- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-1526-275/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23725-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- L. Ž.
- Skolininkas
- A. L.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) L. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. Ž. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, skolininkas – A. L., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. Ž. pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininko A. L. nepilnamečiui vaikui E. L. išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį po 300 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir 7 592 išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius, už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d.; 5 proc. dydžio palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės L. Ž. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
3. Nustatė, kad L. Ž. su A. L. turi nepilnametį sūnų E. L., gimusį 2010 m. gruodžio 1 d. . Pareiškėja nurodė, kad tėvas prie sūnaus išlaikymo tinkamai neprisideda, kartu su sūnumi negyvena, jo pajamos sudaro apie 2000 Eur per mėnesį. Tarp šalių yra nesutarimas dėl tėvo pareigų nepilnamečiui vaikui vykdymo. Pažymėjo, kad nesant teismo įsakymo išdavimo procedūros, atitinkamas reikalavimas gali būti reiškiamas ieškiniu bendra tvarka.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kai teismui yra pareiškiamas prašymas dėl teismo įsakymo išdavimo priteisiant išlaikymo įsiskolinimą vaikui, privalo būti taikoma Mediacijos įstatymo 20 straipsnio nuostata dėl privalomosios mediacijos. Atsižvelgiant į išdėstytą, nesant duomenų, kad kreditorė, prieš kreipdamasi į teismą, laikėsi šeimos byloms nustatytos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakoma priimti (CPK 435 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
5. Kreditorė L. Ž. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-29423-1040/2020, kuria atsisakytas priimti jos pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui A. L..
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės L. Ž. atskirąjį skundą.
7. Nurodė, kad pagal Lietuvos CPK (nauja redakcija, įsigaliojusi 2017 m. liepos 1 d.) 435 straipsnio 2 dalį, teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, atskiruoju skundu neskundžiama.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Apeliantė (pareiškėja) L. Ž. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartis ir išspręsti pareiškimo priėmimo klausimą iš esmės - pareiškimą priimti arba perduoti pirmos instancijos teismui pareiškimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
9. Nurodė, kad vertinant šiandien dienai priimtus teismų sprendimus (nutartis) įvairiuose Lietuvos Respublikos teismuose dėl pareiškimų išduoti teismo įsakymą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš tiesų susiklostė teismuose situacija, kad net tame pačiame teisme pareiškimai dėl teismo įsakymo išdavimo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra sprendžiami skirtingai, atitinkamai vieni teisėjai priima teismo įsakymus (Pvz. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 08 03 teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2- 7945-213/2020), o kiti, kaip šiuo atveju, atsisako priimti pareiškimą. Akivaizdu, kad būtina suvienodinti teismų praktiką šiuo klausimu, siekiant tikslumo ir konkretumo šios kategorijos bylose. Tai gali padaryti aukštesnės instancijos teismas (LR CK 4 str.).
10. Pažymėjo, kad apeliantė su teismo aiškinimais nesutinka, kadangi LR CPK IV dalyje nurodyti „Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai“ pirma, negali būti vertinti, kaip išimtinai taikytini toms bylų kategorijoms, kurios nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka pagal bendrąsias taisykles. LR CPK IV dalyje numatyti atvejai, kaip nagrinėjamos atskirų kategorijų bylos, įkaitant ir supaprastinta tvarka nagrinėjamas bylas - XXII ir XXIII skyriai. šiame skyriuje reglamentuota teismo įsakymo išdavimo tvarka, tame tarpe ir dėl išlaikymo priteisimo. CPK numatytos dvi sumarinio (pagreitinto) proceso formos (CPK XXII ir XXIII sk.). Abejoms šioms formoms yra būdinga tai, kad sprendimą (preliminarų sprendimą ar teismo įsakymą) teismas priima neišklausęs priešingos šalies pozicijos ir per gana trumpą laiką (CPK 427 straipsnio 3-4 dalys, 435 straipsnio 1 dalis, 436 straipsnio 1 dalis). CPK XXII ir XXIII skyriuose įtvirtintomis proceso formomis iš esmės siekiama pagreitini bylų išnagrinėjimą, sumažinti teismo darbo krūvį, automatizuoti procesą ir padaryti jį pigesnį. Abiejų sumarinio proceso tvarka priimtų sprendimų bendras bruožas yra tas, jog šių sprendimų įsiteisėjimas yra sąlygotas priešingos šalies sutikimo su priimtu procesiniu sprendimu, t. y. prieštaravimų nustatytu terminu nepareiškimo. Skolininkui pareiškus prieštaravimus - dokumentinis procesas transformuojasi į teisminį nagrinėjimą, vykstantį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Toks aiškinimas atitiktų šalių procesinio dispozityvumo principą ( LR CPK 13 straipsnis), taip pat civilinio proceso tikslą ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, siekį kuo greitesnio teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo ( LR CPK 2 straipsnis).
11. Pažymėjo, kad po to, kai 2020 01 01 įsigaliojo Mediacijos įstatymas, LR Teisingumo ministras 2020 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1R-13 pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 362 „Dėl civilinėse bylose dėl teismo įsakymo išdavimo naudojamų procesinių dokumentų formų patvirtinimo“ ir Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 433 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 131¹ straipsnio 5 dalimi, patvirtino pridedamas civilinėse ir administracinėse bylose dėl teismo įsakymo išdavimo naudojamas procesinių dokumentų formas, tarp jų 5 punkte nurodytą teismo įsakymo dėl išlaikymo priteisimo formą.
