Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

gynėjai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą-advokatei Virginijai Budrevičienei,

viešame mišriame(žodiniu būdu ir nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą) pravestame teismo posėdyje pagreitinto probeso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, našlys, ne karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1987m. spalio 16d. Širvintų raj. teismo pagal LR BK 225 str. 2d.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais)-1m. ir 6 mėn. l/a, LR BK 47¹ str.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais) pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui, 1988m. gegužės 23d. Širvintų raj. teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimo panaikintas ir pasiųstas į laisvės atėmimo vietą nuosprendžiu paskirtai vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmei atlikti, Vilniaus m. Tarybų raj. teismo 1989m. liepos 07d. nutartimi, vadovaujantis LTSR BK 55 str.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais), paleistas lygtinai prieš terminą 4 mėn. ir 16d. l/a iš Vilniaus ADK, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2026m. sausio 14d., apie 14⁰⁵ val., kaltinamasis G. S. ties namu, esančiu adresu: Mikalajūnų gt. Nr. 8, Gelvonų mst., Gelvonų sen., Širvintų raj., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę kelių transporto priemonę, t.y. mopedą „ KEEWAY MATRIX “(be valstybinio ženklo numerių), kurio identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai kaltinamojo G. S. vairuojamą motorinę kelių transporto priemonę patikrinimui sustabdę Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK pareigūnai, pastarajam alkotesteriu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKB-0337(patikros sertifikato Nr. 2405483), atlikus blaivumo testą, nustatė, kad 14¹⁰ val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,41 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 14³² val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,40 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis G. S., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą veiką, pilnai prisipažino ir parodė, kad teisės vairuoti transporto priemones jis nėra įgyjęs, nes niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Kažkur prieš metus laiko, t.y. 2025 metais, jis pagal skelbimą iš žmogaus pirko mopedą „ KEEWAY MATRIX “, už kurį mokėjo 200 eurų. Mopedas buvo be dokumentų, kuris nebuvo įregistruotas, todėl buvo be valstybinio ženklo numerių, ir nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. 2026m. sausio 14d. jis su draugų kompanija girtavo savo namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Švęsdamas savo artėjantį gimtadienį, gėrė jau dvi dienas iš eilės. Kadangi seniūnijoje jam turėjo išduoti parduotuvės „ Maxima “ nuolaidų kortelę, jis sugalvojo su mopedu nuvažiuoti į Gelvonų miestelį, iki seniūnijos. Kažkur apie 14⁰⁰ val. važiuodamas į seniūniją, pakeliui pamatė priešpriešais atvažiuojantį kelių policijos tarnybinį automobilį, todėl pats sustojo šalikelėje, manydamas, jog policijos pareigūnai ir taip jį būtų sustabdę. Policijos pareigūnai paprašė pateikti dokumentus, t.y. vairuotojo pažymėjimą ir mopedo dokumentus, kartu paklausdami, ar jis nėra vartojęs alkoholio. Jis atsakęs, kad jokių dokumentų neturiu, kartu pripažindamas ir alkoholio vartojimo faktą. Policijos pareigūnai su alkoholio matuokliu per du kartus(su laiko tarpu) patikrino jo blaivumą. Pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2,41 promilių girtumas, o antru bandymu-2,40 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais jis sutiko, pasirašydamas neblaivumo akte ir žurnale. Taip pat buvo priimtas sprendimas nušalinti jį nuo kelių transporto priemonės vairavimo, po ko jo vairuotas mopedas priverstinai buvo išvežtas iš įvykio vietos. Dėl savo netinkamo elgesio jis nuoširdžiai galisi.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis G. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1d., pastarojo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str.(toliau-ir BPK) pagrindu paskelbtu liudytojo N. Četrausko apklausos protokolu, surašytu ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 38-41), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašu(b.l. 12-16), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 17-19) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 20-22), 2026m. sausio 14d. neblaivumo nustatymo aktu(b.l. 45), Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vedamo alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnalo išrašu(b.l. 42-43), alkotesterio „ Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0337, patikros sertifikato Nr. 2405483 kopija(b.l. 44) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Iš teisme paskelbto liudytojo N. Četrausko apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2026m. sausio 14d., apie 14⁰⁵ val., tarnybos metu dirbdamas kartu su Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyr. tyrėju A. Aleksandravičiumi Gelvonų miestelyje, Širvintų rajone, Mikalajūnų gatvėje, ties namu Nr. 8 pastebėjo keliu važiuojantį mopedą „ KEEWAY MATRIX “, kuris „ mėtėsi “ į šonus. Be to, buvo pastebėta, jog ši motorinė kelių transporto priemonė yra be valstybinio ženklo numerių. Buvo nutarta mopedą sustabdyti ir vairuotoją patikrinti. Sustabdžius, paaiškėjo, kad vairuotojas yra pil. G. S., gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini). Bendraujant su G. S., iš pastarojo burnos jautėsi sklindančio alkoholio kvapas. Kai vairuotojo buvo paklausta, ar šis yra vartojęs alkoholio, G. S. prisipažino, jog alkoholį vartojo prieš valandą laiko, todėl alkoholio matuokliu buvo patikrintas asmens blaivumas. Pirmu pūtimu G. S. buvo nustatytas 2,41 promilių girtumas, o po 22 minučių atlikus antrą blaivumo testą, vairuotojui buvo nustatytas 2,40 promilių girtumas. Buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas. G. S., sutikdamas su alkotesterio parodymais, pasirašė tiek šaime akte, tiek alkoholio matuoklio parodymų užfiksavimo žurnale. Po to buvo priimtas sprendimas nušalinti G. S. nuo motorinės kelių transporto priemonės vairavimo ir asmens vairuotas mopedas priverstinai buvo išvežtas į automobilių saugojimų aikštelė. Be to, patikrinus vairuotojų duomenų bazę, paaiškėjo, jog G. S. teisės vairuoti kelių transporto priemones neturi.

