- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-28
- Bylos Nr.
- Ik-1088-95/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00264-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Raimondas Blauzdžius, Liuda Arlauskienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- UAB „ABS Būstas“
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 13.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Irmai Šapokaitei, atsakovės atstovei Beatai Janovič ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovei D. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „ABS Būstas“ dėl statybos leidimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – pareiškėja, Inspekcija) su pareiškimu (b. l. 1-4), kurį patikslino (b. l. 34-38) (toliau – pareiškimas), kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė, Savivaldybės administracija) statytojui UAB „ABS Būstas“ (toliau – bendrovė, įmonė) 2009-10-01 išduotus statybos leidimus Nr. NR. (duomenys neskelbtini), NR. (duomenys neskelbtini), NR. (duomenys neskelbtini) bei 2009-10-02 išduotus statybos leidimus NR. (duomenys neskelbtini) ir NR. (duomenys neskelbtini) (toliau – statybos leidimai).
Pareiškime nurodė, kad skundžiamais statybos leidimais trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo leista statyti vienbučius gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini) g. 64C, (duomenys neskelbtini) g. 55A, (duomenys neskelbtini) g. 55B ir (duomenys neskelbtini) g. 55C, Vilniuje. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Departamentas) 2009-10-15 gavo Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento lydraštį, kuriuo buvo perduotos statybos leidimų kopijos. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008-01-07 pateikė ieškinį dėl savavališkai pastatytų statinių statybos, savavališkos statybos padarinių pašalinimo, apie tai informavo atsakovę, tačiau ji, siekdama padėti įteisinti netesėtas savavališkas statybas, išdavė statybos leidimus, tuo pažeisdama imperatyvias teisės normas. Kadangi veiksmai, išduodant statybos leidimus, pažeidė Inspekcijos, kaip Vilniaus apskrities viršininko administracijos, teisių perėmėjų teises (statybos valstybinę priežiūrą iki 2009-12-31 atliko apskričių viršininkų administracijos, o įsigaliojus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12. 14. 15, 16, 22, 23. 23 , 25, 27. 28. .32. .3.3. 34. 35 ir 42 str. pakeitimo ir įstatymo papildymo 45 str. įstatymui bei Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 9 str. pakeitimo įstatymui, Inspekcija nuo 2010-01-01 vykdo apskričių viršininkų administracijų iki 2009-12-31 vykdytas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijas), todėl laiko, kad ji nepraleido įstatymo nustatyto termino pareiškimui dėl statybos leidimų panaikinimo paduoti. Akcentavo, kad Inspekcija Vilniaus apskrities viršininko administracijos funkcijas statinių priežiūros srityje perėmė tik 2010-01-01, taigi, ji tik tada ir sužinojo apie ginčijamus statybos leidimus. Tačiau, jeigu teismas manytų, kad pareiškimas pateiktas praleidus įstatymų nustatytą padavimo terminą, prašė jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, t. y. didelio darbo krūvio, darbuotojų kaitos, papildomų veiklos sferų. Be kita ko, tvirtino, kad pagal Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. ir 4 p. statytojas UAB „ABS Būstas“, norėdamas vykdyti statybas, turėjo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą projektą bei išduotą statybos leidimą. Ginčo atveju, bendrovė vykdė statybos darbus neturėdama nei projekto, nei statybos leidimo. Todėl daro išvadą, kad įmonė vykdė savavališkas statinių statybas. Departamento specialistai ėmėsi įstatyme nustatytų priemonių savavališkos statybos padarinių pašalinimui, t. y. 2007-08-03 surašė savavališkos statybos aktą, 2007-09-04 statybos sustabdymo aktą, 2007-09-04 taip pat buvo surašytas ir administracinio teises pažeidimo protokolas, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007-09-27 nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje trečiajam suinteresuotam asmeniui už tai, kad be suderinto projekto ir statybos leidimo stato gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini) g. 53, 55, Vilniuje, buvo paskirta administracinė nuobauda – 5 000 Lt piniginė bauda. Teismas konstatavo, kad statytojas savavališkai be suderinto projekto ir statybos leidimo pastatė namus. Pažymėjo, kad statytojas prisipažino kaltu dėl padaryto pažeidimo. Departamentas 2007-09-04 reikalavime nustatė statytojui terminą iki 2007-12-04 likviduoti savavališkos statybos padarinius, t. y. