Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-23342-1110/2019 pagal pareiškėjos Z. M. skundą dėl antstolio S. U. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis S. U., J. S. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolis 2019 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu Nr. S-19001933 pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Nurodė, kad raginimas įvykdyti sprendimą buvo išsiųstas skolininkės gyvenamosios vietos adresu ir įteiktas jai asmeniškai, tačiau skolininkė skolos geruoju nesumokėjo. Dėl to buvo imtasi priverstinių vykdymo veiksmų, teisėtai priimant nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir areštuoti skolininkei priklausančias piniginių lėšų sąskaitas. Patvarkyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo buvo areštuotos skolininkės piniginių lėšų sąskaitos, skolininkei buvo išaiškinta jos teisė pateikti nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius įrodymus. Nepateikus jų kilmę pagrindžiančių įrodymų, jos buvo išmokėtos įstatymo nustatyta tvarka. Antstolis, areštuodamas piniginių lėšų sąskaitas, patikrina, ar asmuo negauna socialinės išmokos, tačiau tiksliai nustatyti, kokias pinigines lėšas asmuo gauna į areštuotas sąskaitas neturi galimybės, kadangi, jas areštuodamas, mato tik jų numerius, o ne visą sąskaitos išrašą apie skolininko pajamas ir išlaidas. Antstolis nenustatė duomenų apie skolininkei paskirtas socialines išmokas. Be to, skolininkė nuolatinę išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus gauna į visai kitą banko sąskaitą, o ne į tą, iš kurios buvo nurašyta piniginių lėšų suma.

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra pagal pateiktus ir ištirtus įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme prijungimo

13. Pareiškėja (apeliantė) pateikė prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo, kuriuo prašo prie bylos prijungti atsiskaitymo lapelius 2019 m. liepos mėn. ir rugsėjo mėn. (b. l. 90-91).

14. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomi pateikti įrodymai iš esmės nėra naujai gauti duomenys, t. y. jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, taip pat į pateiktų įrodymų turinį ir pobūdį, į tai, kad prašymas prijungti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra argumentuotas, t. y. pareiškėja net nenurodo, kokias aplinkybes pateiktais įrodymais siekia įrodinėti, todėl vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.

Dėl ginčo esmės

16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

18. Iš nagrinėjamos bylos ir vykdomosios bylos duomenų Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje yra priimtas Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininkės Z. M. išieškojimo išieškotojo J. S. M. naudai (v. b. l. 11). 2019 m. liepos 17 d. patvarkymu Nr. S-19-34-12683 antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 5). Skolininkei Z. M. tą pačią dieną išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, kuriuo antstolis paragino per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 500,00 Eur skolą ir 38,21 Eur vykdymo išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą. Raginime nurodyta, kad nesumokėjus nurodytų sumų, bus taikomos CPK 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės (v. b. l. 6). Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkei buvo įteiktas asmeniškai 2019 m. liepos 24 d. (v. b. l. 8). 2019 m. rugpjūčio 6 d. nurodymu Nr. S-19-34-13493, vadovaujantis CPK 689 straipsnio 1 dalimi, antstolis patvarkė nurašyti pinigines lėšas 650,20 Eur sumai nuo visų skolininkės sąskaitų (v. b. l. 12). Tą pačią dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 6 d., antstolis priėmė patvarkymus Nr. S-19-34-13498 ir Nr. S-19-34-13492 dėl skolos išieškojimo, kuriuo, vadovaudamasis CPK 611, 733-743 straipsniais, pareikalavo Valstybinės teismo medicinos tarnybos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentus nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentus nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v. b. l. 14, 15). 2019 m. rugpjūčio 7 d. nuo pareiškėjos sąskaitos buvo nurašyta 650,20 Eur suma iš pareiškėjai priklausančios banko atskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas (b. l. 31-32). Pareiškėja Z. M. pateikė skundą dėl antstolio S. U. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 6 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-34-13493. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs antstolio neteisėtų veiksmų, priimant skundžiamą patvarkymą, pareiškėjos skundo netenkino.

19. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuris grindžiamas šiais argumentais: 1) ji nėra gavusi raginimo geria valia įvykdyti teismo sprendimą; 2) antstolis, prieš priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, privalėjo patikrinti ar vykdomasis dokumentas nėra dar įvykdytas, tačiau tokių duomenų byloje nėra; 3) jos darbo užmokestis pervedamas į vienintelę AB SEB banko sąskaitą, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kurios ir buvo nurašyta 650,20 Eur lėšos į antstolio sąskaitą.

20. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

21. Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

22. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad antstolis, prieš priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, būtų patikrinęs, ar vykdomasis dokumentas nėra dar įvykdytas, t. y. antstolio veiksmų neteisėtumą taip pat sieja su CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyta kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teisme, apeliantė, įrodinėdama antstolio veiksmų neteisėtumą, priėmus ginčijamą 2019 m. rugpjūčio 6 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-34-13493, iš esmės teigė, kad jai priklausančios banko sąskaitos areštavimas ir lėšų nurašymas yra neteisėtas. Tačiau apeliantė, įrodinėdama, jog antstolis nepagrįstai nenustatė akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kaip tai nustatyta CPK 651 straipsnio 2 dalyje, kurios patvirtintų antstolio veiksmų neteisėtumą, priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti. Taigi, argumentą, jog antstolis, apeliantės nuomone, prieš priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, nepatikrino, ar vykdomasis dokumentas nėra dar įvykdytas, apeliantė įvardijo tik apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliantės atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kuris nebuvo nurodytas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

23. Pažymėtina, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (arba nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis, 301 straipsnis). Minėtų principų įgyvenimui CPK 312 straipsnyje yra nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti tokius reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių teismo sprendimu nebuvo nuspręsta (CPK 338 straipsnis). Kitoks traktavimas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – įvertinti, ar teismas pagal pareikštus byloje reikalavimus ir atsikirtimus į juos ir pagal pateiktus į bylą įrodymus ginčą išsprendė teisingai.

