Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2001-07-05 sprendimu Nr. 1438V „Dėl sklypo Nr. 62 Fermentų individualių gyvenamųjų namų kvartale Grigiškių m. ribų ir dydžio nustatymo bei siūlymo parduoti papildomai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį“ (toliau – Sprendimas Nr. 1438V), vadovaudamasi Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.15 punktu nusprendė nustatyti, kad privačios namų valdos sklypas Nr. 62 yra 1576 kv. m. dydžio, įskaitant papildomai priskirtą 925 kv. m. valstybinės žemės sklypo dalį, patvirtinti papildomai priskirtos 952 kv. m valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo 18 196 Lt kainą ir patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės ir žemės sklypo pirkėjo susitarimą dėl lėšų, kurių reikės teritorijai įsisavinti ir miesto inžinerinei infrastruktūrai plėtoti bei įpareigoti sklypo naudotoją kreiptis į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl sklypo dalies pirkimo sutarties sudarymo. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba Sprendimo Nr. 1438V pagrindu su S. M. pasirašė susitarimą dėl lėšų teritorijai įsisavinti ir miesto inžinerinei infrastruktūrai plėtoti.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2001-11-20 patvirtino S. M. priklausančio žemės sklypo ribų planą, kurio plotas, įskaitant papildomai priskirtą 925 kv. m. valstybinės žemės sklypo dalį, sudarė 1 576 kv. m. 2002 m. pradžioje S. M. tvarkė dokumentaciją, susijusią su įsiterpusio žemės sklypo pirkimu, o kovo mėnesį Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė papildomą prašymą parduoti 952 kv. m, tačiau prašymą ignoravo. Pareiškėja 2002-12-18 raštu į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių kreipėsi dėl Sprendimo Nr. 1438V nevykdymo. Į šį raštą neatsakyta. Per šešerius metus procesas, nepaisant kreipimosi į atsakingas valstybės institucijas, nepajudėjo. 2008-03-21 pareiškėjai registruotu laišku kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių ir paprašė nurodyti, kokius veiksmus jie turi atlikti, kad būtų galima baigti papildomo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo procedūrą. Į šį raštą nebuvo atsakyta. Pareiškėjai 2008-05-12 dar kartą kreipėsi į instituciją. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2008-08-19 kreipėsi į Ginčytinų klausimų, kylančių formuojant papildomus sklypus pardavimui ir nuomai, komisiją (toliau – Komisija). Komisija jokio atsakymo pareiškėjams nepateikė.

Pareiškėjai 2008 m. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2009-08-06 rašte Nr. S20-1419 atsakė, kad negali tenkinti prašymo papildomai parduoti valstybinės žemės sklypo dalį, nes pagal reglamentavimą, galiojusį rašto išdavimo metu, įsiterpęs žemės sklypas neturi viršyti 0,04 ha.

Siekdami valstybės institucijų garantuotų teisių įgyvendinimo, pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ir plėtros departamentą ir jiems 2010-02-25 raštu buvo atsakyta, kad prie S. M. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), gali būti suformuotas 400 kv. m papildomas laisvos valstybinės žemės plotas, tačiau pareiškėjai turi pateikti papildomai priskiriamo 400 kv. m. valstybinės žemės ploto planą bei padidinto žemės sklypo planą. Remdamiesi šiuo raštu, pareiškėjai su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl geodezinių darbų atlikimo. Miesto ir plėtros departamentas 2010-11-22 rašte Nr. A51-25128 patvirtino, kad teritorija atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, nes įsiterpusi tarp sklypų ir upės apsaugos zonos, o 2010-12-14 rašte Nr. A51-27182 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nurodė, kad pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą įsiterpęs plotas patenka į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų reglamento zoną, kurioje gyvenamoji statyba negalima, todėl nėra pagrindo formuoti atskirus sklypus.

Nepaisant pareiškėjų pastangų bei investuojamų lėšų, valstybės institucijos teikdavo skirtingus raštus bei paaiškinimus. S. M. 2014-08-14 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių ir prašė organizuoti sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pareiškėja 2014-03-17 pakartotinai kreipėsi į Miesto plėtros departamentą. Miesto plėtros departamentas 2015-05-15 rašte Nr. A51-49987/15 atsakė, kad parduodant įsiterpusį valstybinės žemės plotą gali būti taikomos Detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusios teisės aktų nuostatos.

Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą Vilniaus miesto savivaldybė priėmė teisiškai saistantį sprendimą parduoti papildomą valstybinės žemės sklypą, kaip įsiterpusį, tačiau valstybinės institucijos vilkino papildomo žemės sklypo įsigijimo įforminimą, kol buvo pakeistas teisinis reglamentavimas, kuris apribojo pareiškėjų teisę įsigyti papildomą žemės sklypą. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui atsisakius parduoti įsiterpusį žemės sklypą, egzistuojant teisėtam, galiojančiam valstybinės institucijos priimtam sprendimui, buvo pažeista pareiga įgyvendinti pareiškėjų teisę bei jų teisėtus lūkesčius.

Nuo Sprendimo Nr. 1438V priėmimo pareiškėjai atliko veiksmus Sprendimui įgyvendinti. Aplinkybė, kad dėl pardavėjo vilkinimo pasikeitė teisinis reglamentavimas, neturėtų lemti pareiškėjų interesų. 2001-02-20 redakcijos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktas leido papildomas žemės sklypus ne aukciono būdu parduoti, kai pagal patvirtintą teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų ir laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų. Pagal Detalųjį planą, nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, o numatyta suformuotus žemės sklypus prijungti prie savininkams priklausančių žemės sklypų, juos atitinkamai padidinus. Ginčo teritorijoje neįmanoma suformuoti naujų žemės sklypų, nes iš vienos pusės yra upės apsauginė zona, kuri nuolat užliejama potvynio. Taip pat neegzistuoja atskiras privažiavimas į ginčo teritoriją, nes ją supa privatūs sklypai, upė ir pelkėtas miškas. Per įsiterpusį žemės plotą eina aukštos įtampos elektros tinklai. Teritorijų planavimo ir tvarkymo režimą nustatantys teisės aktai yra grindžiami žemėnaudų racionalumo ir funkcionalumo principais. Ginčo žemės sklypo plotas, žemės sklypo dislokacija sudaro pagrindą pripažinti, jog jis negali būti suformuotas ir naudojamas pagal paskirtį, kaip atskiras racionalus ir funkcionalus žemės sklypas.

Sprendimo priėmimo metu negaliojo Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Projektų taisyklės), kuriose įtvirtinti sklypų formavimo ir pertvarkymo principai yra universalūs ir gali būti taikomi ginčo santykiui. Projektų taisyklių II skirsnyje įtvirtinta, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę paskirtį ir būdą. Pagal Projektų taisyklių 32, 33, 36, 42 punktus suformavus naują žemės sklypą ir jį įsigijus trečiajam asmeniui būtų nepagrįstai suvaržomos aplinkinių sklypų savininkų teisės, esamų savininkų nuosavybės sąskaita reikėtų įrengti pravažiavimą, būtų neįmanoma statyba. Toks naujo sklypo formavimas būtų ekonomiškai nepagrįstas bei darkytų kraštovaizdį.

Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2001-02-20 redakcijoje nebuvo apibrėžta įsiterpusio žemės sklypo sąvoka, todėl reikia įvertinti, kad trys savininkai tuo pačiu metu kreipėsi dėl papildomų sklypų, kaip įsiterpusių, pardavimo, kurie kartu sudaro atskirą tarp privačių žemės sklypų, miško ir upės įsiterpusią nedidelę teritoriją. Įvertinant minėtą trijų įsiterpusių sklypų teritoriją, kaip visumą, akivaizdu, kad prie jos nėra privažiavimo, teritorija patenka į apsauginę upės zoną, užliejamą potvynio, per teritoriją nutiesti aukštos įtampos elektros tinklai. Kiekvieno iš trijų sklypų formavimas vyksta tuo pačiu metu, tik planuojama parduoti skirtingiems savininkams.

Detalusis planas ir Sprendimas Nr. 1438V nepanaikinti, teisėtai išduoti, todėl yra galiojantys ir privalomi valstybės institucijoms, nors kompetencija susijusiu klausimu vėliau priimtais teisės aktais ir buvo perduota kitai institucijai. Pareiškėjai atliko visus reikalingus veiksmus žemei įsigyti, institucijos buvo išreiškusios valią dėl įsiterpusio žemės sklypo pardavimo. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba savo apsisprendimą parduoti įsiterpusį žemės sklypą išreiškė priimdama 2001-07-05 sprendimą Nr. 1438V, o Vilniaus apskrities viršininko administracija savo valią išreiškė 2001-11-20 patvirtinusi žemės sklypo planą bendram 1 576 kv. m plotui. Pagal procesinės teisės taisykles, pasikeitus reglamentavimui, procedūriniai klausimai turi būti sprendžiami galiojančių normų kontekste. Pagal galiojančios Vyriausybės nutarimo Nr. 692 redakcijos 2.15 punktą, papildomas žemės sklypas ne aukciono būdu gali būti parduotas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Prieš parduodant žemės sklypą pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, turi būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą turi patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, kuris turėtų organizuoti Žemės ploto formavimo ir pertvarkymo projektą, o Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius – parduoti įsiterpusį sklypą Sprendime Nr. 1438V nurodytomis sąlygomis. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius ignoruoja pareiškėjų kreipimąsi ir Miesto plėtros departamentą, nukreipusį S. M. prašymą Nacionalinei žemės tarnybai. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius neteisėtai atsisako atlikti veiksmus, susijusius su žemės pardavimu.

Pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus Saugomų teritorijų įstatyme ir Miškų įstatyme nustatytomis sąlygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Žemės plotas patenka į užliejamas teritorijas. Į užliejamą teritoriją patenka ir pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. S. M. ir R. M. net kreipėsi į valstybines institucijas pagalbos dėl nuolat užliejamų teritorijų. Apie pareiškėjus ištikusią problemą buvo rašyta spaudoje.

Kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai A. ir R. B. taip pat įvairiais būdais bando įteisinti laisvos įsiterpusios valstybinės žemės ploto išpirkimo klausimą, nes taip pat, kaip ir pareiškėjai, tapo valstybinių institucijų neveikimo ir žemės išpirkimo proceso vilkinimo įkaitais. Pareiškėjų žiniomis, Vilniaus miesto savivaldybė sprendimu R. B. taip pat priskyrė papildomą įsiterpusį žemės plotą, kurio pirkimo procedūros buvo sustabdytos pasikeitus reglamentavimui. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, turėdami pagrįstų lūkesčių, kad pavyks išsipirkti papildomą įsiterpusį žemės plotą, sutvarkė aplinką visame žemės plote. Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. 22-268 dėl padėkos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų tvarkymo apžiūros–konkurso „Žydintis Vilnius – 2009“ dalyviams pareiškė padėką individualių gyvenamųjų namų konkurso laimėtojams A. ir R. B..

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010-12-15 gavo Miesto plėtros departamento 2010-12-14 raštą Nr. A51-27182(2.14.2.12-MP8), kuriame prašoma duoti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, kad žemės sklypai būtų padidinti ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. Pridėtoje preliminarioje esamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), padidinimo schemoje pažymėti valstybinės žemės plotai po 400 kv. m. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011-03-04 rašte Nr. 49SJN-232 informavo, kad prašomi suformuoti kaip įsiterpę žemės sklypai neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad subjektų, valdančių, naudojančių valstybės turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, Vyriausybės nutarimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais – turto patikėjimo ir disponuoti juo galima griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, kad visi su valstybės turtu atliekami veiksmai turi būti reglamentuoti, paremti teisės normomis, kad valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo savo nuožiūra. Sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų nustatytais atvejais ir būdais. Valstybinės žemės pardavimas turi būti vykdomas formalizuota tvarka, tam tikrais įstatymuose nustatytais atvejais valstybinės žemės pardavimo procedūros negalimos. Kai nustatoma, kad valstybinė žemė negali būti parduodama valstybinės žemės patikėtinis negali sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties.

Iš Žemės įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal bendrąją taisyklę, nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu tik išimtiniais atvejais. Žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai. Nacionalinė žemės tarnyba negali priimti sprendimo parduoti valstybinę žemę kaip laisvą įsiterpusį žemės sklypą, jeigu tas valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos.

Papildomas 952 kv. m plotas patenka į laisvos valstybinės žemės plotą, kuris šiaurinėje pusėje ribojasi su privačiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir su atskiru žemės sklypu nesuformuota laisva valstybine žeme, rytinėje pusėje ribojasi su Vokės upe, pietinėje pusėje – su valstybinės reikšmės mišku (nesuformuotu atskiru žemės sklypu), o rytinėje pusėje – su privačiais žemės sklypais ir atskiru žemės sklypu nesuformuota laisva valstybine žeme. Laisvos valstybinės žemės plotas yra ne mažesnis kaip 0,3 ha. S. M. ir R. M. pageidaujamo lengvatine tvarka (be aukciono) įsigyti žemės ploto dislokacija ir gretimybės neabejotinai patvirtina tai, kad šis plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Sprendimo Nr. 1438V priėmimo metu šis plotas neatitiko tuo metu galiojusios Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytos vienos iš esminių sąlygų – nebuvo įsiterpęs tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų.