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2026m. sausio 14d., 14⁰⁵ val., Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje buvo užregistruotas Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK ekipažo V4087 telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš tarnybinio telefono) apie tai, kad 2026m. sausio 14d., 14⁰⁵ val., ekipažas V4087 prie namo, esančio adresu: Mikalajūnų gt. Nr. 8, Gelvonų mst., Gelvonų sen., Širvintų raj. sustabdė mopedą „ KEEWAY MATRIX “(be valstybinio ženklo numerių), kurio vairuotojas-pil. G. S., gim. (duomenys neskelbtini), pirmu pūtimu įpūtė 2,41 prom., o antru pūtimu-2,40 prom. etilo alkoholio(b.l. 12-16).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2025m. rugsėjo 21d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad įvykio vietoje alkotesteriu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKB-0337, patikros Nr. 2405483, du kartus atlikus kaltinamojo G. S., kaip mopedą vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 14¹⁰ val., pastarajam buvo nustatytas 2,41 promilių girtumas, o antro pūtimo, atlikto 14³² val., metu,-2,40 promilių girtumas, ką patvirtina ir prie bylos medžiagos pridėtas Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vedamo alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnalo išrašas(b.l. 42-43).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019m. sausio 11d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019m. balandžio 01d., BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamasis G. S. kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2026m. sausio 14d., o pagal BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajam G. S. dviejų neblaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio(b.l. 42-45), įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų bei išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo G. S. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., požymius, t.y. transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Spręsdamas kaltinamojo G. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.

Kaltinamojo G. S. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo G. S. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje jau vieną kartą yra buvęs teistas asmuo, tačiau ankstesnis teistumas jau yra išnykęs(b.l. 86-89). Kaltinamasis G. S. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį-baudą, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo G. S. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(BK 41 str. 1-2d.d.).

BK 27 str. prasme kaltinamasis G. S. nėra recidyvistas ir laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes ankstesnis teistumas už praeityje padarytą veiką šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamo naujo nusikaltimo padarymo metu jau seniai yra išnykęs.

Kadangi kaltinamasis G. S. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, kuris metų bėgyje nebuvo baustas ir administracine tvarka(b.l. 90-91), teismas, atsižvelgdamas ne tik į padarytos veikos pobūdį, bet ir į paties kaltinamojo G. S. asmenybę, bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus(BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis dar gali būti pataisytas ir perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam G. S. gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam G. S., kaip šiuo metu niekur nedirbančiam ir Užimtumo tarnyboje besiregistruojančiam asmeniui(b.l. 92-94), už padarytą nusikaltimą yra paskirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi švelniausia bausmės rūšis,-bauda, tačiau paskiriant už nesunkų nusikaltimą įstatymo numatytos skirti baudos šiek tiek didesnę nei minimalus dydis baudą, pagal kaltinamojo dabartinę turtinę padėtį paskyrus ilgesnį baudos susimokėjimo terminą(LR 2017m. rugsėjo 28d. įstatymu Nr. XIII-653, įsigaliojusiu 2017m. spalio 06d., patvirtinto BK 47 str. 3d. 2p. ir 5d. redakcija). Paskirtina bausmės rūšis-bauda yra mažintina 1/3 dalimi BK 64¹ str. pagrindu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis G. S. teisės vairuoti transporto priemones nėra įgyjęs, nes niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, ką patvirtina ir byloje esantys vairuotojų registro duomenys(b.l. 62).

