- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- 1-2026-1079/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- D. K.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgai Klimčukienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), darbininku, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. 2018 m. spalio 20 d. apie 18.18 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant 2,48 promilės etilo alkoholio koncentracijai kraujyje.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji atsakomybė už šią D. K. padarytą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis D. K. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažįsta visiškai. Nurodė, kad dieną prieš įvykį, vakare buvo pirtyje ir gėrė alkoholinius gėrimus. Kitos dienos rytą išgėrė 1 litrą alaus ir nuėjo miegoti. Apie 18 val. vakaro, jautėsi blaivus, todėl važiavo į parduotuvę. Jeigu būtų supratęs, kad yra neblaivus nebūtų sėdęs už vairo ir važiavęs. Jam buvo nustatytas 2,11 promilės neblaivumas, kraujyje alkoholio rasta daugiau -2,48 promilės. Sutinka su nustatytu alkoholio kiekiu. Savo tokį poelgį vertiną labai blogai. Buvo baustas administracine tvarka už dviračio vairavimą būdamas neblaivus, po to iš viso nebegėrė alkoholio. Prašė teismo atleisti jį pagal laidavimą, nurodė, jog jo tėvas gali jam daryti teigiamą įtaką. Teigė, jog gyvena su tėvais, klauso tėvų, tėvai neleidžia vartoti alkoholio, kontroliuoja jį. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, žadėjo, kad toks elgesys daugiau nepasikartos.
Laiduotojas E. K. teismo posėdyje apklaustas liudytoju paaiškino, kad yra kaltinamojo tėvas. Nurodė, jog sūnaus poelgį vertina kaip visiškai netinkamą, nesupranta kaip sūnus taip galėjo pasielgti. Prašo perduoti kaltinamąjį D. K. pagal laidavimą jo priežiūrai. Jo ir kaltinamojo santykiai yra geri, sūnus gyvena pas jį. Gali kontroliuoti sūnaus elgesį, daryti jam įtaką, patarti jam, paprotinti jį, kad taip nedarytų. Mano, kad jei būtų buvę namuose, sūnus taip nebūtų pasielgęs. Nurodė, jog yra pensininkas, niekur nedirba, šiuo metu užsiims sūnaus auklėjimu. Teigė turintis teisę vairuoti ir šiuo metu vairuoja automobilį. Visą gyvenimą dirbo vairuotoju. Niekada nebaustas administracine tvarka, yra neteistas. Teigė, jog užstato sumokėti galimybių neturi, nes yra neįgalus, turi pirkti vaistus. Mano, kad gali įtakoti sūnaus elgesį, kontroliuoti jį.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Be kaltinamojo D. K. visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais:
2018 m. spalio 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosos tyrėjos Mariaus Kaziliūno tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2018 m. spalio 20 d. apie 18.18 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus (2,11 promilės) D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Passat, (duomenys neskelbtini) Joniškio ligoninės priėmimo skyriuje paimtas D. K. kraujo mėginys, automobilis nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę. D. K. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę (b. l. 9);
2018 m. spalio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kur matosi stovintis lengvasis automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir fotolentele, kurioje užfiksuotas automobilis (b. l. 16-17,19-20);
alkoholio kiekio matuoklio ARAJ-0199 panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2018 m. spalio 20 d., 18.24 val., D. K. alkotesteriu buvo nustatytas 2,11 promilės neblaivumas (b. l. 23-26);
specialisto išvada Nr. T-A 10639/2018(01), kurioje nurodyta, kad D. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,48 promilės etilo alkoholio (b. l. 30);
Valstybės įmonės Regitra registracijos liudijimo kopijos, iš kurios matyti, jog transporto priemonė VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso D. K. (b. l. 35);
ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo Rapolo Rimkaus parodymais, kur jis parodė, kad 2018 m. spalio 20 d. apie 18 val. 10 min. dirbant kartu su vyr. patrule D. Rozentelyte, patruliuojant Joniškio r. Kalnelio k., prie parduotuvės „Žirnis“, pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį. Sustabdžius automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, ir patikrinus vairuotoją, nuo vairuotojo D. K. sklido alkoholio kvapas. Alkoholio matavimo prietaisu Alcotest 7510, Nr. ARHJ-0199, D. K. nustatytas 2,11 promilės girtumas. D. K. su alkotesterio parodymais sutiko, parodymų knygoje pasirašė. D. K. buvo pristatytas į VŠĮ Joniškio ligoninės priėmimo skyrių medicininio (kraujo) tyrimo atlikimui, automobilis nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Šiauliai, Pramonės g. 2C ( b. l. 46-47);
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilių alkoholio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo D. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. D. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi D. K. sąmoningai vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 2,48 promilės etilo alkoholio).
Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Byloje yra pateiktas laiduotojo E. K. prašymas atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Būti laiduotoju byloje pateikęs prašymą E. K. yra kaltinamojo tėvas. Prašo atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš E. K. paaiškinimų matyti, kad jis gyvena kartu su sūnumi, juos sieja artimi santykiai, jis gali kontroliuoti sūnaus elgesį. Sūnaus elgesį vertina kaip visiškai blogą ir netinkamą. Jo teigimu sūnus niekada nevairuoja automobilio net jei išvakarėse būna išgėręs alkoholio. Prašyme nurodė, jog sūnus klauso jo patarimų, atsižvelgia į jo nuomonę. Mano, kad gali daryti sūnui teigiamą įtaką patarimais, bei, kad yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad E. K. neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra pensininkas. Teismo posėdžio metu nurodė, jog visą gyvenimą dirbo vairuotoju, šiuo metu niekur nedirba, turi galimybes kontroliuoti sūnų.
Teismas spręsdamas ar yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi įvertinti ar yra įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kaltinamasis D. K. yra kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, byloje gautas kaltinamojo tėvo prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. D. K. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nusikaltimu žala nepadaryta. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis D. K. galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas, nes niekada nėra buvęs teisiamas, duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra, anksčiau baustas administracine tvarka už dviračio vairavimą esant neblaiviam, paskirtos baudos sumokėtos, administracinės nuobaudos nebegaliojančios. Kaltinamojo tėvas, kuri siekia būti laiduotoju yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, kritiškai vertina tokį savo sūnaus poelgį. E. K. teismui sudarė įspūdį asmens, turinčio atsakingą požiūrį į gyvenimo vertybes, stiprų atsakomybės, pareigingumo suvokimą bei galinčio gali daryti teigiamą įtaką sūnaus elgesiui.
Įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis D. K. nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, dirba (duomenys neskelbtini), išlaiko pilnametį sūnų, pats kaltinamasis teigia padaręs išvadas dėl neteisėto savo elgesio, labai gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad D. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jo tėvas E. K., atsižvelgus į jo asmenines savybes, jo ir kaltinamojo tarpusavio santykius, yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti sūnui teigiamą įtaką. Šios aplinkybė rodo, kad byloje yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, suponuojančios pagrindą atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą, tarp įstatyme numatyto minimalaus laidavimo termino ir jo vidurkio, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkciją, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
Atsižvelgiant į tai, kad D. K. kaltinamas itin šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymu, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,48 promilių girtumas, už šią veiką numatyta net baudžiamoji atsakomybė; į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas; siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje laikytųsi įstatymų, saugaus elgesio kelyje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismas įvertinęs tai, kad D. K. už kelių eismo taisyklių pažeidimus vairuojant automobilį yra nebaustas, šiuo metu laikomas nebaustas administracine tvarka, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nustatytas neblaivumo laipsnis, artimas sunkiam girtumui, nustato baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminą tarp įstatyme nurodyto poveikio priemonės termino minimumo ir vidurkio. Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 281 straipsnio 10 dalis).
Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo, skyrimo dienos.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. BK 72 nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK72 straipsnio 3 dalis). BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip šiame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad D. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl transporto priemonė konfiskuotina (BK 72 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu D. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, D. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“, t. y. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai, suteikusiai šią teisę.
2018 m. spalio 22 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikytas D. K. priklausančiam automobiliui VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki transporto priemonės konfiskavimo.
Automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dokumentai: registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), paliktini prie bylos iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentai perduotini antstoliui, vykdančiam transporto priemonės konfiskavimą.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. ir laiduotojui E. K. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisinės pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, teismas
nusprendžia:
D. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojo E. K. atsakomybei, vienerių metų ir šešių mėnesių terminui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:
uždrausti D. K. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus ir 9 (devynis) mėnesius;
konfiskuoti D. K. nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą D. K. vardu ir saugomą UAB „Automagija“ automobilių saugojimo aikštelėje Pramonės g. 2C, Šiauliai.
Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo, skyrimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. K. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, D. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai VĮ „Regitra“.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikytą D. K. priklausančiam automobiliui VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki transporto priemonės konfiskavimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dokumentus: registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti antstoliui, vykdančiam transporto priemonės konfiskavimą.
Išaiškinti D. K., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti D. K., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti laiduotojui E. K., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.