Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-318-493-2014

Teisėja Diana Atajeva Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01316-2010-3

2014 m. gruodžio 1 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Aušrai Briedienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Štreimikytei, išteisintiesiems E. A., jo gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui, R. A., jo gynėjai advokatei Ingai Blaževičienei, M. R., jo gynėjui advokatui Tomui Kaminskui

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. A. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, R. A. išteisintas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 145 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, M. R. išteisintas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2010 m. lapkričio 12 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. 6, veikdamas bendrininkų grupėje su R. A. ir M. R., viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: automobiliu „Hyundai Getz“, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) vairuojamu M. R., užblokavo kelią automobiliui „VW Passat“, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo A. K., A. Ž., V. V. ir G. M., sustodami priešpriešiais ir atimant galimybę pastariesiems išvažiuoti, staiga visi trys iššoko iš automobilio su šaunamaisiais ginklais – pistoletais rankose ir pribėgo prie automobilio „VW Passat“, E. A. atidarė vairuotojo pusės dureles ir vieną kartą spyrė už vairo sėdėjusiam A. K. į kairįjį petį, sukeldamas jam fizinį skausmą, įrėmė pistoletą A. K. į kairę koją, R. A. nukreipė turėtą šaunamąjį ginklą – pistoletą į iš automobilio „VW Passat“ išlipusią A. Ž., po to vieną kartą dūrė peiliu A. K. į koją, padarydamas jam durtinę - pjautinę kairės šlaunies žaizdą su šeivinio nervo pažeidimu ir nesunkiai jį sužalojo, M. R. stovėjo priekyje automobilio „VW Passat“ su nukreiptu į automobilį ginklu rankose;

be to, E. A. buvo kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2010 m. lapkričio 12 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. 6, veikdamas bendrininkų grupėje su R. A. ir M. R., grasino nužudyti nukentėjusiuosius A. K. ir A. Ž. ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes buvo panaudotas psichologinis ir fizinis smurtas, o būtent: visi trys iššoko iš automobilio su šaunamaisiais ginklais – pistoletais rankose, pribėgo prie automobilio „VW Passat“, kuriame buvo nukentėjusieji, ir atidarius vairuotojo pusės dureles E. A. vieną kartą spyrė už vairo sėdėjusiam A. K. į kairįjį petį, įrėmė šaunamąjį ginklą – pistoletą A. K. į kairę koją, R. A. nukreipė turėtą šaunamąjį ginklą – pistoletą į iš automobilio „VW Passat“ išlipusią A. Ž., po to vieną kartą dūrė peiliu A. K. į koją, padarydamas jam durtinę - pjautinę kairės šlaunies žaizdą su šeivinio nervo pažeidimu ir nesunkiai jį sužalojo, M. R. stovėjo priekyje automobilio „VW Passat“ su nukreiptu į automobilį ginklu rankose.

R. A. buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2010 m. lapkričio 12 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. 6, veikdamas bendrininkų grupėje su E. A. ir M. R., viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: automobiliu „Hyundai Getz“, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) vairuojamu M. R., užblokavo kelią automobiliui „VW Passat“, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo A. K., A. Ž., V. V. ir G. M., sustodami priešpriešiais ir atimant galimybę pastariesiems išvažiuoti, staiga visi trys iššoko iš automobilio su šaunamaisiais ginklais – pistoletais rankose ir pribėgo prie automobilio „VW Passat“, E. A. atidarė vairuotojo pusės dureles ir vieną kartą spyrė už vairo sėdėjusiam A. K. į kairįjį petį, sukeldamas jam fizinį skausmą, įrėmė pistoletą A. K. į kairę koją, R. A. nukreipė turėtą šaunamąjį ginklą – pistoletą į iš automobilio „VW Passat“ išlipusią A. Ž., po to vieną kartą dūrė peiliu A. K. į koją, padarydamas jam durtinę - pjautinę kairės šlaunies žaizdą su šeivinio nervo pažeidimu ir nesunkiai jį sužalojo, M. R. stovėjo priekyje automobilio „VW Passat“ su nukreiptu į automobilį ginklu rankose;

be to, R. A. buvo kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2010 m. lapkričio 12 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. 6, veikdamas bendrininkų grupėje su E. A. ir M. R. grasino nužudyti nukentėjusiuosius A. K. ir A. Ž. ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes buvo panaudotas psichologinis ir fizinis smurtas, o būtent: visi trys iššoko iš automobilio su šaunamaisiais ginklais – pistoletais rankose, pribėgo prie automobilio „VW Passat“, kuriame buvo nukentėjusieji, ir atidarius vairuotojo pusės dureles E. A. vieną kartą spyrė už vairo sėdėjusiam A. K. į kairįjį petį, įrėmė šaunamąjį ginklą – pistoletą A. K. į kairę koją, R. A. nukreipė turėtą šaunamąjį ginklą – pistoletą į iš automobilio „VW Passat“ išlipusią A. Ž., po to vieną kartą dūrė peiliu A. K. į koją, padarydamas jam durtinę - pjautinę kairės šlaunies žaizdą su šeivinio nervo pažeidimu ir nesunkiai jį sužalojo, M. R. stovėjo priekyje automobilio „VW Passat“ su nukreiptu į automobilį ginklu rankose;