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 68¹, 69, 70, 71, 72, 72¹, 72², 72³, 72⁴ ir 72⁵ straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025m. vasario 01d., pakeisto BK 42 str. 6d., 67 str. 2d. 1p. ir 3d. redakcija).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis G. S. nusikalstamą veiką padarė neatsakingai, kuris kelių transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal formuojamą teismų praktiką(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016), vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes nagrinėjamoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis G. S. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas motorinę kelių transporto priemonę, tačiau kaltinamasis metų bėgyje administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baustas nebuvo(b.l. 90-91), teismas, be aukščiau paminėtų aplinkybių kartu atsižvelgdamas tiek į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį(vidutinis girtumo laipsnis), tiek ir į tai, jog kaltinamojo padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, visgi laiko, kad, kaltinamajam G. S., uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti kelių transporto priemones(pastaba: pagal LR ANK 422 str. 5d. transporto priemones vairavusiems neblaiviems asmenims(nustatytas lengvas neblaivumas(daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, todėl, asmeniui taikant baudžiamąją atsakomybę, už vairavimą esant neblaiviam, turi būti nustatytinas didesnis uždraudimo naudotis specialia teise terminas), pastarajam yra nustatytinas mažesnis, nei įstatymo numatytos galimos skirti šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis, terminas(Lietuvos Respublikos 2022m. spalio 10d. įstatymu Nr. XIV-1447, įsigaliojusiu 2022m. lapkričio 01d., patvirtinta pakeisto 68 str. 2d. redakcija).

BK 67 str. 3d. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus(Ukmergė) prokuroro 2026m. sausio 15d. nutarimu kaltinamajam G. S. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į motorinę kelių transporto priemonę, t.y. mopedą „ KEEWAY MATRIX “(be valstybinio ženklo numerių), kurio identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant nuosavybės teisę į minėtą turtą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo nustatytas nuo 2026m. sausio 15d. iki 2026m. balandžio 15d. imtinai, turto saugotoju paskyrus Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK(b.l. 27-35). Nušalinus kaltinamąjį G. S. nuo motorinės kelių transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas mopedas buvo priverstinai nuvežtas į UAB „ Aljuva “ priklausančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m.(b.l. 26, 46).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis G. S. vairavo motorinę kelių transporto priemonę, t.y. mopedą „ KEEWAY MATRIX “(be valstybinio ženklo numerių), kurio identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, o pati motorinė transporto priemonė nebuvo įregistruota nustatyta tvarka, be valstybinės techninės apžiūros ir neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu Kadangi kaltinamojo G. S. vairuota motorinė kelių transporto priemonė, t.y. mopedas, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, vertinant BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, nagrinėjamoje byloje ši motorinė kelių transporto priemonė yra laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios motorinės kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., padarymas yra neįmanomas.

Pažymėtina, kad, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t.y. daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ str. 1d., automobilio konfiskavimas yra sudėtinė šios atsakomybės dalis. Nuo 2019m. balandžio 01d. įsigaliojusiame naujame BK 281¹ straipsnyje, kuriame už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančiam ar vairuoti mokančiam asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas būtų iš esmės apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju-turto konfiskavimo, pobūdžio.

Šiuo nagrinėjamu atveju kaip matyti iš paties kaltinamojo G. S. duotų parodymų byloje, mopedą jis pirko iš žmogaus pagal skelbimą kažkur prieš metus laiko, t.y. 2025 metais, su kuriuo 2026m. sausio 14d. dalyvavo viešajame eisme, už motorinės kelių transporto priemonės vairo sėsdamas neblaivus, kas kėlė didelę grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir jo(kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei. Kadangi kaltinamasis G. S. veikė tiesiogine tyčia, t.y. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti kelių transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl, atsižvelgiant į įstatymo imperatyvią nuostatą, kad kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais(BK 72 str. 3d.), siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų veikų darymui bei vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(BK 41, 54 str.str.), kaltinamojo G. S. vairuota motorinė kelių transporto priemonė, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, yra privalomai neatlygintinai konfiskuotina(BK 72 str. 3d.).

