- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-17
- Bylos Nr.
- eI-10509-580/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04047-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rūta Miliuvienė, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- S. M., R. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Mindaugas Jablonskis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rūtos Miliuvienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjams S. M. ir R. M., jų atstovams advokatams Mindaugui Jablonskiui ir Astai Macijauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. M. ir R. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai S. M. ir R. M. prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pabaigti 2001–2002 m. pradėtą žemės išpirkimo procesą Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-07-05 sprendimo Nr. 1438V sąlygomis, pagal kurį S. M. įsipareigota parduoti įsiterpusį 952 kv. m ploto laisvos valstybinės žemės sklypą, kurio kaina 5 269,93 Eur.
Paaiškino, kad S. M. nuosavybės teise priklauso 0,0624 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). S. M. taip pat priklauso gyvenamasis namas, esantis žemės sklype. Žemės sklypu bei gyvenamuoju namu bendrai naudojasi ir S. M. sutuoktinis R. M.. Žemės sklypas buvo suformuotas pagal Vilniaus apskrities viršininko 2000-11-24 įsakymą Nr. 4062-01, vietoje dviejų S. M. (buvusi pavardė A.), M. K. ir E. K. nuosavybės teise priklausančių namų valdos žemės sklypų, suformavus tris žemės sklypus. Minėtas įsakymas paremtas detaliuoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto valdybos 2000-08-17 sprendimu Nr. 1616V „Dėl sklypų Nr. 61 ir Nr. 62 Fermentų gyvenamųjų namų kvartale Grigiškėse nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau – Detalusis planas). Detaliuoju planu patvirtino žemės naudojimo būdą, ribas ir statybos reglamentą. Pagal Detalųjį planą teritoriją buvo planuojama padalinti į tris žemės sklypus, panaikinant ribą tarp žemės sklypų Nr. 61 ir 62, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių M. K., E. K. ir S. M. ir prie kiekvieno iš jų prijungti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą.
Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2001-07-05 sprendimu Nr. 1438V „Dėl sklypo Nr. 62 Fermentų individualių gyvenamųjų namų kvartale Grigiškių m. ribų ir dydžio nustatymo bei siūlymo parduoti papildomai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį“ (toliau – Sprendimas Nr. 1438V), vadovaudamasi Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.15 punktu nusprendė nustatyti, kad privačios namų valdos sklypas Nr. 62 yra 1576 kv. m. dydžio, įskaitant papildomai priskirtą 925 kv. m. valstybinės žemės sklypo dalį, patvirtinti papildomai priskirtos 952 kv. m valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo 18 196 Lt kainą ir patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės ir žemės sklypo pirkėjo susitarimą dėl lėšų, kurių reikės teritorijai įsisavinti ir miesto inžinerinei infrastruktūrai plėtoti bei įpareigoti sklypo naudotoją kreiptis į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl sklypo dalies pirkimo sutarties sudarymo. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba Sprendimo Nr. 1438V pagrindu su S. M. pasirašė susitarimą dėl lėšų teritorijai įsisavinti ir miesto inžinerinei infrastruktūrai plėtoti.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2001-11-20 patvirtino S. M. priklausančio žemės sklypo ribų planą, kurio plotas, įskaitant papildomai priskirtą 925 kv. m. valstybinės žemės sklypo dalį, sudarė 1 576 kv. m. 2002 m. pradžioje S. M. tvarkė dokumentaciją, susijusią su įsiterpusio žemės sklypo pirkimu, o kovo mėnesį Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė papildomą prašymą parduoti 952 kv. m, tačiau prašymą ignoravo. Pareiškėja 2002-12-18 raštu į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių kreipėsi dėl Sprendimo Nr. 1438V nevykdymo. Į šį raštą neatsakyta. Per šešerius metus procesas, nepaisant kreipimosi į atsakingas valstybės institucijas, nepajudėjo. 2008-03-21 pareiškėjai registruotu laišku kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių ir paprašė nurodyti, kokius veiksmus jie turi atlikti, kad būtų galima baigti papildomo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo procedūrą. Į šį raštą nebuvo atsakyta. Pareiškėjai 2008-05-12 dar kartą kreipėsi į instituciją. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2008-08-19 kreipėsi į Ginčytinų klausimų, kylančių formuojant papildomus sklypus pardavimui ir nuomai, komisiją (toliau – Komisija). Komisija jokio atsakymo pareiškėjams nepateikė.
Pareiškėjai 2008 m. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2009-08-06 rašte Nr. S20-1419 atsakė, kad negali tenkinti prašymo papildomai parduoti valstybinės žemės sklypo dalį, nes pagal reglamentavimą, galiojusį rašto išdavimo metu, įsiterpęs žemės sklypas neturi viršyti 0,04 ha.
