- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-14
- Bylos Nr.
- I2-2934-872/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01089-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė (pirm.), Iveta Pelienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- G. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. (G. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 50U-1439 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad jis yra Rusijos Federacijos pilietis nuo 2014 m. gyvenantis Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad studijuoja, siekdamas įgyti aukštąjį mokslą - bakalauro ir magistro laipsnį, likti šalyje ir įsilieti į darbo rinką. Departamentas ginčijamu sprendimu panaikino jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2021 m. rugsėjo 30 d.
Pareiškėjas teigia, kad išvertęs ir susipažinęs su sprendimo turiniu, mano, kad sprendimas priimtas skubos tvarka, jam nebuvo suteiktas protingas laiko tarpas išspręsti susiklosčiusią situaciją dėl studijų tęsimo.
Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad aukštojo mokslo institucija - Vilniaus universitetas yra sustabdęs jo dalyvavimą sąrašuose, kaip dieninio kurso studento, tik nuo 2021 m. vasario 26 d. Pažymi, kad dėl pandeminio laikotarpio ir apribojimų dalyvauti paskaitose, negalėjo tinkamai pasiruošti atsiskaitymams ir turi tik vieną akademinę skolą. Lietuvos Respublikoje gyvena jau ne pirmus metus ir jo atvykimas yra susietas su mokslu Lietuvos aukštojoje (-osiose) mokykloje (-ose), o po to - galimybe įsidarbinti pagal įgytą kvalifikacinį laipsnį ir profesiją.
Pareiškėjas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad bet kuriam studentui, Lietuvos Respublikos ar užsienio piliečiui, ketinančiam įgyti aukštąjį mokslą, turi būti suteikiamos vienodos sąlygos ir proporcingas laiko tarpas likviduoti akademines skolas arba studijuoti kitą dalyką, arba pakeisti mokslo įstaigą.
Pareiškėjas nurodo, kad Departamento Sprendimas tiesiogiai ir negrįžtamai kenkia jo statusui, užkerta kelią įgyti aukštąjį mokslą bei dirbti Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2020 m birželio 30 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimą tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketino mokytis Lietuvos Respublikoje.
Vilniaus universitetas 2021 m. kovo 10 d. pranešimu informavo Departamentą apie pasikeitusius pareiškėjo duomenis – 2021 m. vasario 26 d. pareiškėjo studijos nutrauktos dėl nepažangumo. Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas buvo išbrauktas iš studentų sąrašų, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamos studijos, priėmė sprendimą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi LT7522912, galiojantį iki 2021 m. rugsėjo 30 d.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes. Be to, pareiškėjas neneigia, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu neatitiko Įstatyme nustatyto leidimo gyventi išdavimo pagrindo.
Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatyme numatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Pažymi, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) panašaus pobūdžio bylose (LVAT 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019, 2017 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017, 2017 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3331-662/2017).
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo skunde pateikti įrodymai nepaneigia Departamento padarytos išvados, kad pareiškėjas neatitinka Įstatyme nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo, nurodyto 46 straipsnio 1 dalyje („priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas)“), nes Vilniaus universiteto pranešime yra nurodoma, kad nuo 2021 m. vasario 26 d. pareiškėjo studijos yra nutrauktos.
Atsiliepimas
Atsakovas mano, kad deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, nesant šiuos teiginius galinčių pagrįsti argumentų, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su priimtu sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, be to, šie teiginiai turėtų būti atmestini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija, siekiant pagerinti savo padėtį ir pateisinti jo atžvilgiu taikomų teisėtų reikalavimų nevykdymą.