2025m. vasario 01d. įsigaliojo nauja BK redakcija su bendrosios dalies pataisomis ir papildymais, kurie įtvirtina sisteminius baudžiamosios atsakomybės taikymo pokyčius(2024m. balandžio 25d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573). Šiais pakeitimais pakeistas BK 67 straipsnis, išplečiant baudžiamojo poveikio priemonių sąrašą, kodeksą papildžius ir nauja baudžiamojo poveikio priemone-dalyvavimu alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose. Be to, BK buvo papildytas ir nauju 72⁵ straipsniu, kuriame nurodoma, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3066, XIVP-3067 yra nurodyta, jog programos(dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose) nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, o su edukacinių programų, nukreiptų į alkoholio, narkomanijos ir kt. priklausomybių lygių daromą žalą asmenims, išklausymą, paskatinimą asmenis įvertinti galimybę pradėti ir atitinkamą savanorišką gydymą nuo aptariamų priklausomybės ligų. Kaip matyti iš aiškinamojo rašto turinio, tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone siekiama paskatinti kaltininkus įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui, kas ilgojoje perspektyvoje padėtų sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl atitinkamų medžiagų vartojimo įtakos, skaičių. Taigi, įvertinus aiškinamojo rašto turinį, matyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ iš esmės yra edukacinio pobūdžio, kuria siekiama padėti asmenims įvertinti galimybę savanoriškai pradėti gydytis nuo priklausomybės ligų, kaip antai alkoholio vartojimo. Akcentuotina ir tai, kad priklausomybė-sveikatos sutrikimas, sukeliantis liguistą polinkį kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą daug kartų. Kitaip tariant, priklausomybei būdingas sistemingas, o ne vienkartinis medžiagos vartojimas ar veiksmo atlikimas. Iš išdėstyto seka, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė yra skiriama tada, kai yra pagrindas manyti, jog kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos priklausomybė alkoholiui ar narkotikams, socialinių įgūdžių stoka, elgesio problemos ar kitos panašios aplinkybės arba tokios priemonės taikymas gali padėti pataisyti kaltinamojo elgesį, užkirsti kelią pakartotiniam nusikaltimui ir padėti resocializacijai.

Pagal BK 42 str. 6d. ir 67 str. 3d. nuostatas padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 69, 70, 71, 72, 72¹, 72², 72³, 72⁴ ir 72⁵ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Kartu su baudos bausme įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Kartu su viešųjų darbų bausme neskiriama atlikti nemokamų darbų. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija ir teismas, nustatęs, kad asmeniui tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemones, jas parenka, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt.

Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms-žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį(BK 67 str. 1d.), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu(BK 41 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis G. S. už mopedo vairo sėdo išgėręs, t.y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau apsvaigimas nuo alkoholio šiuo atveju yra vienas iš būtinų nusikalstamos veikos pagal BK 28¹ str. 1d. požymių, be kurio nustatymo nusikalstama veika apskritai nebūtų padaryta. Be to, bylos duomenimis kaltinamasis G. S. yra susiformavusi brandi asmenybė, šiuo metu sukakęs 55(penkiasdešimt penkerių) metų amžių. Byloje nėra nustatyta, kad kaltinamasis G. S. anksčiau būtų buvęs teistas ar baustas administracine tvarka už vairavimą apsvaigus ar būdamas neblaivus būtų padaręs kitus teisės pažeidimus, kuris bylos duomenimis metų bėgyje administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, aplamai baustas nebuvo(b.l. 86-91). Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nėra nustatyta, jog kaltinamasis G. S. būtų priklausomas nuo alkoholinių gėrimų. Po kaltinamajam G. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo byloje nėra duomenų ir apie tai, jog kaltinamojo G. S. atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai ar administracinių nusižengimų teisenos, susijusios su jo apsvaigimu(neblaivumu), o duomenų, jog kaltinamasis turi problemų dėl savo elgesio, vartojant alkoholį, teisminio bylos proceso metu nepateikė ir kaltinimą byloje palaikantis prokuroras.