Siekdami valstybės institucijų garantuotų teisių įgyvendinimo, pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ir plėtros departamentą ir jiems 2010-02-25 raštu buvo atsakyta, kad prie S. M. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), gali būti suformuotas 400 kv. m papildomas laisvos valstybinės žemės plotas, tačiau pareiškėjai turi pateikti papildomai priskiriamo 400 kv. m. valstybinės žemės ploto planą bei padidinto žemės sklypo planą. Remdamiesi šiuo raštu, pareiškėjai su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl geodezinių darbų atlikimo. Miesto ir plėtros departamentas 2010-11-22 rašte Nr. A51-25128 patvirtino, kad teritorija atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, nes įsiterpusi tarp sklypų ir upės apsaugos zonos, o 2010-12-14 rašte Nr. A51-27182 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nurodė, kad pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą įsiterpęs plotas patenka į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų reglamento zoną, kurioje gyvenamoji statyba negalima, todėl nėra pagrindo formuoti atskirus sklypus.
Nepaisant pareiškėjų pastangų bei investuojamų lėšų, valstybės institucijos teikdavo skirtingus raštus bei paaiškinimus. S. M. 2014-08-14 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių ir prašė organizuoti sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pareiškėja 2014-03-17 pakartotinai kreipėsi į Miesto plėtros departamentą. Miesto plėtros departamentas 2015-05-15 rašte Nr. A51-49987/15 atsakė, kad parduodant įsiterpusį valstybinės žemės plotą gali būti taikomos Detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusios teisės aktų nuostatos.
Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą Vilniaus miesto savivaldybė priėmė teisiškai saistantį sprendimą parduoti papildomą valstybinės žemės sklypą, kaip įsiterpusį, tačiau valstybinės institucijos vilkino papildomo žemės sklypo įsigijimo įforminimą, kol buvo pakeistas teisinis reglamentavimas, kuris apribojo pareiškėjų teisę įsigyti papildomą žemės sklypą. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui atsisakius parduoti įsiterpusį žemės sklypą, egzistuojant teisėtam, galiojančiam valstybinės institucijos priimtam sprendimui, buvo pažeista pareiga įgyvendinti pareiškėjų teisę bei jų teisėtus lūkesčius.
Nuo Sprendimo Nr. 1438V priėmimo pareiškėjai atliko veiksmus Sprendimui įgyvendinti. Aplinkybė, kad dėl pardavėjo vilkinimo pasikeitė teisinis reglamentavimas, neturėtų lemti pareiškėjų interesų. 2001-02-20 redakcijos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktas leido papildomas žemės sklypus ne aukciono būdu parduoti, kai pagal patvirtintą teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų ir laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų. Pagal Detalųjį planą, nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, o numatyta suformuotus žemės sklypus prijungti prie savininkams priklausančių žemės sklypų, juos atitinkamai padidinus. Ginčo teritorijoje neįmanoma suformuoti naujų žemės sklypų, nes iš vienos pusės yra upės apsauginė zona, kuri nuolat užliejama potvynio. Taip pat neegzistuoja atskiras privažiavimas į ginčo teritoriją, nes ją supa privatūs sklypai, upė ir pelkėtas miškas. Per įsiterpusį žemės plotą eina aukštos įtampos elektros tinklai. Teritorijų planavimo ir tvarkymo režimą nustatantys teisės aktai yra grindžiami žemėnaudų racionalumo ir funkcionalumo principais. Ginčo žemės sklypo plotas, žemės sklypo dislokacija sudaro pagrindą pripažinti, jog jis negali būti suformuotas ir naudojamas pagal paskirtį, kaip atskiras racionalus ir funkcionalus žemės sklypas.
Sprendimo priėmimo metu negaliojo Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Projektų taisyklės), kuriose įtvirtinti sklypų formavimo ir pertvarkymo principai yra universalūs ir gali būti taikomi ginčo santykiui. Projektų taisyklių II skirsnyje įtvirtinta, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę paskirtį ir būdą. Pagal Projektų taisyklių 32, 33, 36, 42 punktus suformavus naują žemės sklypą ir jį įsigijus trečiajam asmeniui būtų nepagrįstai suvaržomos aplinkinių sklypų savininkų teisės, esamų savininkų nuosavybės sąskaita reikėtų įrengti pravažiavimą, būtų neįmanoma statyba. Toks naujo sklypo formavimas būtų ekonomiškai nepagrįstas bei darkytų kraštovaizdį.
Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2001-02-20 redakcijoje nebuvo apibrėžta įsiterpusio žemės sklypo sąvoka, todėl reikia įvertinti, kad trys savininkai tuo pačiu metu kreipėsi dėl papildomų sklypų, kaip įsiterpusių, pardavimo, kurie kartu sudaro atskirą tarp privačių žemės sklypų, miško ir upės įsiterpusią nedidelę teritoriją. Įvertinant minėtą trijų įsiterpusių sklypų teritoriją, kaip visumą, akivaizdu, kad prie jos nėra privažiavimo, teritorija patenka į apsauginę upės zoną, užliejamą potvynio, per teritoriją nutiesti aukštos įtampos elektros tinklai. Kiekvieno iš trijų sklypų formavimas vyksta tuo pačiu metu, tik planuojama parduoti skirtingiems savininkams.
Detalusis planas ir Sprendimas Nr. 1438V nepanaikinti, teisėtai išduoti, todėl yra galiojantys ir privalomi valstybės institucijoms, nors kompetencija susijusiu klausimu vėliau priimtais teisės aktais ir buvo perduota kitai institucijai. Pareiškėjai atliko visus reikalingus veiksmus žemei įsigyti, institucijos buvo išreiškusios valią dėl įsiterpusio žemės sklypo pardavimo. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba savo apsisprendimą parduoti įsiterpusį žemės sklypą išreiškė priimdama 2001-07-05 sprendimą Nr. 1438V, o Vilniaus apskrities viršininko administracija savo valią išreiškė 2001-11-20 patvirtinusi žemės sklypo planą bendram 1 576 kv. m plotui. Pagal procesinės teisės taisykles, pasikeitus reglamentavimui, procedūriniai klausimai turi būti sprendžiami galiojančių normų kontekste. Pagal galiojančios Vyriausybės nutarimo Nr. 692 redakcijos 2.15 punktą, papildomas žemės sklypas ne aukciono būdu gali būti parduotas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Prieš parduodant žemės sklypą pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, turi būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą turi patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, kuris turėtų organizuoti Žemės ploto formavimo ir pertvarkymo projektą, o Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius – parduoti įsiterpusį sklypą Sprendime Nr. 1438V nurodytomis sąlygomis. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius ignoruoja pareiškėjų kreipimąsi ir Miesto plėtros departamentą, nukreipusį S. M. prašymą Nacionalinei žemės tarnybai. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius neteisėtai atsisako atlikti veiksmus, susijusius su žemės pardavimu.
Šalies argumentai
Pareiškėjai 2015-11-02 paaiškinimuose papildomai paaiškino, kad naujo sklypo formavimas pažeistų teritorijų planavimo principus. Pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą, žemės plotas, patenka į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų reglamento zoną, kurioje gyvenamoji statyba negalima. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014-06-18 sprendimu Nr. 1-1898 patvirtino Vilniaus miesto vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai specialiojo plano koncepciją (toliau – Koncepcija), pagal kurią žemės plotas priskirtas intensyviam naudojimui įrengiamiems želdynams. Koncepcijoje pateiktas siūlomas rekreacijos teritorijų naudojimas pagal veiklos pobūdį ir intensyvumą. Žemės plotas patenka į teritoriją, žymimą simboliu Au1, kuri gali būti pritaikoma intensyviai ir ekstensyviai rekreacijai. Nurodytas teritorijos pobūdis: fizinės veiklos, lauko veiklos, meno ir kūrybinės veiklos, muzikinės veiklos, kultūrinės veiklos (teritorijos priskiriamos pėsčiųjų ir dviračių takams, bendro naudojimo želdynams, sporto aikštynams, vaikų žaidimų aikštelėms). Įvertinus Koncepcijoje pateikiamą aprašymą, statybos negalimos.
Pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus Saugomų teritorijų įstatyme ir Miškų įstatyme nustatytomis sąlygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Žemės plotas patenka į užliejamas teritorijas. Į užliejamą teritoriją patenka ir pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. S. M. ir R. M. net kreipėsi į valstybines institucijas pagalbos dėl nuolat užliejamų teritorijų. Apie pareiškėjus ištikusią problemą buvo rašyta spaudoje.
Kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai A. ir R. B. taip pat įvairiais būdais bando įteisinti laisvos įsiterpusios valstybinės žemės ploto išpirkimo klausimą, nes taip pat, kaip ir pareiškėjai, tapo valstybinių institucijų neveikimo ir žemės išpirkimo proceso vilkinimo įkaitais. Pareiškėjų žiniomis, Vilniaus miesto savivaldybė sprendimu R. B. taip pat priskyrė papildomą įsiterpusį žemės plotą, kurio pirkimo procedūros buvo sustabdytos pasikeitus reglamentavimui. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, turėdami pagrįstų lūkesčių, kad pavyks išsipirkti papildomą įsiterpusį žemės plotą, sutvarkė aplinką visame žemės plote. Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. 22-268 dėl padėkos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų tvarkymo apžiūros–konkurso „Žydintis Vilnius – 2009“ dalyviams pareiškė padėką individualių gyvenamųjų namų konkurso laimėtojams A. ir R. B..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis Sprendimu Nr. 1438V, 2001-11-20 suderino žemės sklypo, kurio plotas 1 576 kv. m, planą. Sklypui priskirta 952 kv. m valstybinės žemės sklypo dalis. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2002-12-18 gavo pareiškėjos raštą dėl Vilniaus miesto valdybos sprendimo nevykdymo, kuriame nurodyta, kad kovo mėnesį skyriui buvo įteiktas prašymas parduoti žemės plotą bei kreiptasi su žodiniais prašymais. Ankstesnių rašytinių prašymų byloje nėra. Pareiškėjai į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių kreipėsi 2008-03-21 ir 2008-05-12 raštais. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2009-08-06 raštu Nr. S20-1419 informavo, kad negali tenkinti prašymo parduoti žemės ploto, nes šis neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, įtvirtintos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 2.15 punkte.
Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010-12-15 gavo Miesto plėtros departamento 2010-12-14 raštą Nr. A51-27182(2.14.2.12-MP8), kuriame prašoma duoti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, kad žemės sklypai būtų padidinti ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. Pridėtoje preliminarioje esamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), padidinimo schemoje pažymėti valstybinės žemės plotai po 400 kv. m. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011-03-04 rašte Nr. 49SJN-232 informavo, kad prašomi suformuoti kaip įsiterpę žemės sklypai neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad subjektų, valdančių, naudojančių valstybės turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, Vyriausybės nutarimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais – turto patikėjimo ir disponuoti juo galima griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, kad visi su valstybės turtu atliekami veiksmai turi būti reglamentuoti, paremti teisės normomis, kad valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo savo nuožiūra. Sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų nustatytais atvejais ir būdais. Valstybinės žemės pardavimas turi būti vykdomas formalizuota tvarka, tam tikrais įstatymuose nustatytais atvejais valstybinės žemės pardavimo procedūros negalimos. Kai nustatoma, kad valstybinė žemė negali būti parduodama valstybinės žemės patikėtinis negali sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties.
Iš Žemės įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal bendrąją taisyklę, nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu tik išimtiniais atvejais. Žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai. Nacionalinė žemės tarnyba negali priimti sprendimo parduoti valstybinę žemę kaip laisvą įsiterpusį žemės sklypą, jeigu tas valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos.
Šalies argumentai
Pareiškėjai ir Miesto plėtros departamentas nepagrįstai nurodo, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo procedūrai taikytinas Sprendimo Nr. 1438V priėmimo metu galiojęs teisinis reguliavimas. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojantys įstatymai nenustato, kad procedūros gali būti vykdomos pagal anksčiau galiojusius teisės aktus. Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2001-02-24 iki 2002-10-19) buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų, savivaldybių merams (valdyboms) pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu greta jų esančių sklypų nuomininkams ar savininkams, jeigu jie sutinka su savivaldybių merų (valdybų) pasiūlytomis infrastruktūros plėtros sąlygomis ir žemės sklypų pardavimo kaina. Vyriausybės 2011-03-16 nutarimu Nr. 323 buvo pakeistas Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkto turinys. Jis nustatė, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.
Papildomas 952 kv. m plotas patenka į laisvos valstybinės žemės plotą, kuris šiaurinėje pusėje ribojasi su privačiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir su atskiru žemės sklypu nesuformuota laisva valstybine žeme, rytinėje pusėje ribojasi su Vokės upe, pietinėje pusėje – su valstybinės reikšmės mišku (nesuformuotu atskiru žemės sklypu), o rytinėje pusėje – su privačiais žemės sklypais ir atskiru žemės sklypu nesuformuota laisva valstybine žeme. Laisvos valstybinės žemės plotas yra ne mažesnis kaip 0,3 ha. S. M. ir R. M. pageidaujamo lengvatine tvarka (be aukciono) įsigyti žemės ploto dislokacija ir gretimybės neabejotinai patvirtina tai, kad šis plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Sprendimo Nr. 1438V priėmimo metu šis plotas neatitiko tuo metu galiojusios Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytos vienos iš esminių sąlygų – nebuvo įsiterpęs tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų.
Sprendime Nr. 1348V suformuluotas siūlymas Vilniaus apskrities viršininko administracijai parduoti 952 kv. valstybinės žemės plotą yra rekomendacinio pobūdžio ir negali būti prilyginamas sprendimui parduoti valstybinės žemės sklypą. Tuometės apskričių viršininkų administracijos ar Nacionalinė žemės tarnyba nebuvo ir nėra pavaldžios savivaldybių institucijoms.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl valstybės turto – valstybinės žemės pardavimo procedūrų vykdymo parduodant įsiterpusį žemės sklypą, kai detalusis planas dėl papildomo laisvos valstybinės žemės sklypo priskyrimo patvirtintas prieš 15 metų.