24. Atsižvelgiant į šios nutarties 22-23 punktuose nurodytą, apeliantės atskirojo skundo argumentai, jog antstolis prieš priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, nepatikrino, ar vykdomasis dokumentas nėra dar įvykdytas, (ne)pagrįstumo nevertinami, kadangi jų nei antstolis nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, nei pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nevertino ir dėl jų (ne)pagrįstumo nepasisakė. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kaip patvirtina ir vykdomosios bylos duomenys, kad apeliantei ne kartą antstolio siųstame procesiniame dokumente buvo nurodyta pareiga informuoti antstolį apie sprendimo įvykdymą ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus. Byloje duomenų apie sprendimo įvykdymą nėra, priešingai, pati pareiškėja skųsdama antstolio veiksmus paneigia sprendimo įvykdymo aplinkybę.

25. Taigi, antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, įteikia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą (CPK 654 straipsnis). CPK 655 straipsnio 1 dalis numato, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Pagal CPK 657 straipsnio 1 dalį raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai.

26. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolio S. U. 2019 m. liepos 17 d. surašytas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-19-34-12734, kuriame nurodyta, jog skolininkė per dešimt nuo šio raginimo gavimo dienos turi sumokėti 500,00 Eur skolą ir 38,21 Eur vykdymo išlaidas, kartu su kitais dokumentais skolininkei Z. M. buvo išsiųstas vykdomajame dokumente nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad raginime įvykdyti sprendimą taip pat skolininkei buvo išaiškinta pareiga, tuo atveju jei ji yra įvykdžiusi sprendimą, nedelsiant informuoti antstolį ir pateikti sprendimo įvykdymą patvirtinančius dokumentus. Antstolio raginimas įvykdyti sprendimą ir kiti jo siųsti dokumentai skolininkei įteikti asmeniškai 2019 m. liepos 24 d. (v. b. l. 8). Taigi, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės atskirojo skundo argumentu, jog ji nėra gavusi raginimo įvykdyti sprendimo.

27. Jau minėta, kad raginimas įvykdyti sprendimą apeliantei buvo įteiktas 2019 m. liepos 24 d., tačiau byloje duomenų apie tai, kad per raginime nustatytą dešimties dienų terminą ji būtų geruoju sumokėjusi nurodytas sumas (skolą ir vykdymo išlaidas), nėra. Suėjus raginime nustatytam terminui, antstolis, siekdamas išieškoti vykdomajame rašte nurodytą sumą, atliko priverstinio vykdymo veiksmus: 2019 m. rugpjūčio 6 d. nurodymu Nr. S-19-34-13493, vadovaujantis CPK 689 straipsnio 1 dalimi, antstolis patvarkė nurašyti pinigines lėšas 650,20 Eur sumai nuo visų skolininkės sąskaitų, 2019 m. rugpjūčio 6 d., antstolis priėmė patvarkymus Nr. S-19-34-13498 ir Nr. S-19-34-13492 dėl skolos išieškojimo; 2019 m. rugpjūčio 7 d. nuo pareiškėjos sąskaitos buvo nurašyta 650,20 Eur suma iš pareiškėjai priklausančios banko atskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas. Pareiškėja įrodinėjo, kad ši suma buvo nurašyta visa iš karto neteisėta, kadangi tai yra jos darbo užmokestis.

28. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Pagal CPK XLVII skyriaus 668 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią išieškojimą iš skolininko turto, iš fizinių asmenų vykdomas išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA (minimali mėnesinė alga).

29. Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka reglamentuojama CPK LI skyriaus normų. CPK 736 straipsnio nuostatose nustatyti išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydžiai. Tuo tarpu CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos.

30. Vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjos asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte nurodyta, kad jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas šiame punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams šios Sprendimų vykdymo instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Ši nuostata apeliantei buvo išaiškinta ir skundžiamame antstolio nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas.

31. Akcentuotina, kad apeliantė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. kartu 2019 m. rugsėjo 20 d. pateiktais teismui patikslintais paaiškinimais, pateikė atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Iš išrašo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. į šią sąskaitą buvo pervestas darbo užmokestis (586,38 Eur), tačiau kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju duomenų, nuo kada darbdavys į šią sąskaitą perveda darbo užmokestį, t. y. ar periodiškai, ar tai buvo vienkartis pervedimas, nėra. Be to, iš pareiškėjos pateikto sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. šioje sąskaitoje buvo 1 143,16 Eur, tačiau dėl išraše esančių duomenų tik nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. negalima nustatyti, kokios lėšos sudaro šią sumą. Pažymėtina, kad pati apeliantė 2019 m. rugsėjo 16 d. pateiktuose teismui paaiškinimuose nurodė, kad jos darbo užmokestis yra pervedamas į atsiskaitomąją sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. į kitą sąskaitą. Šiuo atveju apeliantei nepateikus jokių įrodymų, kad jos nurodytoje asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) dar iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. buvusios piniginės lėšos yra pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas, nėra pagrindo daryti išvados, kad antstolio veiksmai, priverstinai nurašant 650,20 Eur sumą iš apeliantei priklausančios banko atskaitomosios sąskaitos, yra neteisėti.

32. Remiantis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis apeliantės Z. M. atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.