Atkreipia dėmesį ir į tai, kad jei pareiškėjas ateityje atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas, jis gali kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad bet kuriam studentui, ketinančiam įgyti aukštąjį mokslą, turi būti suteikiamos vienodos sąlygos ir proporcingas laiko periodas likviduoti akademines skolas arba studijuoti kitą dalyką, arba pakeisti mokslo įstaigą, kadangi tam, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebūtų panaikintas, jis, kaip ir kiti užsieniečiai, turi atitikti Įstatyme nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas. Paaiškėjus aplinkybėms apie pareiškėjo studijų nutraukimą, Departamentas taikė imperatyvias Įstatymo nuostatas bei neturėjo diskrecijos teisės jų netaikyti. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Be to, jeigu pareiškėjas nuspręstų pakeisti mokslo įstaigą, jis turėtų kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, kartu pateikdamas su mokslo įstaiga sudarytą naują sutartį.
Atsakovas nurodo, kad Sprendimas buvo priimtas Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu, o taikomos priemonės yra proporcingos ir motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai yra nurodyti pačiame sprendime), todėl Departamentas, išsamiai išnagrinėjęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo Sprendimo išvadas.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė teismo jo skundą tenkinti. Papildomai nurodė, jog ketina studijas tęsti kitoje mokykloje (kolegijoje). Argumentų, kodėl Departamento Sprendimas nepagristas nenurodė. Pripažino, jog studijuoja nuo 2014 m. ir buvo tik trečiame kurse.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. 50U-1439 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Rusijos Federacijos piliečiui G. P. tuo pagrindu, kad jis yra priimtas studijuoti į Vilniaus universiteto dienines nuosekliąsias studijas Departamentas išdavė / pratęsė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2021 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 22-25).
Vilniaus universitetas 2021 m. kovo 10 d. pranešimu informavo Departamentą apie pasikeitusius pareiškėjo duomenis – 2021 m. vasario 26 d. pareiškėjo studijos nutrauktos dėl nepažangumo (b. l. 18-21).
Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas buvo išbrauktas iš studentų sąrašų, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamos studijos, priėmė Sprendimą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi LT7522912, galiojantį iki 2021 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 18).
Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo nuostatos. Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija); 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija); 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).
Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.
Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 9 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas, taip pat jeigu užsienietis studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje.
Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiant ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Departamentas, gavęs Universiteto 2021 m. kovo 10 d. raštą, kuriame nurodyta, kad 2021 m. vasario 26 d. pareiškėjo studijos nutrauktos dėl nepažangumo, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Teismo vertinimu, ši byloje pateikta rašytinė medžiaga patvirtina, kad Departamentui, gavus objektyvių duomenų apie pagrindo, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, išnykimą, buvo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas teisinis pagrindas išduotą leidimą laikinai gyventi panaikinti.
Įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą, teismas kritiškai vertina pareiškėjo skundo argumentus dėl pandeminio laikotarpio ir apribojimų dalyvauti paskaitose, negalėjimo tinkamai pasiruošti atsiskaitymams ir turimą tik vieną akademinę skolą, taip pat, kad jam, kaip ir bet kuriam studentui, ketinančiam įgyti aukštąjį mokslą, turi būti suteikiamos vienodos sąlygos ir proporcingas laiko periodas likviduoti akademines skolas arba studijuoti kitą dalyką, arba pakeisti mokslo įstaigą,
Minėti pareiškėjo argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pažymi, kad užsienietis turi pareigą išduoto leidimo laikinai gyventi metu atitikti jam keliamus reikalavimus. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, susiję su apribojimais dalyvauti paskaitose ir pasiruošti atsiskaitymams dėl pandeminio laikotarpio, taip pat dėl papildomo laiko likviduoti skoloms ar pasirinkti kitą aukštąją įstaigą, atmestini kaip nepagrįsti, nes skundžiamas sprendimas, priimtas vadovaudamasis Įstatyme expressis verbis (lot. tiesiogiai) įtvirtintais išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindais. Šiuo atveju Departamentui nenustatyta pareiga atsižvelgti ar vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su Universiteto veikla, prieš priimant Srendimą, kuriuo panaikino leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Teismas pažymi, kad pareiškėjui pradėjus iš naujo studijuoti, jis turėtų teisę kreiptis į Departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, kartu pateikti su mokslo įstaiga sudarytą naują sutartį.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijamas Departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, yra pagrįstas bei teisėtas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo G. P. (G. P.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.