Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Regrista“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4137-820/2009 pagal ieškovo UAB „Kredosta“ ieškinį atsakovui UAB „Regrista“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rezoliucinė dalis

1) priteisti ieškovui UAB „Kredosta“ iš atsakovo UAB „Regrista“ 9400 Lt skolos už atliktus rangos darbus, 1600 Lt skolos už parduotas prekes, 795,35 Lt palūkanų už piniginės prievolės įvykdymo praleidimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2009-02-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 403,86 Lt bylinėjimosi išlaidų.

2) priteisti valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu: iš ieškovo – 8,46 Lt, iš atsakovo – 10,32 Lt. Teismas nustatė, kad atsakovo prašymu ieškovas pateikė komercinį pasiūlymą dėl langų montavimo už 45600 Lt. Tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė statybos rangos sutartis, todėl tarp šalių susiklosčiusius santykius reglamentuoja įstatymai.

Teismas nustatė, jog byloje kilo ginčas dėl atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto. Teismas pažymėjo, jog atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto tikslas įforminti darbų atlikimą ir jų perdavimą. Nei įstatymas, nei šalių susitarimas nenustato, kad rangovas ir užsakovas pasirašytų kokį nors aktą, kuriuo būtų įforminamas darbų atlikimo faktas iki darbų priėmimo. Teismas pabrėžė, jog atlikus darbus neįforminamas jo atlikimo faktas, bet nedelsiant pradedama perdavimo – priėmimo procedūra, kuri įforminama darbų perdavimo ir priėmimo aktu. Iš šalių pasirašyto atliktų darbų akto turinio teismas nustatė, kad jame nurodyti ieškovo atlikti darbai, ieškovo atstovas pasirašė, kad darbus pridavė (nurodyta – „pridaviau“), o atsakovo atstovas pasirašė, kad darbus priėmė (nurodyta – „priėmiau“). Teismas padarė išvadą, jog juo buvo atliktas ieškovo atliktų darbų perdavimas ir priėmimas. Teismas pažymėjo, jog atsakovas didžiąją dalį prievolės sumokėti už atliktus darbus įvykdė, t. y. sumokėjo 36200 Lt nuo visos 45600 Lt atliktų darbų vertės. Ši aplinkybė iš dalies taip pat patvirtino, kad darbai buvo atlikti ir priimti. Dėl šių aplinkybių atsakovo argumentus, kad nesant atliktų darbų akto pavadinime žodžių „perdavimo – priėmimo“ aktas nėra atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pripažino nustatyta aplinkybę, jog ieškovas atliko visus sutartus darbus ir juos perdavė, o atsakovas juos priėmė, pasirašant atliktų darbų aktą.

Teismas pažymėjo, jog atliktų darbų akte atsakovas nenurodė jokių darbų trūkumų, todėl trūkumų faktu vėliau remtis atsakovas negali. Dėl šių aplinkybių teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas atliko darbus su trūkumais ar nepateikė visos reikiamos dokumentacijos. Teismas pažymėjo, jog šalių pasirašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas mokėjimo terminas - vienas mėnuo nuo sąskaitos – faktūros pasirašymo, todėl atsakovo argumentai, kad ieškovas nepateikė reikalavimo apmokėti sąskaitą, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas konstatavo, jog ieškovas turėjo teisę nustatyti 1 mėnesio terminą po sąskaitos pasirašymo sumokėti už atliktus darbus ir parduodamas prekes. Teismas padarė išvadą, jog, priėmęs darbus, atsakovas turėjo pareigą sumokėti už juos nuo 2008-02-11. Teismas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė trūkumų aktą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovas būtų buvęs informuotas arba gavęs aktą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje buvo nustatyta, kad ieškovas atliko atsakovui darbų už 45000 Lt, atsakovas juos priėmė, nenurodydamas trūkumų, ir sumokėjo 36200 Lt, padarė išvadą, jog iš atsakovo priteistina ieškovui 9400 Lt.

Teismas nustatė, jog ieškovas pardavė prekių už 2900 Lt. Atsakovas prekes gavo, jas priėmė ir pasirašė. Vėliau ieškovas padarė 1300 Lt nuolaidą atsakovo pirktoms prekėms. Dėl nuolaidos šalys sutarė, pasirašydamos kreditinę sąskaitą. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad šių prekių nepirko ir tai buvo papildomi rangos darbai, nes atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Teismas iš sąskaitų nustatė, kad ieškovas prekes perdavė, o atsakovas priėmė. Šalių sutartas apmokėjimo terminas - vienas mėnuo po sąskaitos – faktūros pasirašymo. Teismas nustatė, jog sąskaita pasirašyta 2008-02-29, todėl terminas sumokėti už prekes baigėsi 2008-03-29. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas nepateikė įrodymų, jog sumokėjo už gautas prekes, todėl iš atsakovo priteistina 1600 Lt už parduotas prekes.

Teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą priteisti delspinigius iš atsakovo, pažymėjo, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Teismas nustatė, jog ieškovas, buvus rašytinį susitarimą, įrodinėjo PVM sąskaitomis – faktūromis, kuriose yra nurodyta „Pastaba: (...) pavėlavus apmokėti, skaičiuojami delspinigiai 0,2% dienai nuo neapmokėtos sumos (...)“. Teismas pažymėjo, jog ieškovo teiginiai, kad ši pastaba yra laikytina rašytiniu sandoriu, sukuriančiu atsakovui prievolę mokėti delspinigius, yra nepagrįsti. Teismas pabrėžė, kad ieškovo išrašytos atsakovui PVM sąskaitos – faktūros savaime neįpareigoja atsakovo apmokėti nurodytą sumą, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties vykdymą, konkrečios ūkinės operacijos atlikimą. Teismas pabrėžė, kad vien PVM sąskaita – faktūra civiliniai – teisiniai santykiai neatsiranda. Teismas pažymėjo, jog įstatymas nustato, jog ūkinę operaciją atliekantys asmenys turi teisę PVM sąskaitoje – faktūroje patvirtinti tik ūkinę operaciją. Byloje esantys duomenys patvirtino, jog tai ir tebuvo atlikta. Teismas iš ieškovo pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų nustatė, kad ieškovo atstovas patvirtino ūkinę operaciją, jog prekes išdavė, o atsakovo atstovas pasirašė dėl to, jog prekes priėmė (tiek pirkimo, tiek rangos santykiuose). Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad PVM sąskaitomis – faktūromis buvo sudarytas susitarimas, išreiškiantis šalių suderintą valią ir pasirašytas įgaliotų asmenų. Teismas pažymėjo, jog vien aplinkybė, kad sąskaita pasirašyta įmonių vadovų, nesudarė pagrindo teigti, kad šalys sudarė sutartį. Teismas konstatavo, jog ieškovas nepateikė kitų įrodymų, kad šia sutartimi atsakovas prisiėmė prievolę mokėti ieškovo nurodomas 0,2 procentų delspinigius. Atsižvelgęs į tai, jog PVM sąskaitos – faktūros išrašymas sukuria šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei ir patvirtinantis atliktą ūkinę operaciją, o taip pat byloje nesant duomenų, jog tarp šalių buvo rašytinis susitarimas dėl delspinigių skaičiavimo, teismas padarė išvadą, kad ieškinio dalis dėl netesybų priteisimo atmestina.

Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad atsakovas praleido terminus įvykdyti pinigines prievoles. Ieškovo paskaičiuotų dienų ir ieškovo pateiktos pažymos, kurioje nurodyta kokias sumas ir kada atsakovas sumokėjo, atsakovas neginčijo, todėl ieškovo reikalavimą priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas iki kreipimosi į teismą dienos buvo patenkintinas ir iš atsakovo priteista 795,35 Lt palūkanų nuo prievolės atsiradimo iki kreipimosi į teismą dienos. Teismas konstatavo, jog iš atsakovo priteistinos ir 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009-02-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad darbai atlikti su trūkumais, bylos nagrinėjimo metu atsakovo surašytos ir ieškovui išsiųstos pretenzijos dėl darbų trūkumų nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje nagrinėjo faktus, buvusius darbų atlikimo ir perdavimo metu ir nepasisakė dėl aplinkybių, atsiradusių statybos rangos objektui po atliktų darbų akto pasirašymo, garantiniu laikotarpiu.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo priteisė ieškovui 353,86 Lt žyminio mokesčio, 50 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų, iš viso 403,86 bylinėjimosi išlaidų, ir 10,32 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, o iš ieškovo priteisė 8,46 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CK 1.65 str. 3 d., 6.136 str., 6.37 str. 2 d., 6.72 str., 6.73 str., 6.193 str., 6.210 str. 2 d., 6.314 str., 6.655 str., 6.662 str., 6.694 str., Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 29 d., Apskaitos įstatymo 14 str., CPK 92 str., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

Atsakovas UAB „Regrista“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas:

1) panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-06-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti;

2) priimti atsakovo priešieškinį ir jį išnagrinėti;

3) šalinant abejones dėl atliktų darbų kokybės, skirti ieškovo atliktų darbų kokybės ekspertizę;

4) panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovui 2009-05-06 nutartimi, leidžiant atsakovui sumokėti žyminį mokestį, nes bendrovė negali disponuoti nei turtu, nei piniginėmis lėšomis.

1) Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus ir įrodymus dėl netinkamos atliktų darbų kokybės kaip nepagrįstus. Teismas nepagrįstai užkirto kelią atsakovui tinkamai apsiginti ir įrodyti, jog langų montavimo darbai buvo atlikti netinkamai. Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus, jog, sumontavus langus, išryškėjo atliktų darbų brokas ir būsimos tinkamos eksploatacijos trūkumai: po 2008-01-11 atliktų darbų akto ir sąskaitos – faktūros pasirašymo, buvo užfiksuoti tokie defektai: montuojant stiklo paketus, buvo per daug suspaustos stiklajuostės, ir dėl to sutrūkinėjo dviejų langų stiklai; nebuvo sumontuotos durų ir langų rankenos, dalis langų sumontuoti nekokybiškai (netikslus langų vertikalumas). Teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl atsakovo argumentų, jog atsakovas turėjo teisę stabdyti mokėjimus, nes darbai buvo atlikti su trūkumais. Pastabas ir pretenzijas dėl šių trūkumų atsakovas daug kartų išsakė ieškovo atstovui – komercijos direktoriui T. V., kuris vis žadėjo šiuos trūkumus pašalinti nedelsiant. Galiausiai 2009-04-14 atsakovas raštu pateikė pretenziją dėl langų ir balkono durų montavimo darbų, tačiau trūkumų ieškovas nepašalino iki šiol. Teismas turėjo įvertinti aplinkybes, kad rangos sutarties ieškovas nepateikė, tačiau langai ir montavimo darbai privalėjo būti tinkami naudoti pagal paskirtį ir atitikti įprastai reikalaujamas savybės. Atsakovas langų pagal paskirtį negali naudoti: langų be rankenų neįmanoma nei atidaryti, nei uždaryti, sutrūkę langai netinkami naudoti, atsakovas butų su tokiais langais negali parduoti. Atsakovas negali mokėti už nekokybiškai atliktus darbus.

2) Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą skirti ekspertizę, kad būtų galima nustatyti, jog rankenos tikrai nebuvo susuktos, o paskui išsuktos, kaip teigė ieškovas. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad šioje byloje svarbu nustatyti ne tik kiekybinį darbų atlikimą, bet ir atliktų darbų kokybę. Tuo labiau, kad ieškovas darbus atliko, žinodamas, jog vėliau gyvenamieji butai bus parduodami vartotojams, todėl jo atsakomybė tinkamai pagaminti ir sumontuoti langus dar didesnė.

3) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog iš atliktų darbų akto turinio akivaizdu, kad juo buvo atliktas ieškovo atliktų darbų perdavimas – priėmimas. Atsakovo nuomone, atliktų darbų aktas tik patvirtino, kad darbai atlikti, tačiau nepatvirtino darbų kokybės ir jų perdavimo – priėmimo. Tik faktiškai atlikus darbus ir atitinkamai juos įforminus, galima juos įvertinti, nustatyti, ar darbai atlikti kokybiškai bei pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktą. Tokio akto atsakovas nepasirašė, nes ieškovo atliktų darbų trūkumai yra akivaizdūs, todėl darbai nebuvo priimti.

4) Atsakovas du kartus teikė priešieškinį, tačiau teismas, pažeisdamas proceso koncentracijos, kooperacijos ir ekonomiškumo principus, nepagrįstai atsisakė jį priimti, nurodydamas, jog tarp priešieškinio ir ieškinio nėra jokio tarpusavio ryšio, kad juos nagrinėjant, būtų galima greičiau ir teisingiau išnagrinėti ginčus. Teisminio proceso metu paaiškėjus, kad sumontuoti langai yra nesertifikuoti, neatitinka įstatymų reikalavimų, būtų teikiamas ieškininis reikalavimas dėl UAB „Kredosta“ įpareigojimo išmontuoti langus ir grąžinti sumokėtus pinigus. Ieškovas pats pripažino, kad jų gaminama produkcija nėra sertifikuota, todėl sertifikatų bei atitikties negalėjo pateikti. Ieškovas apgavo atsakovą, nes nepateikė tokio produkto, kokio pagrįstai atsakovas tikėjosi gauti: atsakovas užsakė sertifikuotus ir kokybiškus langus, duris, kuriuos būtų galima parduoti vartotojams, užtikrinant aukščiausią gaminių ir darbų kokybę, todėl tokios svarbios informacijos neatskleidimas prieš užsakant darbus akivaizdžiai pažeidžia protingumo, sąžiningumo, bendradarbiavimo bei teisėtų lūkesčių principus. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas dėl priešieškinio reikalavimų gali turėti tiesioginę įtaką pradinio ieškinio nagrinėjimui.

