- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-23
- Bylos Nr.
- 2A-1647-343/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-3321-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- U. K., I. K., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Atsakovas
- A. P., S. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), sekretoriaujant A. A., V. N., dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovei advokatei S. S., trečiajam asmeniui U. K., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. P., veikiančios ir atsakovių A. P. ir S. P. vardu, apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovėms A. P., A. P., S. P., tretiesiems asmenims I. K., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, išvadą teikiančiai institucijai Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo pakeisti žemės sklypu 0,0726 h unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr(duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatytą pagal (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo padalinimo planą M.1:500 plotas 726 kv. m, parengtą V. S. individualios įmonės 2001 06 05, ir nustatyti žemės sklypu 0,0726 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre įregistruotu registro Nr.18/2791, naudojimosi tvarką pagal 2015 01 13 UAB „NT matininkai" parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą Ml:500, nustatant, kad nuo sprendimo įsigaliojimo dienos: A. K., naudosis 133 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėta „B"; A. P., A. P. ir S. P. naudosis 394 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“; 199 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „C" A. K., A. P., A. P. ir S. P., naudosis bendrai. Įpareigoti A. P., veikiančią savo ir nepilnamečių dukrų A. P. ir S. P. vardu ir interesais, šiltnamį perkelti į žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „A", per 15 dienų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos. Priteisti iš atsakovų bylos vedimo išlaidas ieškovo ir valstybės naudai.
Ieškinyje ieškovas nurodė, jog 2001 06 05 tarp tuo metu buvusių ginčo žemės sklypo savininkų A. V., A.T. Ž., H.T. V. buvo nustatyta naudojimosi tvarka pagal Žemės sklypo padalinimo planą, kurį 2001 06 05 parengė V. S. individuali įmonė. Ieškovo teigimu, per keturiolika metų yra pasikeitęs žemės sklype esančių pastatų kiekis, namo, esančio šiame sklype savininkai. Praktiškai šiuo metu yra tik du šio sklypo naudotojai: ieškovas A. K. ir atsakovė A. P., atstovaujanti savo ir savo nepilnamečių dukrų A. P. ir S. P. interesus. Ieškovo nuomone, juridiškai jo teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, nes pagal nustatytą naudojimosi tvarką, ieškovas turi naudotis sklypo dalimi, esančia viduryje ginčo žemės sklypo, o atsakovės turi teisę naudotis žemės sklypo dalimis, esančiomis abiejose pusėse ieškovo naudojamos žemės. Taip naudotis žemės sklypu yra neracionalu. Be to, šiuo metu yra praradusi pagal paskirtį bendro naudojimo žemės sklypo dalis, esanti ne po gyvenamuoju namu, nes yra nugriauti ir išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro statiniai, buvę šioje žemės sklypo dalyje ir šioje dalyje esančiu žemės sklypu faktiškai naudojasi ieškovas. Ieškovas siekia, kad būtų nustatyta, jog jis naudosis 133 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėta „B", atsakovės A. P., A. P. ir S. P. naudosis 394 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A". 199 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „C" ieškovas ir atsakovės turėtų naudotis bendrai. Prašo įpareigoti atsakovę perkelti šiltnamį, nes Šiltnamis 8,20x5,05 m dydžio ir 2,70 m aukščio pastatytas 70 cm atstumu nuo ieškovo žemės sklypo ribos be ieškovo šeimos sutikimo. Prie pat žemės sklypo ribos yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis namas ir šiltnamis užstoja šviesą, per langą matyti tik šiltnamio šonas ir jo stogas.
