- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-27
- Bylos Nr.
- ATP-1111-648/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-02429-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Advokatai
- Donatas Jaraminas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. A. atstovo advokato Donato Jaramino apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. nutarimo, kuriuo T. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 150 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3 300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., T. A. paskiriant galutines administracines nuobaudas - 3 300 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2012-02-23, apie 13.15 val., P. Lukšio g. 34, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Carina“, v/n (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbuline eiga, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Citroen C5“, v/n (duomenys neskelbtini), apgadino abu automobilius, po ko pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 234 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
T. A. atstovas advokatas D. Jaraminas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-25 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą arba, nustačius, kad T. A. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtis, nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Teigia, kad T. A. neigia įvykio dieną sukėlęs eismo įvykį ar kad eismo įvykyje dalyvavo jam priklausantis automobilis „Toyota Carina“. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo naudojasi automobiliu žiemos metu tik savaitgaliais, kadangi atstumas nuo namų iki darbo vietos nėra didelis, darbo funkcijoms atlikti transporto priemonė nereikalinga. Be to, automobiliu naudojasi tik pats T. A., niekas kitas nesinaudoja juo. Tariamo eismo įvykio dieną nurodytu laiku, t. y. 2012-02-23, apie 13.15 val., jis buvo savo darbo vietoje, negalėjo uždaryti parduotuvės. Pagal pateiktą darbo laiko grafiką parduotuvėje dirba du pardavėjai. Jo darbo laikas yra nuo 11 iki 19 val., o pietų pertrauka - nuo 14 iki 15 val. Tai reiškia, kad tariamas eismo įvykis įvyko jo darbo metu. Minėtu laiku parduotuvėje dirbo tik jis. Nustatyto darbo laiko grafiko darbo vietoje griežtai laikomasi, kadangi parduotuvėje nuolat lankosi klientai, kuriuos reikia aptarnauti. Tai įrodo ir kartu su apeliaciniu skundu pateiktų kasos aparato kvitų patvirtintos kopijos, pagal kurias matyti, jog T. A. 2012-02-23 13.03, 13.07, 13.08 neginčijamai buvo savo darbo vietoje, o uždaryti parduotuvę, ją palikti, nuvykti iki eismo įvykio vietos, sukelti jį per 7 minutes nėra jokių objektyvių galimybių.
Pasak atstovo, byloje nustatytas skirtingas apgadinimų aukštis, kuris skiriasi 2 cm. Teismo padaryta išvada dėl aukščių skirtumų yra vertintina tik kaip prielaida, kuri pagrįsta teismo samprotavimu, netiriant tokių bylai reikšmingų aplinkybių kaip naudotų padangų aukštis, modelis, kitos savybės, kurios gali turėti įtakos apgadinimų aukščiui. Be to, T. A. automobilis yra pakankamai senas, pirma registracija atlikta 1994 m., ant jo yra nemažai įbrėžimų skirtingose automobilio vietose. Jau transporto priemonės pirkimo metu ji buvo apibraižyta, tačiau dėl apibraižymo menkumo T. A. neremontavo automobilio.
Teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi iš esmės tik paties nukentėjusiojo A. L. paaiškinimais. Byloje nebuvo apklausti tariamo eismo įvykio liudytojai. T. A. atstovui kyla abejonių, ar minėto įvykio liudytojas apskritai buvo. Pats nukentėjusiojo neveikimas (kontaktinių duomenų nepaėmimas iš liudytojo) neatitiko protingo žmogaus kriterijaus. Be to, nukentėjusysis davė prieštaringus parodymus. Jis teismo posėdžio metu nurodė, kad rado už automobilio valytuvo užkištą raštelį, kuriame buvo nurodytas automobilio numeris ir spalva, tačiau jis nepateikė teismui tokio raštelio. Kyla abejonių, ar toks raštelis apskritai egzistuoja. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu taip pat teigė, kad tariamas liudytojas nurodė įvykio kaltininką, t. y. vairuotoją, kita vertus, kaip pats nurodė nukentėjusysis, jam buvo šokas dėl eismo įvykio, todėl kyla pagrįsta abejonė, ar dėl patirto šoko jis apskritai galėjo tinkamai suvokti vykusius įvykius ir juos perpasakoti vėliau teismo posėdyje. Pasak nukentėjusiojo, tariamas liudytojas nurodė, kad eismo įvykį sukėlė tamsiai mėlynos spalvos automobilis, nors T. A. automobilis yra aiškiai žalios spalvos. Kadangi eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, nebuvo objektyviai įmanoma supainioti automobilių spalvų. Kyla pagrįsta abejonė, ar liudytojas, suklydęs dėl automobilio spalvos, nesuklydo dėl automobilio valstybinio numerio, ką iš tiesų dėl atitinkamo atstumo yra sunkiau įsiminti ir įsidėmėti. Nukentėjusysis nurodo, kad tariamas liudytojas, būdamas žiemos metu uždaroje patalpoje picerijoje „Katpėdėlė“, kurioje įprastai groja muzika ir šiaip yra nemažas triukšmas, girdėjo smūgio garsą, kurį neva tai sukėlė T. A. vairuojamo automobilio atsitrenkimas į nukentėjusiojo automobilį. Tačiau įvertinus apgadinimų menkumą, to išgirsti apskritai nebuvo galimybės. Taigi, byloje nesurinkta vienareikšmiškų, patikimų ir neginčytinų įrodymų, kad atstovaujamasis padarė inkriminuotus teisės pažeidimus.