5) Teismas neteisingai nurodė, kad pagal papildomą sąskaitą - faktūrą matyti, kad ieškovas prekes perdavė, o atsakovas jas priėmė. Atsakovas nepirko papildomų prekių iš ieškovo, o sąskaitą ieškovas nepagrįstai išrašė už papildomus rangos darbus. Ieškovas pats neteisingai apskaičiavo langų kiekį, todėl vėliau išrašė kreditinę sąskaitą. Jokių papildomų langų ar durų ieškovas nesumontavo, be to, net nebuvo šių langų užsakymo ar specifikacijos, teisme ieškovas taip pat negalėjo paaiškinti kokie tai langai, durys, kokie jų išmatavimai. Atsakovas neužsakė šių langų, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo užsakyti ir atlikti kokie papildomi darbai. Be to, ieškovas nepateikė atliktų darbų akto, kuris pagrįstų šią sąskaitą. Todėl dėl šių aplinkybių, reikalavimas priteisti 1600 Lt pagal PVM sąskaitą – faktūrą yra nepagrįstas ir neturėtų būti tenkintas.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-07-22 nutartimi atmetė atsakovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, bei nustatė atsakovui UAB „Regrista“ 10 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos sumokėti 353,86 Lt žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas UAB „Regrista“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-07-22 nutartį ir pateikė prašymą dėl žyminio mokesčio atleidimo/atidėjimo.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-09-02 nutartimi nutarė:

1) Atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti.

2) Pasinaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-07-22 nutarties dalį dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.

3) Atmesti atsakovo UAB „Regrista“ prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

4) Patenkinti atsakovo UAB „Regrista“ prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir atidėti 353,86 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo.

Ieškovas UAB „Kredosta“ nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėja ginčą, neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

2009-05-12 pirmosios instancijos teisme buvo gautas atsakovo priešieškinis, kuriame suformuluoti reikalavimai įpareigoti ieškovą ištaisyti visus langų montavimo trūkumus objekte ir pateikti visus būtinus dokumentus (gaminių sertifikatus, atitikties deklaracijas, langų naudojimo instrukcijas, garantinius raštus ir kitus būtinus dokumentus) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-05-13 nutartimi atsisakė priimti šį priešieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, motyvuodamas tuo, kad priešieškinis yra dėl veiksmų atlikimo ir nėra siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad nėra CPK 143 str. 2 d. numatytų pagrindų priešieškiniui priimti, nes priešieškinio priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Šią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina ir atsakovo elgesys, parodantis, kad jis nėra suinteresuotas operatyviu procesu - iki šiol nėra užvesta atskira byla pagal UAB „Regrista“ ieškinį dėl reikalavimų pateikimo bendrovei „Kredosta“. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pakartotinai atsisakė priimti priešieškinį nagrinėjamoje byloje, neužkirto kelio atsakovui užvesti atskirą bylą, siekiant tinkamai realizuoti savo procesines teises. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje priimti atsakovo priešieškinį ir jį nagrinėti, bei skirti ieškovo atliktų darbų kokybės ekspertizę, nes byloje nėra pateikti duomenys, sudarantys teisinį pagrindą abejoti ieškovo atliktų darbų kokybe.