Atsiliepimas
Atsakovės nurodo, jog ieškovas pateiktu planu iš esmės prašo iki šiol bendro naudojimo laikytos dalies didžiąją dalį pripažinti jo naudojama dalimi. Šiuo metu šioje dalyje yra susiformavęs bendras kiemas, kuriame yra ne tik vaikų žaidimų aikštelės, tačiau ir statomi automobiliai. Anksčiau nustatyta tvarka šiuo atveju visiškai nepažeidžia ieškovo teisėtų interesų, kadangi jis į jam priklausančią namo dalį patenka taip pat per bendro naudojimo žemės sklypą. Ieškovas prašo naudojimosi tvarką nustatyti visiškai neatsižvelgdamas į šiuo metu nusistovėjusią faktinę sklypo naudojimo situaciją. Toje vietoje, kurioje ieškovas prašo nustatyti kaip jam priklausančią sklypo dalį, yra įvažiavimas į kiemą iš (duomenys neskelbtini) ir įrengti netgi įvažiavimo vartai, o kito įvažiavimo į sklypą nėra, būtent toje vietoje yra laikomi automobiliai. Kito įvažiavimo į kiemą ne tik kad nėra, bet netgi ir nebūtų galimybės įrengti, kadangi kitoje pusėje esantis tarpas nebūtų pakankamas talpinti automobiliui. Atsakovė taip pat nurodo, kad nėra suprantamas ieškovo pateiktas planas ir toje dalyje, kad jis yra suskirstytas į dvi dalis, nors bendraturčių yra keturi. Vien formaliąja prasme toks planas negalėtų būti patvirtintas. Pastatai buvo nugriauti be bendrasavininkių sutikimo - savavališkai, taip grubiai pažeidžiant jų teises, todėl vyksta kiti ginčai tarp šalių. Kaip dabar atsakovėms paaiškėjo, būtent tokiais neteisėtais veiksmais ieškovas siekė nustatyti kitokią sklypo naudojimosi tvarką. Toje vietoje, kurią ieškovas prašo pripažinti kaip jo naudojamą dalį, šiuo metu yra būtent atsakovei priklausanti dalis ir joje yra suformuotas sodas, jau penkerius metus auga vaiskrūmiai bei medžiai, kuriuos panaikinus, atsakovė turėtų 304 Eur žalos. Ieškovo siūlomo plano „B“ dalyje (priklausančio atsakovei), šiuo metu yra pastatytas 40 m² šiltnamis (vertė - 400 eurų), kuriame ji augina gėles ir jas pardavinėja, kas yra pastarosios bei jos nepilnamečių vaikų pragyvenimo šaltinis. Statiniai buvo sunaikinti ir nugriauti dar 2002 m. rugsėjo 26 d., buvusi tvarka tenkino visus bendraturčius ir buvo jiems tinkama.
Trečiasis asmuo I. K. ieškinį palaiko, nurodo, jog atsakovė šiltnamį pastatė jau prasidėjus šios bylos procesui, daug metų šiltnamis stovėjo visai kitoje vietoje. Šiuo metu šiltnamis be ieškovo šeimos sutikimo pastatytas tiesiai po ieškovo namo langu, kas sukelia diskomfortą – atsirado vabzdžių, užstoja šviesą, matosi tik šiltnamio siena.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius su ieškiniu dalyje dėl šiltnamio perkėlimo sutinka. Nurodo, kad 2014 m. gegužės 12 d. patikrinus faktines aplinkybes vietoje, nustatyta, kad ginčo žemės sklype, 70 cm nuo gretimo sklypo pastatytas medinis, dengtas polietilenu 8,20x5,05 m dydžio ir 2,70 m aukščio šiltnamis pagal savo techninius parametrus yra I grupės nesudėtingas statinys. Rašytiniai žemės sklypo savininkų sutikimai (susitarimai) privalomi statant statinį ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype. Todėl, trečiojo asmens nuomone, ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas, todėl turėtų būti tenkinamas. Kitoje dalyje ieškinio tenkinimo klausimą palieka spręsti teismui.
Išvadą teikianti institucija Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad ieškovo reikalavimai pažeidžia nepilnamečių atsakovių teises ir teisėtus interesus, todėl ieškinys turėtų būti netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino: nustatė naudojimosi žemės sklypu 0, 0726 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotu registro Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2015 01 13 UAB „NT matininkai" parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą nuo sprendimo įsigaliojimo dienos: A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudosis 133 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėta „B"; A. P., A. P. ir S. P. naudosis 394 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“, 199 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „C" A. K., A. P., A. P. ir S. P. naudosis bendrai. Įpareigojo A. P. šiltnamį perkelti į žemės sklypo dalį žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu „A" per 15 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė solidariai iš atsakovių: A. P., A. P. ir S. P. ieškovo A. K. naudai 789,62 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) advokato atstovavimo išlaidų, 82,70 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 70 ct) žyminio mokesčio, 205,33 Eur (du šimtus penkis eurus 33 ct) kitų bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 17,91 Eur pašto išlaidų.
