Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime, Pravieniškių g. 57, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 d., BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pagal šį nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti jam skirtą 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pagal 2019 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos), galutine subendrinta 30 parų arešto bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi, kuria subendrinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. paskirta ir neatlikta bausmės dalimi;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. T. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, jog jis turėjo priklausomybę, buvo priklausomas nuo sunkios narkotinės medžiagos, vogė tam, kad ,,pasitaisyti sveikatą“, liaudiškai tariant. Nurodė, kad pravažinėjo pro Lukiškių aikštę, išlipo Lukiškių stotelėje, norėjo važiuoti į Naujininkus. Tuo metu, jis nebuvo sugalvojęs, kad eis būtent į šią parduotuvę vogti – užėjo į parduotuvę, pamatė, kad žmonių ten nėra, tuo metu taip pat pamatė brangų alkoholį ir suprato, kad tai yra jo proga „pagerinti sveikatą“. Kaltinamasis nurodė, kad viską susidėjo į kuprinę (tilpo 1-2 buteliai) ir gal vieną butelį rankose turėjo. Po to nuvažiavo į stotį, butelius pardavė taksi vairuotojams už pusę kainos. Su pinigais važiavo į Naujininkus, nusipirko narkotinių medžiagų, o tada važiavo į įstaigą, kuri skirta narkomanams, ten pasiėmė švirkštą. Už parduotus butelius su alkoholiniais gėrimais, gavo apie 70 Eur. Kaltinamojo teigimu, jis dabar yra nepriklausomas nuo narkotinių medžiagų – detoksikavosi atvažiavęs į pataisos įstaigą. Nurodė, jog civilinį ieškinį planuoja atlyginti. Pataisos įstaigoje neturi galimybės dirbti ir užsidirbti, o jo į darbą nenori priimti, nes bausmė nėra didelė, kadangi bausmės likutis yra apie 0,5 metų, o jiems reikia žmonių, kurie dirbtų ilgesnį laiką. Atsakydamas į prokurorės klausimus, nurodė, jog vertina savo poelgį nelabai gerai, padarė nuostolio parduotuvei, sukėlė administracijai nepatogumų, dabar kelia nepatogumus jums ir sau, gailisi. Atsakydamas į gynėjo klausimus, pažymėjo, kad yra baigęs pradinę mokyklą, išklausė 12 klasių kursą, bet nespėjo egzaminų išlaikyti. Turi vaiką, kuriai 9 metukai. Kaltinamasis su panele išsiskyrė prieš maždaug 1 metus, tačiau ryšį palaiko. Pažymėjo, jog vaiko neatsisakys. Kaltinamas nurodė, kad kiekvienas nusikaltimas turi būti nubaustas, turi nešti atsakomybę.

Išvada dėl A. T. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. T. parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Anksčiau yra teistas dėl vagysčių, jis niekur nedirba, šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime, adresu Pravieniškių g. 57, Pravieniškių k., Kaišiadorių r. sav., bausmę atliks dar tris mėnesius. Jis turi gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pas motiną. 2024 m. sausio 5 d., apie 18.22 val., jis vienas atėjo į parduotuvę Rimi, adresu Gedimino pr. 44A, Vilniuje, su tikslu pagrobti alkoholio. Jis su savimi turėjo juodos spalvos kuprinę. Jis parduotuvės Rimi alkoholio skyriuje pavogė vieną butelį spiritinio gėrimo „Bumbu The Original“, du butelius konjako „Hennesy Very Special“ ir vieną butelį viskio „Monkey Shoulder Malt“. Jis pavogtus tris butelius įsidėjo į savo kuprinę, o kitą alkoholio butelį nešėsi rankoje ir praėjo pro parduotuvės kasas nesumokėjęs už prekes bei išėjo iš parduotuvės. Jis alkoholio butelius vogė su tikslu juos parduoti ir juos pardavė kitiems žmonėms, taksistams, nes tuo metu buvo priklausomas nuo kitų medžiagų. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 86-89).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. S. parodė, kad dirba UAB „Argus“ apsaugos darbuotoju. 2024 m. sausio 6 d. dirbo Rimi parduotuvėje, adresu Gedimino pr. 44A, Vilniuje, žiūrėjo prekybos salę ir pamatė, kad ant lentynų trūksta prekių. Tada nusprendė peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Per vaizdo stebėjimo įrašus pastebėjo, kad 2024 m. sausio 5 d., apie 18.22 val., asmuo, atvykęs į parduotuvę, iš prekybos lentynų paima alkoholinius gėrimus – spiritinį gėrimą „Bumbu The Original“ 40% 0,7 l (1 vnt.), vertė 42,65 Eur, konjaką „Hennessy V.S.“ 40% 0,5 l (1 vnt.), vertė 34,05 Eur, konjaką „Hennessy V.S.“ 40% 0,7 l (1 vnt.), vertė 52,89 Eur, viskį „Monkey Shoulder Malt“ 40% 0,7 l (1 vnt.), vertė 39,55 Eur, bei nesumokėjęs pasišalina. Visų pagrobtų prekių vertė 169,14 Eur (b. l. 43-46).