Teismas, vertindamas, ar T. A. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtis, neatsižvelgė, kad tariamas eismo įvykis padarytas judant atbuline eiga, dėl ko automobilio greitis galėjo būti labai mažas. Automobilių apgadinimai yra skirtingose vietose ir yra labai menki. Be to, atstovaujamasis iš karto po eismo įvykio nebuvo išlipęs iš savo automobilio, neapžiūrinėjo nei savo, nei nukentėjusiojo transporto priemonės. Taigi, T. A. tikrai negalėjo pajusti kontakto tarp automobilių, todėl nėra pagrindo kalbėti apie sąmoningą pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Be to, jo automobilis buvo draustas, techniškai tvarkingas, dėl ko rizikuoti būti nubaustam už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos būtų absurdiška. Jis yra sąžiningas ir atsakingas pilietis, turintis darbą, yra vedęs, praeityje teisės vairuoti transporto priemones jis nebuvo praradęs, neturėjo jokio motyvo pasitraukti iš eismo įvykio vietos.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog T. A. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
T. A. atstovo advokato D. Jaramino apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 3 d. įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas).
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-1830/2011).
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir nerinko įrodymų, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
T. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2012-02-23, apie 13.15 val., P. Lukšio g. 34, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Carina“ ir važiuodamas atbuline eiga, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Citroen C5“, apgadino abu automobilius, po ko pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET 234 p. reikalavimus.
T. A. nuo pat proceso pradžios neigia padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus teisės pažeidimus. Jis rašytiniame paaiškinime nurodė, kad neprisimena nustatyto eismo įvykio ir nebuvo pastebėjęs jo (b.l. 10). Teismo posėdyje T. A. paaiškino, kad jis inkriminuotu laiku turi būti darbo vietoje (parduotuvėje) ir negali uždaryti jos. Parduotuvė dirba nuo 10 iki 19 val., nepertraukiamas darbo grafikas, o jam pietų pertrauka yra nuo 14 iki 15 val. (b.l. 21). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apylinkės teismui pateikė UAB „X (duomenys pakeisti)“ Vilniaus padalinio parduotuvės, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, darbuotojų darbo laiko grafiką, galiojantį nuo 2011-10-03, kuriame nurodyta, kad T. A. darbo dienomis dirba nuo 11 val. iki 19 val., o pietų pertrauka - nuo 14 iki 15 val. Pagal šį grafiką kitas darbuotojas M. Š. darbo dienomis nuo 13 iki 14 val. turi pietų pertrauką (b.l. 20). Prie apeliacinio skundo pridėtos minėtos parduotuvės kasos aparatų kvitų kopijos patvirtina, kad jie buvo išmušti 2012-02-23 13.03, 13.07, 13.08 val. (b.l. 49). Šiuo atveju apylinkės teismas nesiėmė priemonių paneigti T. A. versiją, kad jis inkriminuotu laiku nebuvo eismo įvykio vietoje, kadangi tuo metu dirbo. Skundžiamo nutarimo teiginiu, kad pateiktas darbuotojų darbo laiko grafikas neįrodo, jog šio darbo laiko režimo buvo laikomasi, buvo perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pareiga įrodyti savo nekaltumą, nors tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui. Byloje taip pat nenustatyta, kad T. A. buvo atpažintas kaip asmuo, vairavęs automobilį „Toyota Carina“ aptariamo įvykio metu.
Nagrinėjamu atveju tik išsiaiškinus ir įvertinus minėtas aplinkybes, galima nuspręsti, ar T. A. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus teisės pažeidimus. Remiantis tuo, kas nustatyta, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-25 nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
tenkinti T. A. atstovo advokato Donato Jaramino apeliacinį skundą iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.
Nutartis neskundžiama.