12. Nurodė, kad kreditorės teisė yra reikšti reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo supaprastinto proceso tvarka, prašant išduoti teismo įsakymą dėl išlaikymo priteisimo. Tokiu būdu yra ginami kreditoriaus interesai, įstatymas tai aiškiai numato. Kodėl skolininkas neteikia išlaikymo, priežastys nėra aiškios, daryti išvadą, kad yra ginčas - pagrindo nėra. Tikėtina, kad priėmus teismo įsakymą skolininkas pareigą vykdys ir neliks pagrindo kilti ginčui ateityje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Pareiškėjos atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartis, buvo priimtas teisėjos rezoliucija, todėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė perdavė nagrinėti apeliacine tvarka pareiškėjos skundą dėl abiejų nutarčių. Tai, kad atskiruoju skundu buvo prašoma panaikinti ne tik nutartį, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, bet ir nutartį, kuria atsisakyta išduoti teismo įsakymą, toks skundas pirmosios instancijos teismo teisėjos priimtas, dėl to buvo įvertinta, kad teisėja, priėmusi nutartį atsisakyti priimti atskirąjį skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, priimdama atskirąjį skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kartu priėmė skundą ir dėl 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties. Pirmosios instancijos teismo teisėjos rezoliucijoje nebuvo nurodyta, kad siunčiama nagrinėti apeliacine tvarka tik dalis pateikto atskirojo skundo, t. y. tik dėl 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, todėl buvo įvertin ta, kad teisėja priėmė atskirąjį skundą dėl dviejų teismo nutarčių panaikinimo.
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės L. Ž. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo remiantis CPK 435 straipsnio 2 dalimi.
CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Ši taisyklė taikytina ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
16. CPK 435 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir šio Kodekso 433 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Kadangi pareiškėja nepasinaudojo šiai bylų kategorijai nustatyta išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka ( mediacijos procesu prašymo nagrinėjimui) CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu buvo atsisakyta priimti teismo įsakymą,. Tokia nutartis atskiruoju skundu neskundžiama, teisėja pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 19 d,. nutarties.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartis neskundžiama atskiruoju skundu, taigi, kreditorei neturint teisės skųsti priimtos nutarties dėl atsisakymo išduoti teismo įsakymą, jos faktiškai priimtas atskirasis skundas dėl šios nutarties negalėjo būti priimtas, apeliacinis procesas dėl šios nutarties panaikinimo, nutrauktinas. Apeliacinės instancijos teismas įvertindamas, tai, jog atskirasis skundas yra paduotas dėl nutarties, kuri negali būti skundžiama atskiruoju skundu, tai yra skundžiama nutartis negali būti atskirojo skundo objektas, nutraukia pradėtą apeliacinį procesą dėl pateiktos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties.
18. Atsisakius priimti kreditorės L. Ž. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, atskirajame skunde kreditorė nurodo argumentus, kuriais grindžia teismo išvadų dėl privalomosios mediacijos taikymo nepagrįstumą. Argumentų, kuriais prašo panaikinti teismo nutartį atsisakyti priimti jos atskirąjį skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, pareiškėja atskirajame skunde nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 435 straipsnio 2 dalies nuostata imperatyvi ir procesiniame įstatyme nenumatyta jokių šios normos taikymo išimčių. Todėl pirmos instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl neskundžiamos nutarties.
19. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, teismas atsisako priimti ieškinį, jei suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Lietuvos Respublikos Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog privalomoji mediacija taikoma, sprendžiant šiuos ginčus: 1) šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka; 2) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šeimos teisinius santykius reguliuoja Civilinio kodekso trečioji knyga. Išlaikymo priteisimo vaikui klausimą reglamentuoja CK 3.194 straipsnis. Darytina išvada, kad reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra priskirtinas šeimos ginčų kategorijai.
20. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad nėra pagrindo nagrinėti pareiškėjos atskirojo skundo dėl 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kad procesas dėl šios nutarties nutrauktinas, nenagrinėja šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad tame pačiame teisme pareiškimai dėl teismo įsakymo išdavimo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra sprendžiami skirtingai, atitinkamai vieni teisėjai priima teismo įsakymus (pvz. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 08 03 teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2- 7945-213/2020), o kiti, kaip šiuo atveju, atsisako priimti pareiškimą, nevertintinos šia nutartimi, nes teismas, nutraukęs apeliacinį procesą dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti teismo įsakymą, neturi pagrindo daryti išvadų, kokia teismine praktika turėjo vadovautis teismas, spręsdamas pareiškimo priimtinumo klausimą neskundžiamoje nutartyje. Pareiškėjos teigimas, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 08 03 teismo įsakymas ( civilinė byla Nr. eL2- 7945-213/2020) buvo priimtas pareiškėjai nepasinaudojus privalomąja mediacija, negali būti vertinamas, nes nurodytoje civilinėje byloje nėra duomenų apie tai, ar pareiškėja buvo pasinaudojusi privaloma mediacija, prieš pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
21. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas nutraukia pradėtą apeliacinį procesą dėl 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą CPK 337 str. 1 d. 1 p. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjos L. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.