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini) g. 53, 55, 64A, Vilniuje. Tačiau šis reikalavimas nebuvo įvykdytas, todėl Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008-01-07 pateikė ieškinį dėl savavališkai pastatytų statinių statybos. Nepaisant vykstančių teisminių ginčų ir tai, kad dar 2007-09-04 Departamentas raštu informavo Vilniaus miesto savivaldybę, kad UAB „ABS Būstas“ be suderinto projekto ir statybos leidimo savavališkai stato gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini) g. 53, 55, 64A ir 64B, Vilniuje. Tačiau Savivaldybės administracija neatsižvelgė į teisinį reglamentavimą ir tai, kad jai buvo žinoma apie savavališkas statybas, nesilaikydama protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, išdavė statybos leidimus savavališkai statomiems statiniams.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė patvirtino pareiškime išdėstytus argumentus, pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pateiktu pareiškimu nesutiko ir prašė bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą nutraukti, o jeigu teismas nuspręstų bylą nagrinėti, pareiškėjos pareiškimą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškimą (b. l. 49-53) nurodė, kad Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamente 2007-08-29 užregistruotas UAB „ABS būstas“ prašymas parengti ir išduoti projektavimo sąlygų sąvadą vienbučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) g. 64A, Vilniuje, ir 2007-08-30 užregistruoti UAB „ABS būstas“ prašymai parengti bei išduoti projektavimo sąlygų sąvadus vienbučiams gyvenamiesiems namams, esantiems (duomenys neskelbtini) g. 53, 55 ir 64B. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, išnagrinėjęs paminėtus prašymus, 2007-10-30 raštu bendrovei pranešė, kad projektavimo sąlygų sąvadai vienbučiams gyvenamiesiems namams, esantiems (duomenys neskelbtini) g. 53, 55, 64A ir 64B, išduoti nebus dėl savavališkų statybų. Kartu su šiuo raštu UAB „ABS būstas“ buvo pateiktas ir 2007-09-04 Departamentas raštas. Pabrėžė, kad atsakovė neišdavė nei projektavimo sąlygų sąvadų, nei statybos leidimų gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 53, 55, 64A, 64B, statybai. Pažymėjo, kad 2008-03-26 Vilniaus miesto savivaldybėje buvo gauta Departamento teigiama išvada ir Teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktas dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 53 ir 55, Vilniuje, detalaus plano tvirtinimo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja prašo panaikinti išduotus statybos leidimus, kuriais atitinkamai leista statyti vienbučius gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini) g. 64C, 55A, 55B, 55C ir 55D. Statybos leidimai išduoti ne namų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 53, 55, 64A, 64B (kur buvo užfiksuotos savavališkos statybos) statybai, o gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 64C, 55A, 55B, 55C ir 55D, statybai. Statybos leidimai buvo išduoti vadovaujantis Statybos įstatymu ir statybos techniniais reglamentais. UAB „ABS Būstas“ visus reikiamus dokumentus pateikė, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo neišduoti jai statybos leidimų. Kadangi pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ir konkrečių bei pagrįstų argumentų, nenurodė teisės aktų pažeidimų išduodant ginčijamus statybos leidimus, kuriais remiantis būtų galima panaikinti statybos leidimus, todėl daro išvadą, kad atsakovė, išduodama statybos leidimus, veikė teisėtai, laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Laiko, kad statybos leidimai išduoti teisėtai, laikantis visų įstatymų reikalavimų. UAB „ABS būstas“, tiek pateikdama prašymus projektavimų sąlygų sąvadui gauti, tiek