Sprendime Nr. 1348V suformuluotas siūlymas Vilniaus apskrities viršininko administracijai parduoti 952 kv. valstybinės žemės plotą yra rekomendacinio pobūdžio ir negali būti prilyginamas sprendimui parduoti valstybinės žemės sklypą. Tuometės apskričių viršininkų administracijos ar Nacionalinė žemės tarnyba nebuvo ir nėra pavaldžios savivaldybių institucijoms.

Pareiškėja S. M. yra 0,0624 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Šiame sklype pareiškėja turi gyvenamąjį namą. S. M. yra susituokusi R. M..

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto valdyba 2000-08-17 sprendimu Nr. 1616V patvirtino sklypų Nr. 61 ir Nr. 62 Fermentų gyvenamųjų namų kvartale Grigiškėse nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinius – žemės naudojimo būdą, ribas ir statybos reglamentą. Vilniaus miesto apskrities viršininkas 2000-11-24 įsakymu Nr. 4062-01 vietoje 936 kv. m ir 906 kv. m ploto sklypų suformavo tris sklypus, kurie priklauso M. K., E. K. ir S. M.. Nurodyti žemės sklypai naudotini kitai paskirčiai (namų valdai).

Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2001-07-05 sprendimu Nr. 1438V remdamasi Detaliuoju planu nusprendė vietoje atlikus sklypo matavimo darbus nustatyti, kad privačios namų valdos sklypas Nr. 62 yra 1 576 kv. m dydžio, įskaitant papildomai priskirtą 952 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį. Patvirtino, kad priskirtos 952 kv. m valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo kaina yra 18 196 Lt. Taip pat Sprendimu Nr. 1438V buvo patvirtintas susitarimas dėl lėšų, reikalingų teritorijai įsisavinti ir miesto inžinerinei infrastruktūrai plėtoti. Sprendimo Nr. 1438V 8 punktu Vilniaus apskrities viršininko administracijai pasiūlyta parduoti 952 kv. m sklypo dalį, o sklypo naudotojas įpareigotas su Miesto plėtros departamento parengtu sklypo ribų planu kreiptis į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl sklypo dalies pirkimo sutarties sudarymo.

Vadovaujantis Sprendimu Nr. 1438V 2001-07-24 buvo sudarytas Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, kuriame žemės sklypo plotas 1 576 kv. m.

S. M. 2002-12-18 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl Sprendimo Nr. 1438V nevykdymo. Abu pareiškėjai 2008-03-21 raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir prašė nurodyti, kokius veiksmus turėtų atlikti siekdami sklypo išpirkimo. Pažymėjo, kad atlikti topografiniai matavimai, išperkamas sklypas registruotas Nekilnojamojo turto kadastro registre. Pareiškėjai 2008-05-12 raštu vėl kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2008-06-19 raštu Nr. S18-700 kreipėsi į Ginčytinų klausimų, kylančių formuojant papildomus žemės sklypus pardavimui ir nuomai, komisiją. Perdavė žemės klypo tvarkymo bylą ir prašė pritarimo pirkti papildomą žemės sklypą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2009-08-06 raštu Nr. S20-1419 atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą papildomai parduoti 867 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalies, kadangi pagal šiuo metu galiojančio Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktą laisvi valstybiniai žemės sklypai, įsiterpę tarp privačių sklypų, negali viršyti 0,04 ha.

Miesto plėtros departamentas 2010-02-25 raštu Nr. A51-4099(2.14.2.12-MP8) informavo, kad prie pareiškėjų žemės sklypo suformuotas papildomas 400 kv. m papildomas laisvos valstybinės žemės plotas. Tam, kad būtų galima parengti sklypo suformavimo ir duomenų nustatymo dokumentus, prašė parengti papildomai priskiriamo 400 kv. m ploto valstybinės žemės ploto planą ir padidinto žemės sklypo planą. S. M. 2010-03-10 su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė Geodezinių darbų atlikimo sutartį Nr. 0125, pagal kurią vykdytojas įsipareigojo paruošti sklypo kadastrinių matavimų bylą, suderinti su gretimų sklypų savininkais, natūroje pažymėti sklypo posūkių taškus. Miesto plėtros departamentas 2010-11-22 raštu Nr. A51-25128(2.14.2.12-MP-8) paprašė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių duoti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. Miesto plėtros departamentas 2010-12-14 raštu Nr. A51-(27182(2.14.2.12-MP8) papildomai informavo, kad žemės sklypas laikomas įsiterpusiu, kadangi jis įsiterpęs tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ir upės apsaugos zonos, o taip pat patenka į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų reglamento zoną. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011-03-04 raštu Nr. 495JM-232 atsisakė parduoti žemės sklypą, nurodė, kad žemės sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos, šis klausimas galės būti sprendžiamas, kai bus suformuoti žemės sklypai valstybinėje žemėje.