Pareiškėja S. M. yra 0,0624 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Šiame sklype pareiškėja turi gyvenamąjį namą. S. M. yra susituokusi R. M..
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto valdyba 2000-08-17 sprendimu Nr. 1616V patvirtino sklypų Nr. 61 ir Nr. 62 Fermentų gyvenamųjų namų kvartale Grigiškėse nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinius – žemės naudojimo būdą, ribas ir statybos reglamentą. Vilniaus miesto apskrities viršininkas 2000-11-24 įsakymu Nr. 4062-01 vietoje 936 kv. m ir 906 kv. m ploto sklypų suformavo tris sklypus, kurie priklauso M. K., E. K. ir S. M.. Nurodyti žemės sklypai naudotini kitai paskirčiai (namų valdai).
Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2001-07-05 sprendimu Nr. 1438V remdamasi Detaliuoju planu nusprendė vietoje atlikus sklypo matavimo darbus nustatyti, kad privačios namų valdos sklypas Nr. 62 yra 1 576 kv. m dydžio, įskaitant papildomai priskirtą 952 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį. Patvirtino, kad priskirtos 952 kv. m valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo kaina yra 18 196 Lt. Taip pat Sprendimu Nr. 1438V buvo patvirtintas susitarimas dėl lėšų, reikalingų teritorijai įsisavinti ir miesto inžinerinei infrastruktūrai plėtoti. Sprendimo Nr. 1438V 8 punktu Vilniaus apskrities viršininko administracijai pasiūlyta parduoti 952 kv. m sklypo dalį, o sklypo naudotojas įpareigotas su Miesto plėtros departamento parengtu sklypo ribų planu kreiptis į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl sklypo dalies pirkimo sutarties sudarymo.
Vadovaujantis Sprendimu Nr. 1438V 2001-07-24 buvo sudarytas Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, kuriame žemės sklypo plotas 1 576 kv. m.
S. M. 2002-12-18 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl Sprendimo Nr. 1438V nevykdymo. Abu pareiškėjai 2008-03-21 raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir prašė nurodyti, kokius veiksmus turėtų atlikti siekdami sklypo išpirkimo. Pažymėjo, kad atlikti topografiniai matavimai, išperkamas sklypas registruotas Nekilnojamojo turto kadastro registre. Pareiškėjai 2008-05-12 raštu vėl kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2008-06-19 raštu Nr. S18-700 kreipėsi į Ginčytinų klausimų, kylančių formuojant papildomus žemės sklypus pardavimui ir nuomai, komisiją. Perdavė žemės klypo tvarkymo bylą ir prašė pritarimo pirkti papildomą žemės sklypą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2009-08-06 raštu Nr. S20-1419 atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą papildomai parduoti 867 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalies, kadangi pagal šiuo metu galiojančio Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktą laisvi valstybiniai žemės sklypai, įsiterpę tarp privačių sklypų, negali viršyti 0,04 ha.
Miesto plėtros departamentas 2010-02-25 raštu Nr. A51-4099(2.14.2.12-MP8) informavo, kad prie pareiškėjų žemės sklypo suformuotas papildomas 400 kv. m papildomas laisvos valstybinės žemės plotas. Tam, kad būtų galima parengti sklypo suformavimo ir duomenų nustatymo dokumentus, prašė parengti papildomai priskiriamo 400 kv. m ploto valstybinės žemės ploto planą ir padidinto žemės sklypo planą. S. M. 2010-03-10 su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė Geodezinių darbų atlikimo sutartį Nr. 0125, pagal kurią vykdytojas įsipareigojo paruošti sklypo kadastrinių matavimų bylą, suderinti su gretimų sklypų savininkais, natūroje pažymėti sklypo posūkių taškus. Miesto plėtros departamentas 2010-11-22 raštu Nr. A51-25128(2.14.2.12-MP-8) paprašė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių duoti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. Miesto plėtros departamentas 2010-12-14 raštu Nr. A51-(27182(2.14.2.12-MP8) papildomai informavo, kad žemės sklypas laikomas įsiterpusiu, kadangi jis įsiterpęs tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ir upės apsaugos zonos, o taip pat patenka į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų reglamento zoną. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011-03-04 raštu Nr. 495JM-232 atsisakė parduoti žemės sklypą, nurodė, kad žemės sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos, šis klausimas galės būti sprendžiamas, kai bus suformuoti žemės sklypai valstybinėje žemėje.