pateikdama prašymus išduoti statybos leidimus, pateikė teisės aktų nustatytus visus reikalingus dokumentus, todėl 2009 m. rugsėjo 23-24 d. posėdžiavusi Nuolatinės statybos komisija, patikrinusi statytojo pateiktus dokumentus, projektus, pritarė parengtiems projektams ir nusprendė išduoti ginčijamus statybos leidimus. Atsakovei nebuvo pagrindo suvaržyti statytojo teisės realizuoti statybos teisę. Be kita ko, nurodė, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą pareiškimo padavimo teismui terminą. Tvirtino, kad Departamentas apie išduotus ginčijamus statybos leidimus sužinojo 2009-10-13, todėl nuo šios datos ir turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytas 1 mėnesio terminas skundui paduoti. Institucija, atsakinga už statybos priežiūrą, šia įstatymu nustatyta teise nepasinaudojo ir praleido terminą skundui paduoti. Inspekcijos argumentą, kad ji tik 2010-01-01 sužinojo apie ginčijamus statybos leidimus, laikė nepagrįstu, nes funkcijų perėmimas nėra priežastimi skaičiuoti ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą 1 mėnesio terminą iš naujo. Departamentas, vykdydamas statybos priežiūros funkciją, turėjo galimybę paduoti skundą teismui, bet per nustatytą terminą šia teise nepasinaudojo. Daro išvadą, kad institucija, vykdanti statybos priežiūros funkciją apie ginčijamus statybos leidimus žinojo (turėjo žinoti) iki 2010-01-01, t. y. iki tos datos, nuo kurios, pareiškėjos teigimu, turi būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti. Pareiškėja skundą teismui pateikė tik 2010 m. vasario mėn., t. y. akivaizdžiai praleidusi ABTĮ 33 str. 1 d. numatytą terminą, todėl byla, remiantis ABTĮ 101 str. 6 p., nutrauktina. Nors pareiškėja, vadovaudamasi ABTĮ 34 str., prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios sutrukdė jai nustatytu terminu kreiptis į teismą dėl ginčijamų statybos leidimų panaikinimo. Taigi, nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atliepime išdėstytus motyvus, su pareiškimu nesutiko ir prašė bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą nutraukti, o jeigu teismas nuspręstų bylą nagrinėti, pareiškėjos pareiškimą prašė atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „ABS Būstas“ atsiliepimo į pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą nepateikė.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad palaiko atsakovės poziciją ir prašė bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą nutraukti, o jeigu teismas nuspręstų bylą nagrinėti, pareiškėjos pareiškimą prašė atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Pareiškėja prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė, Savivaldybės administracija) statytojui UAB „ABS Būstas“ (toliau – bendrovė, įmonė) 2009-10-01 išduotus statybos leidimus Nr. NR. (duomenys neskelbtini), NR. (duomenys neskelbtini), NR. (duomenys neskelbtini) bei 2009-10-02 išduotus statybos leidimus NR. (duomenys neskelbtini) ir NR. (duomenys neskelbtini) (toliau – statybos leidimai) (b. l. 23-27).
Kaip matyti iš pareiškėjos pareiškimo ir jos atstovės paaiškinimų teismo posėdyje, apie skundžiamus statybos leidimus jai tapo žinoma 2010-01-01, t. y. kai ji, įsigaliojus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12. 14. 15, 16, 22, 23. 23 , 25, 27. 28. .32. .3.3. 34. 35 ir 42 str. pakeitimo ir įstatymo papildymo 45 str. įstatymui bei Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 9 str. pakeitimo įstatymui, nuo 2010-01-01 pradėjo vykdyti apskričių viršininkų administracijų iki 2009-12-31 vykdytas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijas. Be kita ko, pareiškėja prašė, jeigu teismas manytų, kad pareiškimas pateiktas praleidus įstatymų nustatytą padavimo terminą, šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, t. y. didelio darbo krūvio, darbuotojų kaitos, papildomų veiklos sferų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 str. reglamentuojama, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 33 str. 1 d., vieno mėnesio skundo padavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai asmeniui tampa žinoma apie priimtą viešojo administravimo subjekto sprendimą ar atliktą veiksmą.
