Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Anastasijai Česonienei, dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei, advokatams Sergejui Pelš, Anatolijui Svilai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

S. V. (S. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pradinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbantis, praeityje 14 kartų teistas, paskutiniai teistumai: 2014-01-06 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d.- 8 mėn. l/a, subendrinus su 2011-01-07 nuosprendžiu, galutinė bausmė 1 m. 4 mėn. l/a; 2014-05-19 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., pritaikius BK 64(1) str., - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, LR BK 63 str. 1, 3, 9 d. pagrindu subendrinus bausmę su bausme, paskirta 2014-01-06 nuosprendžiu, galutinė bausmė - 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmė atlikta 2015-02-27; 2017-01-04 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 145 str. 1 d. - 6 mėn. l/a, pritaikius BK 64(1) str., galutinė bausmė paskirta 4 mėn. l/a; 2017-04-27 paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d.,

ir Z. S. (Z. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, praeityje aštuonis kartus teistas, paskutiniai teistumai: 2012-05-22 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d.- 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu, paleistas 2012-12-11 lygtinai neatlikus 5 mėn. 21 d.; 2014-02-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d.- laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, LR BK 64 str. (1) d. pagrindu paskirta bausme sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn.; 2014-04-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d.- laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, 2016-05-20 paleistas iš Vilniaus pataisos namų, atlikus bausmę, kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis LR BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. S. pagrobė svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą, taip pat jis neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę:

jis 2016-11-21 13.30 - 14.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, su tikslu užvaldyti svetimą turtą užpuolė E. Š., t.y. smūgiavo jai į veidą padarydamas odos nubrozdinimus dešiniame antakyje ir poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose bei kairės akies viršutiniame voke, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o E. Š. nukritus, iš striukės kišenės pagrobė pastarosios vardu išduotą AB ,,Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. 5167931592347458, taip pat 64 eur vertės mobiliojo ryšio telefoną "NOKIA" 230, 36 eur vertės automobilio "BMW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktą su pultu bei 724 eur vertės auksinę grandinėlę su pakabuku, t.y. iš viso pagrobė svetimą bendros 824 eur vertės E. Š. priklausantį turtą.

Z. S. ir S. V. veikdami kartu kaip bendrininkai pagrobė automobilį:

Z. S. 2016-11-24 perdavė S. V. E. Š. automobilio "BMW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo, raktą kurį 2016-11-21 iš pastarosios jis pagrobė plėšimo metu, su tikslu, kad S. V. šį automobilį pagrobtų, po ko, bendro tikslo pagrobti automobilį vedinas S. V., 2016-11-25 nuo 15.00 iki 18.00 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje automobilių stovėjimo aikštelę, kur stovėjo minėtas automobilis, gautu iš Z. S. raktu automobilį užvedė ir išvažiavo, t.y. jie pagrobė E. Š. priklausantį 1000 EUR vertės automobilį "BMW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Plėšimas ir svetimos elektroninės mokėjimo priemonės neteisėtas įgijimas

Motyvuojamoji dalis

Pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Nusikalstamos veikos – plėšimo objektyvieji požymiai pasireiškia fizinio smurto panaudojimu ar grasinimu jį panaudoti, o subjektyvieji - nustatymu, kad smurtaujama buvo siekiant užvaldyti asmens, prieš kurį smurtaujama, turtą. Plėšimo metu naudojamas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Plėšimas yra tik tiesiogine tyčia padaroma nusikalstama veika.

Byloje nekyla abejonių dėl nusikalstamos veikos – plėšimo, - įvykdymo vietos, laiko, būdo, dėl kaltininko bei nukentėjusiosios asmenybių, dėl pagrobto turto apimties, kaip ir dėl kaltininko tyčios turinio. Kaltę pilnai pripažinusio kaltinamojo Z. S. ir nukentėjusiosios E. Š. parodymai dėl kvalifikacijai reikšmingų nusikalstamos veikos požymių yra vienodi, o jų teisingumą patvirtina rašytiniai duomenys.