S. M. 2014-08-14 padavė prašymą atnaujinti papildomo žemės sklypo įsigijimo procesą. 2015-03-17 prašymu pareiškėja kreipėsi į Miesto plėtros departamentą, prašydama leisti priskirtą papildomą laisvą žemės sklypą. Miesto plėtros departamentas 2015-05-15 raštu Nr. A51-49997/15(2.14.2.12-MP8) paaiškino, kad, jo nuomone, parduodant žemės sklypą gali būti taikomos Detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusios teisės aktų nuostatos, kurios neribojo įsiterpusių sklypų ploto.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas. Pareiškėjai siekia ne aukciono būdu įsigyti valstybinės žemės sklypą, kuris yra greta pareiškėjos S. M. vardu registruoto žemės sklypo. Valstybinės žemės nuosavybės teisės perleidimo klausimai reglamentuoti Žemės įstatymo įstatymo10 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono šių sklypų savininkams, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Iš Žemės įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal bendrąją taisyklę, nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu tik išimtiniais atvejais.
Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams. Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 nustato papildomus ribojimus žemės sklypo priskyrimui įsiterpusių sklypų kategorijai. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.
Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad siekiant be aukciono parduoti žemės sklypą, turi būti nustatytos šios aplinkybės: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose; 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų; 4) žemės sklypas nesiriboja su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu.
Pareiškėjai teigia, kad papildomo žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūra yra prasidėjusi 2001 metais, todėl šios procedūros užbaigimui turi būti taikomi Detaliojo plano patvirtinimo metu galioję teisės aktai. Sprendimo Nr. 1438V priėmimo metu galiojusios Žemės įstatymo redakcijos 24 straipsnyje, reglamentuojančiame valstybinės žemės įsigijimą, buvo nurodyta, kad valstybinę žemę, išskyrus žemės sklypus, priskirtus privatizuojamiems objektams, parduoda ar kitaip privatinėn nuosavybėn perleidžia apskričių viršininkai įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte buvo įtvirtinta, kad tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų, savivaldybių merams (valdyboms) pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu greta jų esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų valstybinės žemės sklypų nuomininkams ar privačios žemės savininkams, jeigu jie sutinka su savivaldybių merų (valdybų) pasiūlytomis infrastruktūros plėtros sąlygomis ir žemės sklypų pardavimo kaina. Šių žemės sklypų pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal šiuo nutarimu patvirtintos Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 7.3 punktą. Vyriausybės 2002-10-15 nutarimu Nr. 1630 2.15 punktas buvo pakeistas įvedant žemės klypo dydžio apribojimą – 0,04 ha. Vyriausybės 2004-11-20 nutarimu Nr. 1500 buvo įtvirtinta galimybė padidinti maksimalų įsiterpusio žemės sklypo plotą, jei žemės plotas išsidėstęs siaura juosta prie besiribojančio žemės sklypo (sklypų) ribų arba įsiterpusį žemės plotą sudaro šlaitai ar griovos ir įsiterpęs žemės plotas negali būti suformuotas ir funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas.
Vyriausybės 2011-03-16 nutarimu Nr. 323 buvo vėl pakeistas 2.15 punktas įvedant papildomą sąlygą, kad įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Pagal šio nutarimo 2 punktą šio nutarimo 1.12 punktu keičiamo Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 2.15 punkto trečiosios pastraipos nuostatos netaikomos, jeigu teritorijų planavimo dokumentui, kuriame formuojamas įsiterpęs žemės plotas, rengti planavimo sąlygos išduotos iki šio nutarimo įsigaliojimo. Kadangi pareiškėjai savo teises grindžia 2000-08-17 patvirtintu Detaliuoju planu, tai jiems ši nuostata netaikoma.
Bylos duomenys rodo, jog pareiškėjų prašymas įsigyti žemės sklypas nelaikytinas įsiterpusiu sklypu dėl to, kad jis didesnis nei 0,04 ha. Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų matyti, kad be aukciono pirkti valstybinės žemės plotus kaip įsiterpusius sklypus siekia ne tik pareiškėja, bet ir kiti 2 kaimyninių sklypų savininkai R. B. ir E. K.. Bendras siekiamo įsigyti valstybinės žemės sklypo plotas sudaro apie 30 arų. Didesnis nei 4 arų žemės sklypas gali būti parduodamas tik tada, kai žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos ir yra priimtas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimas. Pareiškėjų prašomas įsigyti žemės sklypas dėl savo dydžio ir padėties šių reikalavimų neatitinka.
Pareiškėjai teigia, kad laisvoje valstybinėje žemėje negali būti suformuotas atskiras žemės sklypas, kadangi žemės plotas patenka į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų zoną, dalis žemės sklypo patenka į upės apsaugos zoną ir yra užliejama bei per sklypą eina aukštos įtampos elektros tinklai.