Bylos rašytiniai įrodymai tvirtina, kad Departamentui apie statybos leidimų išdavimą tapo žinoma 2009-10-13 (b. l. 22). Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, nuo šios dienos ir turėtų būti pradedamas skaičiuoti skundo padavimo terminas. Tačiau Departamentas statybos leidimų įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neginčijo.
ABTĮ 55 str. nustatyta, tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisių perėmėjas.
Kaip minėta, įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Apskrities valdymo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimų įstatymams, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nuo 2010-01-01 vykdo apskričių viršininkų administracijų iki 2009-12-31 vykdytas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijas. Inspekcija yra Departamento teisių perėmėja. Departamentas statybos leidimų neginčijo, o Inspekcija su pareiškimu dėl jų panaikinimo kreipėsi tik 2010-02-01 (b. l. 1-4), t. y. praleidusi ABTĮ 33 str. 1 d. numatytą skundo padavimo terminą. Prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškėja grindžia dideliu darbo krūviu, darbuotojų kaita, papildomomis veiklos sferomis.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamo akto pagrindinius elementus momentu. Asmeniui, kurio teises įtakoja administracinis aktas, sužinojus apie tokio akto priėmimą ir jam siekiant realizuoti teisę ginčyti administracinį aktą, jis pats turi būti apdairus ir veikti operatyviai siekiant savo teisių gynybos.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 str. 1 d. reglamentuojama, kad skundą dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Taigi, teisme gali būti ginamos teisės ar teisėti interesai tik tų asmenų, kurie skundus dėl atitinkamų pažeidimų padavė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Taip įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių apibrėžtumą ir stabilumą. ABTĮ 5 str. aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis tinkamai ir laiku bei sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.).
ABTĮ 34 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Taigi, ši teisės norma numato praleisto termino atnaujinimo galimybę, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą tai yra nepriklausė nuo jo valios.
Teisėjų kolegija, išsamiai ir objektyviai ištyrusi byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys: didelis darbo krūvis, darbuotojų kaita, papildomos veiklos sferos, vertintinos kaip subjektyvios priežastys, priklausiusiomis nuo pareiškėjos valios. Pareiškėja, be kita ko, akcentuoja, kad apie ginčijamus aktus tapo žinoma tik įstatymo nustatyta tvarka perėmus Departamento teises ir teisėtus interesus, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, teisių perėmimas taip pat negali būti pripažintas objektyvia termino praleidimo priežastimi, nes Departamentas savo teisių, susijusių su galimybe įstatymo nustatyta tvarka ginčyti statybos leidimus, nerealizavo, t. y. įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė į teismą dėl jų panaikinimo, nors turėjo galimybę kreiptis su pareiškimu į teismą per įstatymo nustatytą terminą, t. y. per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie ginčijamo akto priėmimą dienos – 2009-10-13.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti pareiškimo padavimo terminą, todėl prašymas, vadovaujantis ABTĮ 34 str. 1 d., netenkintinas. Kadangi pareiškimas buvo priimtas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir teismas netenkino pareiškėjos prašymo jį atnaujinti, todėl administracinė byla, pagal ABTĮ 101 str. 6 p., nutrauktina.
Pareiškėjai išaiškintinos ABTĮ 102 str. 3 d. numatytos administracinės bylos nutraukimo pasekmės, t. y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 101 str. 6 p., 102 str. 2 d., 105-106 str. ir 149 str.,
nutarė:
administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „ABS Būstas“ dėl statybos leidimų panaikinimo nutraukti.
Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka, paduodant atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.