Teismas sprendime nurodė, jog 272/726 dalys ginčo žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei A. P., po 136/726 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovėms A. P. ir S. P.. 2001 06 05 tarp tuo metu buvusių savininkų buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal Žemės sklypo padalinimo planą, parengtą V. S. individualios įmonės. Šis planas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl prieš trečiuosius asmenis nenaudotinas.
2002 11 13 Pirkimo pardavimo sutartimi ir Perdavimo - priėmimo aktu buvusi žemės dalies savininkė A. V. pardavė, o S. P. ir A. P. pirko 363/726 dalį 0,726 ha žemės sklypo su ½ dalimi gyvenamojo namo. Sutartyje nurodoma, kad jie naudosis žemės sklypo dalimi padalinimo plane pažymėta žalia spalva, raide A (asmeninio naudojimo plotas - 280 kv. m) ir geltona spalva raide B (bendro naudojimo plotas - 83 kv. m). Iš viso 363 kv. m. Prie sutarties pridėtas 2001 06 05 žemės sklypo padalinimo planas, nors Pardavimo sutartyje nurodyta, kad pridedamas „žemės sklypo planas", o ne padalinimo planas.
2004 12 08 S. P. ir A. P. dar pirko to paties pastato dalį 181/726 ir žemės sklypo dalį iš pardavėjos I. K.. Iš prie sutarties pridedamų Pažymų iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu ir žeme tvarka įregistruota tik A. P. ir S. P. pagal 2002 11 13 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10954, o I. K. parduodamos žemės sklypo dalies naudojimosi žeme tvarka nekilnojamojo turto registre neįregistruota. Tą patvirtina ir prie Pirkimo-pardavimo sutarties pridėtas bendras žemės sklypo planas.
Šalies argumentai
Ieškovas teigia, kad 2014 01 23 dovanojimo sutarties pagrindu įgyjant nuosavybę į 182/726 žemės sklypo dalį, nebuvo žinoma apie nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, nes dovanojamos žemės sklypo dalies jokia naudojimosi tvarka viešame registre nebuvo įregistruota ir dovanojimo sutartyje ji nebuvo nurodyta. Atsakovė faktiškai naudojosi V. S. individualios įmonės padarytame žemės sklypo padalinimo plane parodytomis dalimis A ir C, dalyje C buvo pasistačiusi šiltnamį. Tai atitinka 2015 01 13 UAB „NT matininkai" parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane žemės sklypo dalį „A" ir buvo šią sklypo dalį net apsitvėrusi metaline tvora. Ieškovo tėvai D. K. ir L. K. iki 2014 01 23 Dovanojimo sutarties sudarymo ir ieškovas A. K. po Dovanojimo sutarties sudarymo naudojosi žemės sklypo dalimi 2015 01 13 UAB „NT matininkai" parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu „B" iki šiltnamio perkėlimo dienos, tai yra iki 2014 03 24. Šios dalies kraštine žemės sklypas ribojasi su kito ieškovui nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio Mindaugo g. 14A, Marijampolė, kraštine.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarka nebuvo notariškai patvirtinta ir įregistruota viešame registre, todėl ji nėra privaloma kitiems asmenims. Ši tvarka pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyta tik dėl perkamos žemės sklypo dalies Povilioniams perkant žemės sklypo dalį iš pardavėjos A. V.. Ši žemės sklypo dalis ir yra palikta naudotis atsakovei pagal 2015 01 13 planą. Prie 2004 12 08 pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovė iš I. K. įsigijo dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo, pateiktame žemės sklypo plane nėra nurodyta jokios žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Byloje pateiktas 2001 m. žemės sklypo planas, kuriame spalvotai nurodytos žemės sklypo naudojimo dalys yra ne originalaus dokumento kopija, todėl negali būti vertinamas kaip žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagrindas. Atsakovės nurodytame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, parengtame 2001 06 05 V. S., taip pat neaptarta ir nenurodyta kitų atsakovės šeimos narių dalis.