Apklaustas įtariamuoju Z. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016-11-20 apie 20 val. Vilniuje, netoli nuo Halės turgavietės, jis sutiko du nepažįstamus vaikinus ir moterį, kaip vėliau sužinojo E. Š., kurie pasiūlė jam kartu išgerti. E. Š. jau buvo gerokai išgėrusi. Vyriškiai jam pasakė, kad moteris gyrėsi, jog turi daug pinigų ir todėl galima bus ją apiplėšti. Tuomet jis, pasakęs E. Š., kad čia ją gali apiplėšti, kartu su ja įsėdo į pravažiuojantį taksi automobilį ir nuvažiavo į Sodų gatvėje esančią „IKI“ parduotuvę, kur E. Š. išsigrynino pinigus ir parduotuvėje nupirko alkoholio. Po to jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančius nakvynes namus "(duomenys neskelbtini) ", kur jis tuo metu gyveno. Nakvynės namuose jie girtavo ir praleido visą naktį. Kitos dienos popietę jie vėl nuvažiavo į tą pačią autobusų stoties "IKI" parduotuvę, pirko alaus, jį gėrė iš pradžių netoliese esančiame kieme, o po to Subačiaus gatvėje viename iš kiemų stovėjusiame E. Š. "BMW" automobilyje. E. Š. galop nusprendus eiti namo jis nutarė ją apvogti. Viskas vyko spontaniškai, nes jis buvo neblaivus. Jie kartu išlipo iš automobilio, (duomenys neskelbtini) automobilį užrakino paspaudusi pultelį. Lydėdamas E. Š. - jau laiptinėje jis sudavė jai vieną smūgį delnu į veidą - į žandikaulio sritį. E. Š. prarado sąmonę ir nukrito. Jai iš kišenės iškrito mobilaus ryšio telefonas "NOKIA", kurį jis pasiėmė. Taip pat pagrobė nukentėjusiosios striukės kišenėje buvusią auksinę grandinėlę su pakabuku, banko mokėjimo kortelę ir raktų ryšulį, kuriame buvo automobilio raktas su signalizacijos pulteliu ir dar du raktai, ir pasišalino. Grandinėlės ir mokėjimo kortelės pas save nerado, - matyt bėgdamas pametė.

Apklausta nukentėjusiąja E. Š. parodė, kad 2016-11-20 apie 17:00 - 18:00 val. Žirmūnų mikrorajone ji susipažino su vyriškiu, kaip vėliau sužinojo Z. S., kuris pasiūlė ja pasirūpinti ir nuvežti namo įspėjęs, kad ji gali tapti apiplėšimo auka. Kas vyko toliau ji nebeprisimena, atsibudo pas minėtą vaikiną bendrabučio tipo kambaryje. Po to juodu taksi automobiliu nuvažiavo iki parduotuvės "IKI", esančios Vilniaus autobusų stotyje, kur Z. S. už savo pinigus nupirko alaus, o ji cigarečių (mokėjo savo banko kortele) ir jie nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią už buvusio policijos komisariato pastato Sodų gatvėje. Z. S. išgėrė alaus, tuomet ji pasakė, kad nenori čia būti ir pasiūlė nuvažiuoti ir pasėdėti jos automobilyje, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) namo, kuriame ji gyvena, kieme. Taksi automobiliu jie nuvažiavo į jos namo kiemą ir jos automobilyje kartu gėrė Z. S. nupirktą alų. Po to Z. S. nuėmė jai nuo kaklo auksinę grandinėlę, tačiau ji grandinėlę įsidėjo į savo striukės kišenę. Toks Z. S. elgesys jai nepatiko, todėl jie išlipo iš automobilio ir nuėjo į jos namo laiptinę. Z. S. laiptinėje jai smogė kumščiu į veidą ir ji prarado sąmonę. Atsipeikėjusi pasigedo striukės kišenėje buvusio 64 eurų vertės mobiliojo ryšio telefono "Nokia 230" IMEI Nr. 358903079715804 ir 358903079715812, taip pat 36 eurų vertės automobilio "BMW", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rakto su pulteliu, jos vardu išduotos "Swedbank" banko mokėjimo kortelės Nr. 5167931592347458 ir 724 eurų vertės auksinės grandinėlės su pakabuku kryželiu. Tuomet ji iš kaimynės paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusioji E. Š. atpažino Z. S., kaip asmenį, kuris ją apiplėšė (t.1, b.l. 108-111) .