S. M. 2014-08-14 padavė prašymą atnaujinti papildomo žemės sklypo įsigijimo procesą. 2015-03-17 prašymu pareiškėja kreipėsi į Miesto plėtros departamentą, prašydama leisti priskirtą papildomą laisvą žemės sklypą. Miesto plėtros departamentas 2015-05-15 raštu Nr. A51-49997/15(2.14.2.12-MP8) paaiškino, kad, jo nuomone, parduodant žemės sklypą gali būti taikomos Detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusios teisės aktų nuostatos, kurios neribojo įsiterpusių sklypų ploto.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas. Pareiškėjai siekia ne aukciono būdu įsigyti valstybinės žemės sklypą, kuris yra greta pareiškėjos S. M. vardu registruoto žemės sklypo. Valstybinės žemės nuosavybės teisės perleidimo klausimai reglamentuoti Žemės įstatymo įstatymo10 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono šių sklypų savininkams, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Iš Žemės įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal bendrąją taisyklę, nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu tik išimtiniais atvejais.

Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams. Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 nustato papildomus ribojimus žemės sklypo priskyrimui įsiterpusių sklypų kategorijai. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.

Pareiškėjai teigia, kad papildomo žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūra yra prasidėjusi 2001 metais, todėl šios procedūros užbaigimui turi būti taikomi Detaliojo plano patvirtinimo metu galioję teisės aktai. Sprendimo Nr. 1438V priėmimo metu galiojusios Žemės įstatymo redakcijos 24 straipsnyje, reglamentuojančiame valstybinės žemės įsigijimą, buvo nurodyta, kad valstybinę žemę, išskyrus žemės sklypus, priskirtus privatizuojamiems objektams, parduoda ar kitaip privatinėn nuosavybėn perleidžia apskričių viršininkai įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte buvo įtvirtinta, kad tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų, savivaldybių merams (valdyboms) pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu greta jų esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų valstybinės žemės sklypų nuomininkams ar privačios žemės savininkams, jeigu jie sutinka su savivaldybių merų (valdybų) pasiūlytomis infrastruktūros plėtros sąlygomis ir žemės sklypų pardavimo kaina. Šių žemės sklypų pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal šiuo nutarimu patvirtintos Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 7.3 punktą. Vyriausybės 2002-10-15 nutarimu Nr. 1630 2.15 punktas buvo pakeistas įvedant žemės klypo dydžio apribojimą – 0,04 ha. Vyriausybės 2004-11-20 nutarimu Nr. 1500 buvo įtvirtinta galimybė padidinti maksimalų įsiterpusio žemės sklypo plotą, jei žemės plotas išsidėstęs siaura juosta prie besiribojančio žemės sklypo (sklypų) ribų arba įsiterpusį žemės plotą sudaro šlaitai ar griovos ir įsiterpęs žemės plotas negali būti suformuotas ir funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas.

Vyriausybės 2011-03-16 nutarimu Nr. 323 buvo vėl pakeistas 2.15 punktas įvedant papildomą sąlygą, kad įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Pagal šio nutarimo 2 punktą šio nutarimo 1.12 punktu keičiamo Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 2.15 punkto trečiosios pastraipos nuostatos netaikomos, jeigu teritorijų planavimo dokumentui, kuriame formuojamas įsiterpęs žemės plotas, rengti planavimo sąlygos išduotos iki šio nutarimo įsigaliojimo. Kadangi pareiškėjai savo teises grindžia 2000-08-17 patvirtintu Detaliuoju planu, tai jiems ši nuostata netaikoma.

Pareiškėjai teigia, kad laisvoje valstybinėje žemėje negali būti suformuotas atskiras žemės sklypas, kadangi žemės plotas patenka į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų zoną, dalis žemės sklypo patenka į upės apsaugos zoną ir yra užliejama bei per sklypą eina aukštos įtampos elektros tinklai.

Pareiškėjai taip pat remiasi tuo, kad prašomas išpirkti žemės sklypas yra upės apsaugos zonoje. Pareiškėjų cituojamo Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punkte nustatyta, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytomis sąlygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).