Pagal CK 6.662 straipsnį užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Darbų priėmimo-perdavimo aktas yra įrodymas, patvirtinantis, ar nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka kokybės sąlygas. Nagrinėjamoje byloje 2008-01-11 atliktų darbų aktas (b.l. 13) yra pasirašytas abiejų šalių be išlygų ir nėra nuginčytas ar panaikintas nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo juo abejoti ir remiasi. Šalių pasirašytose 2008-01-11 PVM sąskaitoje – faktūroje KRE Nr. 0801004 (b.l. 12), 2008-02-29 PVM sąskaitoje - faktūroje KRE Nr. 0802019 (b.l. 14), 2008-03-17 kreditinėje PVM sąskaitoje - faktūroje KRE Nr. 0803007 (b.l. 15) yra nuorodos, kad šios sąskaitos kartu yra ir perdavimo-priėmimo aktai, kurie nėra nuginčyti ar panaikinti nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo jais abejoti ir remiasi. Teisėjų kolegija pažymi, kad nereikia jokių specialių žinių, kad atsakovui priimant ieškovo atliktus montavimo darbus, atsakovas nepastebėtų langų ir durų rankenų nebuvimo ar pats negalėtų to nustatyti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad sutrūkinėjo dviejų langų stiklai, kad nebuvo sumontuotos durų ir langų rankenos, kad dalis langų sumontuoti nekokybiškai (netikslus langų vertikalumas). Byloje nėra pateikti duomenys, sudarantys teisinį pagrindą atsakovui stabdyti mokėjimus ieškovo naudai, nes paskutinis atsakovo atliktas mokėjimas 2008-05-09 6000 Lt sumai (b.l. 40) patvirtina, kad atsakovas pretenzijų dėl kokybės neturėjo ir tik iškėlus 2009-02-25 nagrinėjamą bylą ir pravedus 2009-04-09 parengiamąjį teismo posėdį 2009-04-10 atsakovas surašė vienašališką pažymą (b.l. 53) ir 2009-04-14 pretenziją (b.l. 50-52), tuo parodymas, kad nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, nes padėtis, kai nėra pilnai atsikaitoma už ieškovo atliktus darbus ir pagamintas duris ir langus, yra atsakovo tikslas.

CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla, – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Tinkamas šios pareigos realizavimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo. Šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga prievolių vykdymo metu reiškia, kad jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti prievoles, kiekviena šalis (užsakovas, rangovas) privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga vienodai svarbi abiem šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nemokėti už atliktus ir perduotus darbus. Tuo atveju, kai šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine-komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai.

Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, pasirašytas abiejų šalių, yra tinkamas įrodymas, patvirtinantis atsakovo prievolę visiškai atsikaityti su ieškovu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į darbų priėmimo-perdavimo akto paskirtį, faktines bylos aplinkybes, šalių bendradarbiavimą, jų statusą bei joms taikytinus griežtesnius reikalavimus dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, ir padarė teisingą išvadą, kad atsakovas UAB „Regrista“ ieškovui UAB „Kredosta“ turi sumokėti 9400 Lt skolos už atliktus rangos darbus, 1600 Lt skolos už parduotas prekes, 795,35 Lt palūkanų už piniginės prievolės įvykdymo praleidimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2009-02-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 403,86 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Tai, kad ieškinys likusioje dalyje buvo atmestas, priteisiant proporcingai patenkintų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidas, parodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo objektyvus ir priėmė teisingą sprendimą, nes dalies ieškovo reikalavimų netenkinimas savaime nesudaro teisinio pagrindo atmesti visą ieškinį. Pats atsakovas, būdamas juridiniu asmeniu, yra kvalifikuotas teisinių santykių dalyvis, kuris sukūrė teisines pasekmes, neįrodęs kokybės trūkumų, ir turi tinkamai vykdyti savo prievolę atsiskaityti su ieškovu.

Tai, kad atsakovui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka LR CPK 270 str. reikalavimus ir yra pakankamai motyvuotas. Kolegija pažymi, kad teismo sprendimo aprašomojoje dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka, o motyvuojamoji dalis turi būti išdėstyta glausta forma. Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė argumentus dėl ieškinio kitoje dalyje atmetimo, bet rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad ieškinys likusioje dalyje atmetamas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tikslinga papildyti sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant apie ieškinio kitoje dalyje atmetimą. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 6.1 str.- 6.4 str.; LR CPK 7 str., 8 str., 95 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apeliantui nėra priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis turi pareigą atlyginti 8,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l.) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.). Atsakovas turi atlyginti ieškovui 900 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 150) apeliacinės instancijos teisme, nes skundžiamas sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.). Atmetus apeliacinį skundą, atsakovas turi sumokėti valstybės naudai už apeliacinį skundą 353,86 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-09-02 nutartį buvo atidėtas (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, papildant sprendimo rezoliucinę dalį: “Atmesti ieškinį kitoje dalyje“.

Priteisti iš atsakovo UAB „Regrista“ ieškovo UAB „Kredosta“ naudai 900 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Regrista“ valstybės naudai 8,40 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme ir 353,86 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.