Specialisto išvada Nr. G3561/2016(01) patvirtina, kad E. Š. galimai 2016-11-21 paveikus kietu buku daiktu (daiktais) mažiausiai dviem trauminiais poveikiais buvo padaryti odos nubrozdinimai viršugalvio kairėje, dešiniame antakyje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke, kurie tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 82).

Iš 2017-02-02 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pranešimo seka, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant dvejų skardinių ir dvejų cigarečių nuorūkų, paimtų vykio vietos apžiūros metu apžiūrint nukentėjusiosios E. Š. automobilį "BMW 318", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), DNR genotipas registre sutampa su Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini) DNR genotipu (t.1, b.l. 51).

2016-12-01 atlikus kratą Z. S. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ nakvynės namuose - 411 kambaryje, buvo rastas ir paimtas nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefonas "NOKIA", IMEI 358903079715804, ir 358903079715812, kuris, kaip užfiksuota 2017-12-05 jo apžiūros protokole, yra sudaužytas ir be baterijos. Telefonas grąžintas nukentėjusiajai E. Š. (t.2, b.l. 28-33.)

Visi šie duomenys teismo yra pripažįstami įrodymais. Iš jų matoma, kad Z. S. 2016-11-21 13.30 - 14.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje užpuolė E. Š. t.y. smūgiavo jai į veidą, o šiai praradus sąmonę ir nukritus, pagrobė pastarosios turtą: AB ,,Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, mobiliojo ryšio telefoną "NOKIA" 230, automobilio užvedimo raktą su pultu bei auksinę grandinėlę su pakabuku.

Šios nustatytos aplinkybės patvirtina visus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos – plėšimo požymius. Nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį yra teisinga.

Z. S. taip pat kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kitų alternatyvių nusikalstamų veikų, numatyta baudžiamoji atsakomybė ir tam, kas pagrobė ar kitaip neteisėtai įgijo, laikė, realizavo ar panaudojo svetimą mokėjimo priemonę. Z. S. pareikštas kaltinimas neteisėtu E. Š. AB ,,Swedbank“ banko mokėjimo kortelės Nr. 5167931592347458 įgijimu.

Teismų praktikoje laikoma, jog banko mokėjimo kortelė (šioje byloje - AB ,,Swedbank“ kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui, t.y. banko kortelę išdavusiai institucijai ir šioje byloje – AB bankui ,,Swedbank“), kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui (šioje byloje tai yra E. Š.) suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui, taigi ir kaltinamajam Z. S. banko kortelė yra svetima, todėl disponavimas ja yra neteisėtas. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012). Nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog svetimos banko mokėjimo kortelės įgijimas yra neteisėtas, ir nori taip veikti. Nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais –svetimos kortelės neteisėtu įgijimu.

Aplinkybė, kad kaltinamasis Z. S. plėšimo metu be kitų daiktų pagrobė ir nukentėjusiosios E. Š. AB ,,Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. 5167931592347458 yra nustatyta tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiosios parodymais, kurie be to parodė, kad mokėjimo kortelę nukentėjusioji laikė tiesiog kišenėje, t.y. ne piniginėje, rankinėje ar kokioje nors kitoje išoriškai nematomoje vietoje, taigi Z. S. mokėjimo kortelę grobė kaip atskirą objektą. Iš Z. S. parodymų turinio seka, kad iki apiplėšimo pakankamai ilgai besitęsusį jo bendravimą su nukentėjusiąja nulėmė būtent gauta žinia apie tai, kad nukentėjusioji gyrėsi turinti daug pinigų (apie 2000 eur). Visa tai yra tiesioginę kaltininko tyčią įrodantis nusikaltimo sudėties požymis, kuris yra būtinas nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio sudėtyse. Ta aplinkybė, kad pagrobta mokėjimo kortele kaltinamasis Z. S. nepasinaudojo nešalina baudžiamosios atsakomybės, nes Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalies dispozicija nusikaltimo baigtumo konstatavimui nereikalauja pasekmės, t.y. neteisėtai kaltininko dispozicijoje esančios mokėjimo kortelės panaudojimo veiksmo.