Kadangi aptartos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymas yra atsitiktinio pobūdžio, kuris yra nesusijęs su alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų priklausomybe, todėl aukščiau minėta baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam G. S. yra netaikytina. Kartu teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančius bylos duomenis ir įvertinęs G. S. asmenybę, sprendžia, kad teismo jau paskirtinos baudžiamojo poveikio priemonės yra pakankamos taisomai veikti kaltinamąjį, todėl pastarajam taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose yra netikslinga.

Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme pagreitinto proceso tvarka, kaltinamam asmeniui yra privalomas gynėjo užtikrinimas(BPK 51 str. 1d. 7p.), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamajam G. S. buvo paskirta advokatė V. Budrevičienė, kaip gynėja pagal paskyrimą, atstovavusi kaltinamojo interesus teisminio bylos proceso metu(b.l. 103, 108-109, 113).

2026m. vasario 02d. surengtame mišriame teismo posėdyje vykusių baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo G. S. gynėjai-advokatei pasisakius dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atstovaujant kaltinamojo interesus, dėl kurių buvo kreiptąsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, priteisimo klausimo išsprendimo, po baudžiamosios bylos išnagrinėjime teisme tą pačią dieną, t.y. 2026m. vasario 02d. Ukmergės rūmuose buvo užregistruotas gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam G. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro 93,75 Eur.(devyniasdešimt tris eurus ir 75 eur/ct.)(b.l. 117-119).

BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme pagreitinto proceso tvarka, kaltinamam asmeniui turi būti užtikrinamas privalomas gynėjo dalyvavimas(LR BPK 51 str. 1d. 7p.), todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo G. S., kaip šiuo metu niekur nedirbančio ir Užimtumo tarnyboje besiregistruojančio asmens, dabartinę esamą turtinę padėtį, iš pastarojo nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo G. S. interesus baudžiamojoje byloje teisminio bylos proceso metu atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1d., ir nuteisti, paskiriant 54 MGL 2.700,- Eur.(dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą.

BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam G. S. paskirtą bausmę-baudą sumažinti 1/3 dalimi, t.y. 900,- Eur.(devynių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio suma, nustatant, kad likusi mokėtina baudos dalis yra 36 MGL 1.800,- Eur.(vienas tūkstantis aštuoni šimtai eurų ir 00 eur/ct.).

Į paskirtos bausmės-baudos laiką įskaityti laikotarpį nuo 2026m. sausio 14d., 14⁰⁵ val., iki 2026m. sausio 14d., 17²⁰ val., t.y. vieną laikino sulaikymo dieną, kada kaltinamasis G. S. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai bendroje 300,- Eur.(trijų šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumoje.

Likusi mokėtina baudos dalis 1.500,- Eur.(vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumoje turi būti sumokėta per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pinigines lėšas pervedant pasirinktinai į bet kurią Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą(AB bankas „ Citadelė “, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB „ Luminor bankas “, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; AB „ SEB bankas “, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB „ Šiaulių bankas “, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; „ Danske Bank A/S “ Lietuvos filialas, sąskaitos Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Nordea Bank “ Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; AB bankas „ Swedbank “, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, ir UAB „Medicinos bankas “, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, įmokos kodas 6801).

BK 67 str. 3d. ir 68 str. 2d.(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliojusiu 2019m. balandžio 01d., patvirtinta 68 str. 2d. redakcija) pagrindu kaltinamajam G. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimu teisės vairuoti kelių transporto priemones, dvejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2026m. sausio 14d., t.y. Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyr. tyrėjos 2026m. sausio 14d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymas priėmimo dienos.

BK 67 str. 3d. ir 72 str. 3d. pagrindu kaltinamajam G. S. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. motorinės kelių transporto priemonės-mopedo „ KEEWAY MATRIX “(be valstybinio ženklo numerių), kurio identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo spynelės rakteliu, kuris laikinai saugomas UAB „ Aljuva “ priklausančioje specialioje konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelėje adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m., konfiskavimą.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam G. S. paskirtas kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus(Ukmergė) prokuroro 2026m. sausio 15d. nutarimu kaltinamajam G. S. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į mopedą „ KEEWAY MATRIX “(be valstybinio ženklo numerių), kurio identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikinai saugomą UAB „ Aljuva “ priklausančioje specialioje konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelėje adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m., turto saugotoju paskyrus Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjai pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo G. S. interesus baudžiamojoje byloje teisminio bylos proceso metu, priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.