2024 m. sausio 24 d. gautas UAB „Rimi Lietuva“ pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. sausio 6 d. pastebėta, kad „EXP Live Square“ (Gedimino pr. 44A, Vilnius) trūksta lentynose brangių alkoholinių gėrimų. Patikrinus pardavimus – nustatyta, kad per kasas pardavimai nevyko. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, nustatyta, kad asmuo, 2024 m. sausio 5 d. 18.22 val., atvykęs į parduotuvę iš lentynų paima alkoholinius gėrimus už 169,14 Eur (viso 4 vnt. prekių). Tokiu būdu pavogtos prekės – spiritinis gėrimas „Bumbu The Original“ 40% 0,7 l (1 vnt.), vertė 42,65 Eur, konjakas „Hennessy V.S.“ 40% 0,5 l (1 vnt.), vertė 34,05 Eur, konjakas „Hennessy V.S.“ 40% 0,7 l (1 vnt.), vertė 52,89 Eur, viskis „Monkey Shoulder Malt“ 40% 0,7 l (1 vnt.), vertė 39,55 Eur. Bendra pavogtų prekių suma sudaro 169,14 Eur (b. l. 4).

UAB „Rimi Lietuva“ 2024 m. sausio 6 d. prekių inventorizacijos aktu, užfiksuotas prekių trūkumas parduotuvėje „EXP Live Square“. Nustatyta, kad trūksta – 1 vnt. konjako „Hennessy V.S.“ 40% 0,5 l, 1 vnt. konjako „Hennessy V.S.“ 40% 0,7 l, 1 vnt. viskio „Monkey Shoulder Malt“ 40% 0,7 l, 1 vnt. spiritinio gėrimo „Bumbu The Original“ 40% 0,7 l. Bendra prekių suma sudaro 169,14 Eur (b. l. 11).

2024 m. sausio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolu su priedais, atlikta vaizdo įrašų apžiūra (b. l. 33-40).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos T. G. 2024 m. sausio 30 d. tarnybiniame pranešime, nurodyta, kad vaizdo įrašų apžiūros metu nustatyta, jog vagystę iš parduotuvės „Rimi“, adresu Gedimino pr. 44A, Vilnius, įvykdė A. T., gim. 1996 m. gegužės 27 d. (b. l. 47).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Kaip minėta, kaltinamasis A. T. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pravažinėjo pro Lukiškių aikštę, išlipo Lukiškių stotelėje, norėjo važiuoti į Naujininkus. Tuo metu, jis nebuvo sugalvojęs, kad eis būtent į šią parduotuvę vogti – užėjo į parduotuvę, pamatė, kad žmonių ten nėra, tuo metu taip pat pamatė brangų alkoholį ir suprato, kad tai yra jo proga „pagerinti sveikatą“. Kaltinamasis nurodė, kad viską susidėjo į kuprinę (tilpo 1-2 buteliai) ir gal vieną butelį rankose turėjo. Po to nuvažiavo į stotį, butelius pardavė taksi vairuotojams už pusę kainos. Su pinigais važiavo į Naujininkus, nusipirko narkotinių medžiagų, o tada važiavo į įstaigą, kuri skirta narkomanams, ten pasiėmė švirkštą. Už parduotus butelius su alkoholiniais gėrimais, gavo apie 70 Eur. Tokie kaltinamojo parodymai buvo gana nuoseklūs ir iš esmės atitiko jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 86-89).

Teismas nustatė, kad kaltinamojo A. T. prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: liudytojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kitų objektų apžiūros protokolu su priedais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. T. kaltė dėl nedidėlės vertės svetimo turto pagrobimo yra įrodyta.

Kaltinamojo A. T. padarytos veikos atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, nes pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnis).

IV. Bausmės skyrimas

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir / ar atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe – veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: 28 metų amžiaus, anksčiau ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka (b. l. 110-123), nedirbantis, duomenų apie gydymą psichikos / psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamasis, nepaisant gana jauno amžiaus, teistas ne kartą, iš to išvadų nedaro ir toliau daro nusikalstamas veikas, taigi iš esmės ignoruoja įstatymų reikalavimus ir nesistengia jų laikytis. Įvertinus šių aplinkybių visumą BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią iš numatytų bausmės rūšių, t. y. arešto bausmę, artimą sankcijoje numatytos bausmės dydžio maksimaliai ribai. Pagal nustatytas kaltinamojo asmenybę ir jo padarytas veikas apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir kaltinamojo asmenybę, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. T. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina, nes jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

V. Dėl civilinių ieškinių, kitų klausimų

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Baudžiamojoje byloje UAB „Rimi Lietuva“ byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 169,14 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. T. pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, o civilinis ieškinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teismas daro išvadą, kad UAB „Rimi Lietuva“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašai, įrašyti į kompaktines laikmeną, saugomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) prašymas dėl 105,14 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamam A. T. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes A. T. atlieka laisvės atėmimo bausmę (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Teismas nustatė, kad kaltinamojo A. T. turtinė padėtis nėra gera, jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam areštą 42 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti A. T. areštą 28 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi subendrinta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę A. T. paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams 3 (trims) dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo momento.

A. T. kardomosios priemonės neskirti.

Tenkinti civilinio ieškovo UAB „Rimi Lietuva“ pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti iš A. T. UAB „Rimi Lietuva“ naudai 169,14 Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš A. T. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašus, įrašytus į kompaktinę laikmeną, saugomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.