Vienas iš alternatyvių Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies dispozicijoje aprašytų nusikalstamų veikų požymių yra svetimo turto, būtent automobilio vagystė. Ši veika padaroma tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkui suvokiant, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai savinasi svetimą turtą, numatant, kad nukentėjusiajam bus padaryta žala, ir to norint. Objektyviai veika pasireiškia svetimo automobilio pasisavinimu.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja R. Š. atpažino S. V., kaip asmenį, kurį buvo sutikusi savo namo laiptinėje ir kuris ieškojo (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 136-138 ).

Liudytojas - Ignalinos rajono PK policijos pareigūnas O. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė ( jo parodymais teismas vadovaujasi BPK 276 str. 4 d. pagrindu), kad patruliavimo metu 2016-11-29 apie 17 valandą ties Didžiasalio kaimu jie prasilenkė su priešais atvažiuojančiu automobiliu „BMW“ su užsienietiškais valstybiniais numeriais ir, berods, nedegančia galinio numerio apšvietimo lempute. Jie apsisuko, pasivijo ir sustabdė minėtą "BMW" automobilį. Vairuotojas iškart pasakė, kad neturi nė vieno iš būtinų transporto priemonės dokumentų ir vairuotojo pažymėjimo. Kilus įtarimui buvo nutarta vairuotoją ir automobilį pristatyti į Ignalinos rajono policijos komisariatą. Apžiūros metu automobilio salone buvo rasta transporto priemonės techninės apžiūros kortelė išduota automobiliui "BMW", tačiau su Lietuvos Respublikos valstybinio numerio ženklais. Automobilio VIN kodas sutapo su techninės apžiūros kortelėje nurodytu VIN kodu. Tuomet transporto priemonė buvo patikrinta registruose ir paaiškėjo, kad ji yra paieškoma kaip vogta. Automobilį vairavęs asmuo prisistatė S. V.. Jis paaiškino, kad automobilį už 300 eurų nusipirko iš pažįstamo asmens, tačiau painiojosi dėl automobilio pirkimo aplinkybių, be to, jis neturėjo jokių pirkimą įrodančių dokumentų, sakė, kad automobilį nupirko būtent su užsienietiškais valstybiniais numeriais, kurie ir yra uždėti. S. V. buvo sulaikytas, apie sulaikytą automobilį buvo pranešta paieškos iniciatoriui (t.1, b.l. 145-146).

Apkaltinamąjį nuosprendį Z. S. ir S. V. teismas grindžia kaltu prisipažinusio kaltinamojo Z. S. parodymais, nes, priešingai nei S. V. parodymai, Z. S. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir logiški. Z. S. parodymų teisingumą patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys, o taip pat automobilio vagystės faktą ir laiką patvirtinusios nukentėjusiosios E. Š. parodymai ir kaltinamąjį S. S. su įkalčiu, t.y. pagrobtu automobiliu sulaikiusio liudytojo policijos pareigūno O. Z. parodymai.

Bylos medžiagoje yra CD laikmena su kaltinamųjų naudotų mobilaus ryšio telefonų numerių skambučių išklotinėmis aktualiu tyrimui laiku, t.y. nuo 2016-11-20 iki 2016-12-01 (t. 1, b.l. 15). Ikiteisminio tyrimo institucijos vyresnysis tyrėjas A. P. atlikęs minėtų skambučių išklotinių ir mobiliojo ryšio telefonų buvimo vietų analizę tarnybiniame pranešime užfiksavo duomenis, kurie iš esmės patvirtina kaltinamojo Z. S. versiją apie automobilio vagystės aplinkybes, o būtent tai, kad:

Kaltinamojo S. V. parodymus teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, nes jie prieštaringi ir nelogiški, proceso metu buvo ne kartą keičiami, yra neįtikinami, todėl ir nepatikimi.

