Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. M., kuriam išaiškintos teisės numatytos LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje,

J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Mažeikiuose, gyv., Mažeikiai, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, pensininko, vedusio, neteisto, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulis D. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad J. M. , Mažeikių m., ties Naftininkų 17 B namu, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė šalia stovėjusį automobilį. Nepranešus policijai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Protokole nurodoma, kad J. M. tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 132; 231.1; 234 punktų reikalavimus, už kuriuos atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas J. M. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 11 d. apie 12.30 val., su žmona važiavo į parduotuvę „Norfa“, esančią Naftininkų g. 17B, Mažeikiai. Tuo metu prie parduotuvės esanti automobilių stovėjimo aikštelė buvo pilna, todėl automobilį pasistatė prie parduotuvės šone esančio „Casino“. Grįžęs iš parduotuvės, per automobilyje esantį užpakalinio vaizdo veidrodėlį matė, kad pagal šaligatvį iki pat Naftininkų g. yra pristatyta automobilių. Pavažiavęs atbuline eiga, jokio smūgio ar atsitrenkimo į kitą šone stovėjusį automobilį nejuto, todėl ištiesinęs vairą nuvažiavo į priekį link Naftininkų gatvės. Grįžęs į sodą taip pat nepastebėjo, kad yra apgadintas automobilis. Apie tai, jog apgadino kitą automobilį sužinojo tik 2012 m. rugpjūčio 14 d. kai pas jį atvažiavo policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N63?983/2010, Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007).

LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vertinant įrodymų visumą dėl teisės pažeidimo, kvalifikuoto pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, sudėties buvimo, o būtent dėl pašalinimo iš įvykio vietos pažymėtina, kad šios veikos objektyvieji požymiai yra nustatyti, dėl to ginčo nekyla, t.y. nustatyta jog 2012 m. rugpjūčio 11 d. apie 14.02 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu J. M. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. (duomenys neskelbtini) bei važiuodamas atbuline eiga nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį MITSUBISHI CARISMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Vairuotojas nepranešęs policijai ir nenubraižęs įvykio vietos schemos pasišalino iš įvykio vietos. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kyla ginčas dėl teisės pažeidimo subjektyviojo požymio J. M. kaltės nustatymo. Vadovaujantis aukštesnių teismų formuojama vieninga praktika, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs pažeidžiant kelių eismo taisykles, laikomas pažeidimu tik tuo atveju, jei vairuotojas šį pažeidimą padaro tyčine kaltės forma, t. y. supranta jog padarė autoįvykį ir siekdamas išvengti padarinių iš jo pasišalina.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. M. teismo posėdžio metu tvirtino, kad susidūrimo smūgio jis nepajuto. Iš byloje esančių fotonuotraukų, kuriuose užfiksuoti transporto priemonių sugadinimai matyti, jog nukentėjusiojo automobiliui nežymiai nubrėžtas kairės pusės galinis sparnas bei durelės, o pažeidimą padariusio J. M. vairuojamam automobiliui tik suskilęs užpakalinės kairės pusės žibintas. Šie automobilių apgadinimai leidžia daryti prielaidą, jog susidūrimo smūgis buvo nestiprus, nes priešingu atveju nukentėjusiojo automobiliui būtų ne tik nubrėžtas kairės pusės galinis sparnas bei durelės, bet ir padarytas kėbulo įlenkimas. Paminėtina, jog atbuline eiga paprastai važiuojama itin lėtai, todėl atsižvelgus į padarytus automobilių apgadinimus, darytina prielaida, kad vairuotojas galėjo nepajusti smūgio ir neišgirsti trenksmo. Be to, tyčia pasišalinti iš įvykio vietos, kur daug buvo transporto priemonių ir žmonių yra neįmanoma. Paminėtina ir tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas J. M. yra pensijinio amžiaus ir per visą vairuotojo turimą 41 metų vairavimo stažą nėra buvęs baustas administracine tvarka, kas leidžia teigti, jog J. M. yra pavyzdingas vairuotojas, nelinkęs pažeidinėti kelių eismo taisyklių, dėl ko šios asmenį charakterizuojančios savybės sukelia daugiau abejonių dėl J. M. padaryto pažeidimo, numatyto LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, tyčios.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai iš byloje esančių įrodymų neginčijamai konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis Nr. N444-619/2011). Atižvelgus į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad, byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių J. M. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu šioje dalyje nutrauktina ((duomenys neskelbtini) str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėjamo teisės pažeidimo byloje, nekyla ginčo dėl teisės pažeidimo kvalifikuoto pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį. Šie pažeidimai yra įrodyti 2012-08-14 administracinio teisės pažeidimo protokolu, Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK VPS PB vyresniojo patrulio A. B. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, J. D. paaiškinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo J. M. paaiškinimu, I. M. paaiškinimu, eismo įvykio foto lentele, pranešimu Mažeikių r. PK apie techninį eismo įvykį, Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK VPS PB patrulio D. S. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR ATPK 30 straipsnis).

J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis padarė pažeidimą sulaukęs 65 metų (LR ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), iš esmės kaltės neneigia, tik tvirtina, kad negirdėjo apie smūgį. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo J. M. asmenybę (anksčiau administracine tvarka nebaustas, neteistas), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad yra pasiruošęs atligint padarytą žalą kitam automobiliui, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad J. M. kaltė dėl LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo yra visiškai įrodyta ir nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant minimalią straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 100,00 Lt dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287, 330 straipsniais, teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje, kurioje J. M. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimų įvykio sudėties.

Pripažinti J. M. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) dydžio baudą.

I. J. M, jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB (banko kodas 73000, mokėjimo paskirties kodas 6030), ir pateikti administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėja negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos ji turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip aštuoni šimtai litų, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėjas Kęstutis Stulginskas