teisės normos pažeidimas lemia administratoriaus prašymo ir jį patenkinusios pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties dalis, kuria nutarta patikslinti BAB „Sunonis“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, iš įmonės trečios eilės kreditorių išbraukiant UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla su 61 460,03 Lt reikalavimu, yra nepagrįsta, neteisėta, priimta pažeidžiant ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintos imperatyvios teisės normos reikalavimus, dėl ko turi būti panaikinta. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs byloje esančių įrodymų vertinimą bei išsprendęs iš esmės BAB „Sunonis“ administratoriaus prašymu iškeltą atsakovo BAB „Sunonis“ kreditoriaus UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla išbraukimo iš įmonės kreditorių sąrašo klausimą, atmeta šį administratoriaus prašymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties dalį, kuria teismas, patikslindamas BAB „Sunonis“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, iš jo išbraukė kreditorių UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla su 61 460,03 Lt reikalavimu, ir BAB „Sunonis“ administratoriaus prašymą išspręsti iš esmės – atmesti jo prašymą dėl kreditoriaus UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla ir jo 61 460,03 Lt dydžio reikalavimo, patvirtinto Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, išbraukimo iš atsakovo BAB „Sunonis“ kreditorių sąrašo.