Pagal pareiškėjų pridėtą Vilniaus miesto bendrojo plano ištraukoje pažymėtą žemės sklypą matyti, kad jis priskiriamas Au1 zonai, t. y. zonai, kurioje intensyviam naudojimui įrengiami želdynai. Šios zonos gali būti pritaikomos intensyviai ir ekstensyviai rekreacijai. Naudojimo pobūdis – fizinės veiklos, lauko veiklos, meno ir kūrybinės veiklos, muzikinės veiklos, kultūrinės veiklos (teritorijos pritaikomos pėsčiųjų ir dviračių takams, bendrojo naudojimo želdynams, sporto aikštynams, vaikų žaidimo aikštelėms). Toks valstybinės žemės naudojimo pobūdis reiškia žemės naudojimą visuomeninei paskirčiai. Prašomo išpirkti žemės sklypo prijungimas prie namų valdos žemės sklypo neatitinka Bendrajame plane nurodyto teritorijos funkcinio zonavimo. Vilniaus miesto Bendruoju planu priskyrus teritoriją Au1 zonai, teritorija yra neurbanizuojama, t. y. joje namų valdos sklypai negali būti formuojami. Detaliuoju planu įgyvendinami savivaldybės lygmens bendrųjų planų sprendiniai, bet ne keičiami (Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjai taip pat remiasi tuo, kad prašomas išpirkti žemės sklypas yra upės apsaugos zonoje. Pareiškėjų cituojamo Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punkte nustatyta, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytomis sąlygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).
Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nustatomos pagal taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr. 540. Byloje esančioje G. A. parengtoje schemoje matyti, kad Vokės upės apsaugos juosta kerta prašomą išpirkti laisvos valstybinės žemės plotą ir užima apie trečdalį šio sklypo. Byloje nėra duomenų apie tai, kur pasibaigia apsaugos juosta. Iš byloje pateiktų duomenų apsaugos juostos negalima konkrečiai nustatyti, kadangi vandens telkinių apsaugos juostų nustatymas priklauso nuo įvairių gamtinių to telkinio charakteristikų, kurių byloje nėra. Draudimas statyti trečdalyje žemės sklypo negalėtų turėti įtakos žemės sklypo naudojimui, kadangi statybos leidžiamos kitoje didesnėje žemės sklypo dalyje. Taigi šis pareiškėjų argumentas faktiniais duomenimis yra nepagrįstas. Potvynio faktai yra reikšmingi tuo atveju, kai leidžiama statyti pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, tuo tarpu byloje nėra poreikio spręsti tokią problemą. Kita vertus, žemės sklypo santykis su vandens telkinio apsaugos zona nėra aktualus, kadangi ši teritorija priskirta neurbanizuojamai zonai, kurioje statyba negalima pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą.
Aukštos įtampos elektros tinklų buvimo faktas taip pat nėra patvirtintas dokumentais ir negali būti vertinamas kaip argumentas prieš atsakovo veiksmus.
Byloje nenustatyta aplinkybių, kad laisvos valstybinės žemės sklypas negalėtų būti naudojamas pagal Vilniaus miesto bendrajame plane nurodytą paskirtį ir dėl šios priežasties turėtų būti priskiriamas ne aukciono tvarka išperkamam įsiterpusiam žemės sklypui.
Pareiškėjų prašymas taikyti Sprendimo Nr. 1438V priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą yra nepagrįstas. Tuometinis teisinis reguliavimas rodo, jog teisės aktai neribojo ne aukciono būdu išperkamo žemės sklypo ploto ir nenumatė kitų sąlygų įsiterpusiam žemės sklypui apibrėžti. Pakako, kad pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje būtų nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų. Žemės sklypas galėjo būti parduodamas apskrities viršininko sprendimu, esant savivaldybių merų arba tarybų pritarimui. Ploto ribojimą įvedusio Vyriausybės 2002-10-15 nutarimo Nr. 1630 įgyvendinimo nuostatos pačiame nutarime nebuvo nurodytos, todėl turi būti taikomos bendrosios teisės aktų galiojimo taisyklės, pagal kurias teisės aktas įsigalioja nuo paskelbimo dienos. Kaip matyti, Vyriausybės 2011-03-16 nutarimu Nr. 323 padarytas 2.15 punkto pakeitimas atskira nutarimo nuostata netaikomos, jeigu teritorijų planavimo dokumentui, kuriame formuojamas įsiterpęs žemės plotas, rengti planavimo sąlygos išduotos iki šio nutarimo įsigaliojimo. Taigi, teisės aktų galiojimo sąlygos yra pasirinktos sąmoningai. Jeigu pareiškėjai nesutiko su tuo, kad jiems taikomas 0,04 ha ribojimas, jie turėjo skųsti teismui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2009-08-06 raštu Nr. S20-20-1419 išdėstytą sprendimą.