S. V. versijos apie tai, kad jis automobilio negrobė ir, kad apskritai jis nė neįtarė, jog disponuoja pagrobtu automobiliu nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Priešingai, ne tik iš aptartų kaltinamojo Z. S. parodymų apie automobilio vagystės aplinkybes ir, kad automobilis buvo reikalingas būtent S. V., bet ir iš paties S. V. elgesio akivaizdu, jog jis žinojo apie kėsinimosi į nukentėjusiosios automobilį, taigi ir disponavimo automobiliu neteisėtumą. S. V. nekėlė elementarių derybinių klausimų nei apie automobilio savininką, nei apie jam kartu su automobilio raktais perduodamų papildomų raktų priklausomybę, nei reikalavo automobilio dokumentų, nei siekė įprastos oficialios pirkimo procedūros įforminimo, pagaliau, neva perkamo automobilio S. V. net neapžiūrėjo kaip būtų buvę įprasta pirkimo atveju, o tik iš Z. S. žodžių sužinojęs kur automobilis stovi buvo nuvykęs tuo įsitikinti. Maža to, jis tikruosius automobilio valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) slėpė savo namuose, o iki sulaikymo disponavo pagrobtu automobiliu su ant jo uždėtais užsienio valstybės registracijos numeriais. Tokia aplinkybė logiškai gali būti paaiškinama iš esmės tik siekiu, kad automobilis nebūtų identifikuotas pagal valstybinio numerio ženklus. Tai, kad kaltinamasis S. V. jau po automobilio sulaikymo pats susirado nukentėjusiąją neva su tikslu grąžinti jai automobilio valstybinius numerius ir be to papasakojo šiai savo versiją neva jis nusipirko automobilį neįtardamas, jog jis vogtas teismo vertinama kaip siekimas vengiant atsakomybės suklaidinti tiek nukentėjusiąją, tiek ir teismą. Pažymėtina, kad pagrobtame nukentėjusiosios automobilyje buvo šio automobilio techninės apžiūros lapas, o tai reiškia, kad jame atsispindėjo informacija apie tikrąjį automobilio savininką ir apie patį automobilį, įskaitant ir informaciją apie automobilio valstybinį numerį. Taigi visų aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste visiškai atmestina yra S. V. versija, jog apie disponavimą pagrobtu automobiliu jis sužinojo tik tuomet, kai kelyje buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Iš kaltinamojo Z. S. parodymų, o būtent jais yra grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, yra žinoma, kad abiejų kaltinamųjų bendravimas buvo gana intensyvus (to neneigia ir kaltinamasis S. V.), jie abu buvo suinteresuoti automobilio S. V. paieška. Z. S. plėšimo metu pagrobtus iš nukentėjusiosios automobilio raktus perdavė S. V., kad jais pasinaudojęs S. V. pagrobtų automobilį, taip pat informavo pastarąjį, kur yra automobilis ir S. V. vagystės išvakarėse buvo nuvykęs į nurodytą automobilio stovėjimo vietą tuo įsitikinti. Kaltinamieji susitarė dėl atlygio Z. S. už tai, kad šis „surado“ S. V. automobilį ir sudarė visas sąlygas jį pagrobti, automobilio grobimo metu abu palaikė telefoninį ryšį, o, pagal skambučių išklotines matoma, kad tuo metu juodu buvo netoliese (tame pačiame miesto pakraštyje) Išvardinti požymiai rodo, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, nes pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką.

Kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje.

Ištyrus S. V. asmenybę nustatyta, kad jis praeityje 14 kartų teistas daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei, už smurtinio pobūdžio nusikaltimus bei viešosios tvarkos pažeidimą - jis yra recidyvistas; jis taip pat daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis ( t.2, b.l. 116-119 ); priklausomybės ir psichikos ligos ar sutrikimai S. V. nediagnozuoti (t.3, b.l. 16-17, 18).

S. V. neturi jokio teisėto pragyvenimo šaltinio.

S. V. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų. Vertinant tai S. V. asmenybės, kuri teismo vertinimu yra linkusi nusikalsti ir nesiekianti taisytis, kontekste jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes tai vienintelė bausmės rūšis, kuria galima siekti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės paskirčių įgyvendinimo ir, be to, pagal Baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalies nuostatą būtent ši bausmės rūšis paprastai skiriama recidyvistui.

Kaltinamojo Z. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.

