Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjo A.L. skundu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės miškų tarnybos, dėl žalos atlyginimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi skundu į teismą, prašydamas priteisti pareiškėjui A.L. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės miškų tarnybos, 2383,00 Eur dydžio turtinės žalos, 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir turėtas bylinėjimosi teisme išlaidas.

Skunde nurodo, kad žala atsirado dėl nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, dėl ko pareiškėjas patyė išlaidas teisinei advokatų pagalbai apmokėti, kurias laiko pareiškėjo patirtais nuostoliais, nes žala buvo padaryta dėl valstybės valdžios institucijos neteisėtų aktų. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad dėl atsakovės pareigūnų neteisėtų veiksmų ir jų tęstinio pobūdžio, patyrė ir 300 Eur neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ABTĮ 35 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.

ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis atsakovą apibrėžia kaip instituciją, įstaigą, tarnybą, tarnautoją, kurių aktai ar veiksmai skundžiami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-330/2008).

Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punkte numatyta, kad valstybei bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų ar veiksmų atsirado žala.

Nurodytu klausimu pažymėtina, jog valstybės, kaip ypatingo juridinio asmens, specifika lemia tai, kad valstybė pati negali vesti bylos administraciniame teisme, o privalo būti atstovaujama atitinkamų institucijų. Tačiau būdama šalimi administraciniame procese, valstybė išsaugo dispozityvumo principo suteikiamą galimybę pasirinkti, kas bus jos atstovas byloje. Apsisprendus, kad bylose dėl žalos atlyginimo jai turi atstovauti valstybės institucija, dėl kurios arba dėl kurios pareigūnų neteisėtų aktų atsirado žala, teismas neturi pagrindo ignoruoti šios atstovaujamojo valios ir parinkti bylos šaliai (valstybei) kitą atstovą. Tai gali padaryti tik pats atstovaujamasis, šiuo atveju – pati Lietuvos valstybė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-330/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 109–124 p.).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas kreipėsi į į teismą, prašydamas priteisti 2383,00 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjas sieja išimtinai su Valstybinės miškų tarnybos pareigūnų neteisėtais veiksmais dėl nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn.

Įvertinus pareiškėjo skundo turinį, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstai patraukus administracinėn atsakomybėn, atsižvelgus į byloje kilusio ginčo pobūdį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, nurodytus teismų praktikoje pateiktus vertinimus, teismas sprendžia, kad byloje atsakovą Lietuvos valstybę atstovauja Valstybinė miškų tarnyba (ABTĮ 23 str. 2 d. 4 p.).

Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalį Lietuvos valstybę atstovauja Valstybinė miškų tarnyba, kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini), (viešo registro išrašo duomenys), t. y. Kauno apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje (ABTĮ 35 str., Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 str. 2 d., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ (2013 m. sausio 1 d. redakcija) 6 str. 5 d. 2 p., Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 str. 2 d.), darytina išvada, kad ši byla nepriskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui ir yra teisminga Kauno apygardos administarciniam teismui, todėl skundą atsisakytina priimti vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 105-106 straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A.L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės miškų tarnybos, dėl žalos atlyginimo, atsisakyti priimti.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.