Pareiškėjų klausimas dėl žemės sklypo pardavimo yra išspręstas galiojančiu administraciniu sprendimu. Nors ir labai pavėluotai Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2009-08-06 raštu Nr. S20-20-1419 atsisakė parduoti žemės sklypą kaip įsiterpusį. Pareiškėjai šio Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus sprendimo neskundė. Pakartotinai atsisakymas sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį buvo išdėstytas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010-12-14 rašte Nr. A51-27182(2.14.2.12-MP-8). Šio atsisakymo parduoti žemės sklypą pareiškėjai taip pat neskundė. 2010 metais pareiškėjai rengė 4 arų žemės sklypo išpirkimo dokumentus. Trečią kartą pareiškėjams buvo atsisakyta parduoti žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-03-04 raštu Nr. 495JM-232. Šio atsisakymo parduoti žemės sklypą pareiškėjai taip pat neskundė ir tik po beveik 3 metų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių paprašė atnaujinti papildomo žemės sklypo įsigijimo procesą.
Įvertinus nurodytus veiksmus, matyti, jog įsiterpusio žemės sklypo pagal Sprendimą Nr. 1438V pardavimo procedūra yra seniai pasibaigusi Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2009-08-06 raštu Nr. S20-20-1419 atsisakius parduoti žemės sklypą. Šis administracinis sprendimas nebuvo apskųstas ir yra galiojantis. Vėliau sprendimas dėl atsisakymo parduoti žemės sklypą pakartotas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010-12-14 raštu Nr. A51-27182(2.14.2.12-MP-8) ir 2011-03-04 raštu Nr. 495JM-232. Nei vienas administracinis sprendimas nebuvo ginčijamas teisme. Daugiau pareiškėjai į Nacionalinę žemės tarnybą nesikreipė, todėl ši neturėjo pagrindo atlikti jokių veiksmų, susijusių su papildomo žemės sklypo pardavimu.
Pareiškėjų teiginiai dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo niekuo nepagrįsti, kadangi įsiterpusio žemės sklypo pardavimo procedūros pradėjimas savaime negarantuoja, jog žemė bus parduota. Sprendimu Nr. 1438V pareiškėjai gavo Vilniaus miesto savivaldybės valdybos pritarimą, tačiau šis pritarimas negalėjo daryti įtakos apskrities viršininkui priimant valinį sprendimą dėl žemės sklypo pardavimo. Apskrities viršininkas, o vėliau ir Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą dėl žemės sklypo pardavimo turėjo priimti savarankiškai. Tiek Vilniaus apskrities viršininko administracija, tiek Nacionalinė žemės tarnyba yra laisvi priimti sprendimus ir neturi pareigos vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išreikštą pritarimą dėl žemės pardavimo. Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas buvo sudarytas prieš 14 metų. Šio dokumento parengimas taip pat nėra pagrindas teisėtam įsitikinimui atsirasti. Administravimo subjektai, kuriems suteikta teisė parduoti valstybinę žemę ne skatino pareiškėjų viltis, o net tris kartus atsisakė atlikti veiksmus.
Iš pateiktų planų matyti, kad kaimyniniai sklypai yra didesni, tačiau jokių duomenų, susijusių su tų sklypų suformavimo aplinkybėmis pareiškėjai nepateikė ir teismo pareikalauti neprašė. Byloje nėra aplinkybių, kurios rodytų, kad pareiškėjai esant vienodoms sąlygoms, būtų traktuojami blogiau už kitus.
Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad papildomas 952 kv. m arba 0,0952 ha plotas, kurį pareiškėjai pageidauja įsigyti kaip įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą, patenka į laisvos valstybinės žemės plotą, kuris šiaurinėje pusėje ribojasi su privačiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir su atskiru žemės sklypu nesuformuota laisva valstybine žeme, rytinėje pusėje ribojasi su Vokės upe, pietinėje pusėje – su valstybinės reikšmės mišku (nesuformuotu atskiru žemės sklypu), o rytinėje pusėje – su privačiais žemės sklypais (kadastro Nr. 7397/0004:198, Nr. 7937/0004:197, Nr. 7937/0004:196) ir atskiru žemės sklypu nesuformuota laisva valstybine žeme. Šios laisvos valstybinės žemės plotas yra ne mažesnis kaip 0,3 ha. S. M. ir R. M. pageidaujamo lengvatine tvarka (be aukciono) įsigyti Žemės ploto dislokacija ir gretimybės neabejotinai patvirtina tai, kad šis plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Teismas sutinka, su atsakovo pozicija, kad ir Sprendimo priėmimo metu šis plotas neatitiko tuo metu galiojusios Nutarimo 2.15 punkte nurodytos vienos iš esminių sąlygų, t. y. papildomas plotas ir tuomet nebuvo įsiterpęs tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsniais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.