Teismas, vadovaudamasis LR Žemės įstatymo 1 ir 21 str. nustatytais bendraisiais žemės teisinio reguliavimo principais, įpareigojančiais siekti patogumo, racionalumo ir geresnio nuosavybės valdymo bei naudojimo, sprendė, jog ieškovo pateiktame 2015 01 13 UAB „NT matininkai" parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane kiekvienam naudotojui yra užtikrintas priėjimas prie jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos dalies, prie jam priklausančių ar jo naudojamų statinių buitiniams, eksploataciniams bei ūkiniams poreikiams tenkinti. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis lieka nepakitusi, praplėstas bendro naudojimo plotas: pagal 2002 11 13 sutartį atsakovės naudojosi 83 kv m bendro naudojimo plotu, pagal ieškovo siūlomą planą – 199 kv m. Atsakovės jokio savo pasiūlymo nepateikė, nurodydamos, kad jas tenkina jau nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka ir jos keisti nėra jokio pagrindo. Teismas nenustatė jokių atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų teisių ir interesų pažeidimo. Įvertinęs nurodytą, teismas konstatvo, kad ieškovo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka patogumo, racionalumo ir geresnio nuosavybės valdymo bei naudojimo principus. Ieškinį tenkino.
Kadangi reikalavimo atlyginti žalą ar sumokėti kompensaciją ieškinio tenkinimo atveju, už turtą atsakovė nereiškė, todėl teismas šio klausimo nenagrinėjo.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat teismo prašė įpareigoti atsakoves šiltnamį perkelti į žemės sklypo dalį Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, parengtame 2015 01 13 UAB „NT matininkai", pažymėtą indeksu „A", per 15 dienų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos. Nors atsakovė A. P. nesutinka su tuo, kad šiltnamis pastatytas pažeidžiant reikalavimus, tačiau teismas sprendė, jog pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tais atvejais, kai rašytiniai pritarimai statinio projektui neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, - šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai yra statybą leidžiantys dokumentai. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė neturi ieškovo sutikimo, todėl ir šį reikalavimą tenkino.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė A. P., veikianti ir atsakovių A. P. ir S. P. vardu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovas, įgydamas ginčo žemės sklypo dalį žinojo, jog jo naudojimui yra nustatyta tvarka, kuri jam yra privaloma. Ieškovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių esanti tvarka pažeidžia jo interesus.
Ieškovui nuosavybę įgyjant 2014 01 23 dovanojimo sutarties pagrindu buvo žinoma apie nustatytą naudojimosi tvarką. Tik įgijęs nuosavybę, ieškovas pradėjo nuosekliai ir kryptingai pažeidinėti bendraturčių teisėtus interesus, nes be jų sutikimo nugriovė bendro naudojimo pastatus.
Teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus nustatydamas, jog naudojimosi ginčo žemės sklypu planas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. 2014 04 09 išraše iš nekilnojamojo turto registro matyti, jog visam ginčo žemės sklypui yra nustatyta naudojimosi tvarka, o ne tik žemės sklypo daliai, kuri priklausė atsakovei ir jos sutuoktiniui. 2014 01 23 dovanojimo sutartyje 2.4 p. nurodyta, jog yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, įregistruota daikto daliai, kurios savininkais iki dovanojimo buvo ieškovo tėvai. Šios tvarkos privalo laikytis ir ieškovas.
Kad ieškovui buvo žinoma apie buvusią naudojimosi žemės sklypu tvarką patvirtina ir ieškinio reikalavimas buvusią tvarką pakeisti nauja.
Teismas, priimdamas sprendimą, nors ir citavo Aukščiausiojo teismo suformuluotas taisykles, jog, nustatant naudojimosi tvarką nekilnojamuoju turtu, turi būti atsižvelgta į kriterijus: socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumas ir efektyvumas, faktinis bendro daikto naudojimas; tačiau jų netaikė ir neanalizavo.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo bendro naudojimo žemės sklypo didžiąją dalį paskirti jo asmeniniam naudojimui, neatsižvelgiant į tai, kad toje dalyje yra susiformavęs bendras kiemas, kuriame statomi automobiliai. Toje vietoje yra įrengtas įvažiavimas iš gatvės į sklypą. Kito įvažiavimo nėra ir nėra netgi galimybės jį įrengti, nes kitoje namo pusėje yra per mažai vietos. Jo prašoma nustatyti tvarka visiškai neatitinka faktinio naudojimosi ginčo žemės sklypu. Dėl šių argumentų teismas nepasisakė.
Pateiktas planas yra suskirstytas į dvi dalis, nors bendraturčių yra keturi.