Ištyrus Z. S. asmenybę nustatyta, kad jis praeityje aštuonis kartus teistas už kvalifikuotus nusikaltimus nuosavybei - jis yra recidyvistas, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, priklausomybės ir psichikos ligos ar sutrikimai jam nediagnozuoti (t.3, b.l. 20, 21-22)

Z. S. niekur nedirba ir neturi jokio kito teisėto pragyvenimo šaltinio.

Visos šios aplinkybės rodo, kad Z. S. yra linkęs nusikalsti ir yra pavojingas. Jis padarė tris nusikalstamas veikas, kurios visos yra priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų. Z. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes tai vienintelė bausmės rūšis, kuria galima siekti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės paskirčių įgyvendinimo ir, be to, pagal Baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalies nuostatą būtent ši bausmės rūšis paprastai skiriama recidyvistams.

Nukentėjusioji E. Š. pareiškė 823 eur civilinį ieškinį (t.1, b.l. 128-129).

Ieškinio sumą sudaro naujų automobilio valstybinių numerių pagaminimo kaina - 35 eurai, pagrobtojo telefono „Nokia“ kaina – 64 eur ir auksinės grandinėlės su kryželiu kaina – 724 eur.

Iš bylos duomenų matoma, kad automobilis nukentėjusiajai buvo grąžintas be valstybinių numerių ir naujų numerių įgijimas jai atsiėjo 34,44 eur. Be to, nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefonas "NOKIA", nors pas kaltinamąjį Z. S. buvo rastas ir jai grąžintas, tačiau jis yra sudaužytas ir neveikiantis, todėl nukentėjusiosios nurodyta ir telefono įsigijimą patvirtinančiais dokumentais pagrįsta telefono kaina - 64 eur pripažintina kaip patirtoji žala. Grandinėlė su kryželiu, kurie nukentėjusiosios vertinami 724 eur nukentėjusiajai negrąžinti, ieškinys šioje dalyje įrodytas pateiktais į bylą juvelyrinio dirbinio etikete ir kvitu (t. 1, b.l. 124-127).

Ieškinys tenkintinas priteisiant ieškinio sumą, iš viso 822,44 eur (724 eur + 64 eur + 34,44 eur) iš kaltinamojo Z. S., nes visa nukentėjusiosios patirta žala yra būtent Z. S. nusikalstamos veikos – plėšimo pasekmė.

Ieškinio dydžio kaltinamasis Z. S. neginčijo.

Dėl atliktų tyrimų kainos

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atilikti daktiloskopinis ir biologinis tyrimai, kurių kaina yra atitinkamai 97,48 eurai ir 237,60 eurų (t.1, b.l. 42, 47).

Baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio (Proceso išlaidos) 3 punkte nurodyta, kad proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Šiuo atveju byloje daktiloskopinį ir biologinį tyrimus atliko valstybės biudžeto lėšomis išlaikomos valstybinės įstaigos – Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistai kaip tarnybinę užduotį. Tokių tyrimų kaina, kaip nurodyta aukščiau cituotoje teisės normoje, nepriskiriama proceso išlaidoms, todėl klausimas dėl jos atlyginimo ar išieškojimo iš kaltinamųjų nėra svarstomas.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Z. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dviem metams;

pagal Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dviem metams ir šešiems mėnesiams.

Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 5 d. 1 p. pagrindu apėmimo būdu subendrinti bausmes skiriamas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį nustatant subendrintą dviejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Subendrintą bausmę Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti Z. S. galutinę subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią Z. S. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, pakeičiant jam kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje į suėmimą ir suimant jį teismo posėdžių salėje.

Į atliktos bausmės laiką Z. S. įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo trukmę nuo 2016-12-01 iki 2016-12-28.

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu trims metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąsias priemones S. V. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Nuosprendžiui įsiteisėjus S. V. suimti ir nukreipti laisvės atėmimo bausmei atlikti. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikymo trukmę – dvi paras nuo 2016-11-29 iki 2016-12-01.

Daiktinius įrodymus – tris tuščias alaus skardines ir tris nuorūkas, saugomus Vilniaus apskrities VPK pagal 2017-02-15 kvitą serija BBB Nr. APGTS000821, sunaikinti.

Išieškoti iš Z. S. 822,44 eur (aštuonis šimtus dvidešimt du eur ir 44 ct) turtinės žalos atlyginimą E. Š. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistajam Z. S. per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą paduodant apeliacinį skundą.