Pagal buvusį planą buvo nustatyta didesnė bendrai valdoma sklypo dalis, todėl ją sumažinus, ieškovui tenka santykinai didesnė žemės sklypo dalis. Tokiu būdu ieškovas siekia naudos tik sau. Teismas neanalizavo, ar pastatai, esantys ginčo žemės sklype, buvo nugriauti ir išregistruoti ieškovo savavališkai ir ar tai nepažeidžia bendraturčių teisių. Taip pat teismas nepasisakė ir dėl tvoros, kuri yra įregistruota VĮ Registrų centras.
Toje žemės sklypo dalyje, kurios ieškovas prašo sau, yra suformuotas atsakovės sodas, stovi šiltnamis, kuriame ji augina gėles ir tai yra jos ir nepilnamečių dukrų pragyvenimo šaltinis. Teismas nepasisakė dėl turtinės žalos atsakovei. Tai rodo, kad teismas paliko ieškovui naudotis vertingesne žemės sklypo dalimi.
Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę patraukti šiltnamį, kaip stovintį per arti nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos, nes neatsižvelgė į argumentą, kad jis tą ribą nepagrįstai patraukė į atsakovės žemės sklypo pusę. Šio argumento neanalizavo.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1 Iš 2002 11 11 pažymėjimo notarui sandoriui sudaryti matyti, jog jokia ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarka nėra įregistruota. Tik atsakovės 2002 11 13 sutartyje nurodyta, kad naudosis žemės sklypo dalimi, padalinimo plane pažymėta žalia spalva, raide „A“. Prie sutarties pridėtas 2001 06 05 žemės sklypo padalinimo aktas, nors sutartyje nurodoma, kad pridedamas žemės sklypo planas. 2004 12 08 atsakovės pirkimo sutartyje neaptarta naudojimosi tvarka nei pastatais, nei žemės sklypu. Tai patvirtina prie sutarties pridėtas žemės sklypo planas. Sutartis dėl naudojimosi žemės sklypu notariškai nebuvo patvirtinta, ji neįregistruota nekilnojamojo turto registre, todėl prieš trečiuosius asmenis nenaudotina. Dovanojimo sutartyje jokia naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo nurodyta. Atsakovė naudojosi žemės sklypo dalimi pagal 2001 06 05 S. parengtą planą, ją net buvo apsitvėrusi. Todėl pagrįsta teismo išvada, kad nebuvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.
17.2 Apeliantės konkrečiai nenurodo, kokių byloje esančių įrodymų teismas neištyrė.
Šalies argumentai
17.3 Apeliantės nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai taikė CK 4.81 str. nuostatas. Ši teisės norma konstatuoja, kad tik notariškai patvirtintas ir viešame registre įregistruotas susitarimas yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja turto dalį.
17.4 Apeliantės nepagrįstai teigia, kad teismas nukrypo nuo Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos, nes teismas atsižvelgė į susiklosčiusius bendro naudojimo faktinius santykius, į pasikeitusią situaciją, jog žemės sklype yra nugriautų ir išregistruotų statinių ir žemę, buvusią po pastatais, galima panaudoti kitai paskirčiai. Pati atsakovė pažeidė faktinius žemės sklypo naudojimo santykius pažeidžiant teisės normas perstatydama šiltnamį.
17.5 Apeliantės savo varianto neteikė, todėl teismas neturėjo galimybės vertinti atsakovių norus.
17.6 Nepagrįstai teigiama, kad yra sodas, nes tai paneigia pateikti žemėlapiai. Už buvusios pašiūrės, kurią nugriovė pati apeliantė, buvo 5 serbentų krūmai, vyšnia, kurie buvo pasodinti anksčiau buvusių savininkų.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo tokius nesutikimo argumentus:
18.1 Fizinių ir juridinių asmenų veiklą statybų srityje, jos principus ir atsakomybę reglamentuoja Statybos įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai. 2014 05 12 patikrinus faktines aplinkybes ginčo žemės sklype nustatyta, jog 70 cm atstumu nuo gretimo sklypo Mindaugo g. 14 A, Marijampolėje, pastatytas medinis dengtas polietilenu 8,20x5,05m. dydžio ir 2,70 m. aukščio šiltnamis, kuris pagal savo techninius parametrus yra I grupės nesudėtingas statinys. Šią statybą leidžiantis dokumentas yra gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas. Apeliantė tokio sutikimo neturi.
Šalies argumentai
18.2 Apeliantė klaidina teismą, teigdama, jog jai sutikimas nereikalingas, nes šiltnamis stovi 1 m. atstumu nuo ieškovo žemė sklypo, kadangi ieškovas yra į jos žemės sklypo pusę perstūmęs tvorą, kadangi šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, be to tvoros tinkamo pastatymo klausimas nebuvo bylos nagrinėjimo objektu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl to, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas pakeisti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal ieškovo parengtą projektą.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Atsakovės apeliantės nesutinka su sprendimu, kuriuo pakeista naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka. Šalys yra šio žemės sklypo bendrasavininkiai. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, jog ieškiniu siekė pakeisti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką. Todėl atmetami visi argumentai, kuriais buvo įrodinėjama, jog naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta.
Apeliantės skunde nurodo, jog ieškovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių esanti tvarka pažeidžia jo interesus. Kolegija su šiuo argumentu nesutinka, nes objektyvios priežastys, dėl kurių pakeista naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka yra atskleistos ginčijamame sprendime. Iš bylos duomenų matyti, jog per eilę metų keitėsi tiek namo, tiek žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai, tiek bendrasavininkių valdomos šio nekilnojamojo turto dalys. Iš pateikto plano, sudaryto 2001 06 05 (t.1, b.l. 23), pagal kurį buvo naudojamasi ginčo žemės sklypu, matyti, jog ieškovui paskirta naudotis žemės sklypo dalis yra tarp atsakovėms paskirtų naudotis žemės sklypo dalių. Be to, ieškovui priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir besiribojantis su ginčo žemės sklypu. Akivaizdu, jog naudotis atskirtomis žemės sklypo dalimis nepatogu, neracionalu, neefektyvu. Taip pat iš bylos duomenų matyti, jog sprendimu pakeitus naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pasiektas socialinės taikos principas, nes šalys naudosis vientisomis dalimis, neįsiterpdamos viena į kitos naudojamas žemės sklypo dalis.
Apeliantės nurodo, jog ieškovas savavališkai be atsakovių sutikimo nugriovė bendro naudojimo pastatus. Pastatų nugriovimo teisėtumo ir/ar neteisėtumo klausimai nebuvo bylos nagrinėjimo objektu, todėl kolegija dėl to nepasisako. Atsakovės priešieškinio dėl statinių nugriovimo nereiškė, reikalavimų ieškovui nesuformulavo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl šių argumentų sprendime nepasisakė.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškovas prašo bendro naudojimo žemės sklypo didžiąją dalį paskirti jo asmeniniam naudojimui, neatsižvelgiant į tai, kad toje dalyje yra susiformavęs bendras kiemas, kuriame statomi automobiliai, toje vietoje yra įrengtas įvažiavimas iš gatvės į sklypą. Kito įvažiavimo nėra ir nėra netgi galimybės jį įrengti, nes kitoje namo pusėje yra per mažai vietos. Kolegija nesutinka su šiais argumentais, nes iš fotonuotraukų matyti, jog šalia įvažiavimo yra pieva, toliau žemių krūva, o ne automobilių stovėjimo aikštelė (t.1, 61). Atsakovė nepagrįstai tvirtina, jog ji neturės įvažiavimo iš gatvės pusės, nes iš plano, pagal kurį nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka (t.1, b.l.79) akivaizdžiai matyti, jog ieškovui paskirta naudotis žemės sklypo dalis neapima įvažiavimo, o įvažiavimu paskirta šalims naudotis bendrai.
Apeliančių nuomone, sprendimas yra ydingas ir dėl to, kad pagal pateiktą planą žemės sklypas yra suskirstytas į dvi dalis, nors bendraturčių yra keturi. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu taip pat nesutinka. Pirma, dvi atsakovės yra nepilnametės ir jų interesus atstovauja atsakovė A. P., t.y. vienas ir tas pats asmuo sprendžia dėl visoms trims atsakovėms nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo. Todėl racionaliau, ekonomiškiau žemės sklypu naudotis sujungus priklausančias dalis. Antra, atsakovės neteikė savo plano. Atsakovės tarpusavyje taip pat gali nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, juolab, kad sprendimą priima vienas asmuo.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pagal buvusį planą buvo nustatyta didesnė bendrai valdoma sklypo dalis, todėl, ją sumažinus, ieškovui tenka santykinai didesnė žemės sklypo dalis ir tokiu būdu ieškovas siekia naudos tik sau. Atkreiptinas atsakovių dėmesys į tą aplinkybę, jog, sumažinus bendrai valdomo sklypo dalį, ne tik ieškovui, bet ir atsakovėms tenka didesnė žemės sklypo dalis asmeniniam naudojimui. Apeliančių nuomone, tai yra naudinga. Todėl tai yra naudinga ne tik ieškovui, bet ir apeliantėms.
Toje žemės sklypo dalyje, kurios ieškovas prašo sau, yra suformuotas atsakovės sodas, stovi šiltnamis, kuriame ji augina gėles ir tai yra jos ir nepilnamečių dukrų pragyvenimo šaltinis. Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę patraukti šiltnamį, kaip stovintį per arti nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos, nes neatsižvelgė į argumentą, kad jis tą ribą nepagrįstai patraukė į atsakovės žemės sklypo pusę. Šio argumento teismas neanalizavo. Su šiais argumentais nesutiktina, nes pirma, atsakovės nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų teiginį, kad ieškovas kito žemės sklypo ribą patraukė į ginčo žemės sklypą. Minėta, priešieškinys pareikštas nebuvo. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog riba tarp žemės sklypų yra teisinga ir todėl teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą, kuriame įpareigojo atsakovę perkelti šiltnamį į atsakovėms paskirtą naudotis žemės sklypo dalį. Turtinės žalos atsakovė dėl šiltnamio perkėlimo neturės, nes šiltnamį ji turėtų perkelti, jeigu ir nebūtų pakeista naudojimosi žemės sklypu tvarka, nes jis stovi per arti kito žemės sklypo ribos.
Teismas nepasisakė dėl turtinės žalos atsakovei, nes ieškovui paskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje yra suformuotas ieškovės sodas, auga kiti augalai. Tai rodo, kad teismas paliko ieškovui naudotis vertingesne žemės sklypo dalimi. Šie argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, nes pirma, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovui paskirtoje žemės sklypo dalyje yra užveistas sodas, ar auga kokie nors atsakovės augalai. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog toje dalyje atsakovės sodintų augalų nėra. Priešingi įrodymai nepateikti. Taip pat nepateikti įrodymai ir apie tai, kuri žemė sklypo dalis yra vertingesnė. Atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, kad jai ir jos nepilnametėms dukroms paskirtoje naudotis žemė sklypo dalyje negali augti medžiai ar krūmai.
Nustatant naudojimosi tvarką nekilnojamuoju turtu, turi būti atsižvelgta į kriterijus: socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumas ir efektyvumas, faktinis bendro daikto naudojimas. Apeliančių nuomone, jų teismas netaikė ir neanalizavo. Pakeista naudojimosi žemės sklypu tvarka visiškai atitinka nurodytus kriterijus: pirma, socialinės taikos ir proporcingumo, nes apeliantėms paskirta žemės sklypo dalis yra vientisa, o anksčiau į ją įsiterpė ieškovo naudojama žemės sklypo dalis, paskirtos žemės sklypo dalys yra proporcingos. Antra, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo, nes paskirtos maksimaliai galimos asmeninio naudojimo dalys, sumažinus bendro naudojimo dalis, atsakovių naudojamo žemės sklypo dalių neperskiria ieškovo naudojama žemė sklypo dalis, ieškovui paskirta naudotis žemė sklypo dalis yra prie ieškovo turimo kito žemė sklypo.
Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pakeitė naudojimosi žemės sklypu tvarką, apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti apskųstą sprendimą, todėl sprendimas paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.
Atsakovių apeliacinį skundą atmetus, ieškovui priteistinos jo turėtos apeliacinės instancijos teisme išlaidos CPK 93 str. pagrindu. Pateikta sąskaita už teisines paslaugas (t.3, b.l. 32), mokėjimo nurodymas (t.3, b.l. 33) patvirtina, jog ieškovas turėjo 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ši suma yra pagrįsta, todėl ir priteisiama ieškovui.
Pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra 2,86 Eur. Kadangi jos nesiekia 3 Eur, tai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. P. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), atstovaujančios ir savo nepilnamečių dukrų A. P. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. P. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme ieškovui A. K. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.