be to, R. A. buvo kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą tuo, kad 2010 m. lapkričio 12 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje, dėl savanaudiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. K., o būtent: automobilyje „VW Passat“, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje sėdėjusiam A. K. vieną kartą dūrė peiliu į kairę koją, padarydamas jam durtinę - pjautinę kairės šlaunies žaizdą su šeivinio nervo pažeidimu ir nesunkiai sužalojo, nes dėl kairės šlaunies durtinės - pjautinės žaizdos su šeivinio nervo pakenkimu nukentėjusiojo A. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

M. R. buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2010 m. lapkričio 12 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. 6, veikdamas bendrininkų grupėje su R. A. ir E. A., viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: automobiliu „Hyundai Getz“, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) vairuojamu M. R., užblokavo kelią automobiliui „VW Passat“, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo A. K., A. Ž., V. V. ir G. M., sustodami priešpriešiais ir atimant galimybę pastariesiems išvažiuoti, staiga visi trys iššoko iš automobilio su šaunamaisiais ginklais – pistoletais rankose ir pribėgo prie automobilio „VW Passat“, E. A. atidarė vairuotojo pusės dureles ir vieną kartą spyrė už vairo sėdėjusiam A. K. į kairįjį petį, sukeldamas jam fizinį skausmą, įrėmė pistoletą A. K. į kairę koją, R. A. nukreipė turėtą šaunamąjį ginklą – pistoletą į iš automobilio „VW Passat“ išlipusią A. Ž., po to vieną kartą dūrė peiliu A. K. į koją, padarydamas jam durtinę - pjautinę kairės šlaunies žaizdą su šeivinio nervo pažeidimu ir nesunkiai jį sužalojo, M. R. stovėjo priekyje automobilio „VW Passat“ su nukreiptu į automobilį ginklu rankose;

be to, M. R. buvo kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2010 m. lapkričio 12 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. 6, veikdamas bendrininkų grupėje su R. A. ir E. A. grasino nužudyti nukentėjusiuosius A. K. ir A. Ž. ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes buvo panaudotas psichologinis ir fizinis smurtas, o būtent: visi trys iššoko iš automobilio su šaunamaisiais ginklais – pistoletais rankose, pribėgo prie automobilio „VW Passat“, kuriame buvo nukentėjusieji, ir atidarius vairuotojo pusės dureles E. A. vieną kartą spyrė už vairo sėdėjusiam A. K. į kairįjį petį, įrėmė šaunamąjį ginklą – pistoletą A. K. į kairę koją, R. A. nukreipė turėtą šaunamąjį ginklą – pistoletą į iš automobilio „VW Passat“ išlipusią A. Ž., po to vieną kartą dūrė peiliu A. K. į koją, padarydamas jam durtinę - pjautinę kairės šlaunies žaizdą su šeivinio nervo pažeidimu ir nesunkiai jį sužalojo, M. R. stovėjo priekyje automobilio „VW Passat“ su nukreiptu į automobilį ginklu rankose.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkintinas iš dalies.

BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nelaikant nei vieno įrodymo svarbesniu už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).

Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo kolegija padarė išvadą, jog kaltinamieji padarė nusikalstamas veikas, kurių padarymu jie buvo kaltinami, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais (BPK 326 straipsnio 4 dalis).

V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kad 2010 m. lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini) g. automobiliu „VW Passat“ važiavo su A. K., A. Ž. ir G. M.. Bevažiuojant kelią užblokavo kitas automobilis, kuris atvažiavo priešinga eismo kryptimi ir sustojo priekiu į jų automobilį, maždaug už 3 metrų. Iš to automobilio iššoko R. ir E. A. bei dar vienas vyras ir greitu žingsniu ėjo link jų automobilio. R. ir E. iš karto priėjo prie automobilio, iš kairės jo pusės, o trečias vyriškis atsistojo priekyje automobilio „VW Passat“. R. su E. artinantis link jų, jis pamatė, kad jie abu rankose laiko juodos spalvos pistoletus, kuriuos buvo nukreipę į jų automobilį. Kad su jais buvęs vyriškis turėtų kokį nors ginklą, nematė. Jiems tik priėjus, kažkuris iš A. atidarė vairuotojo dureles ir už vairo sėdinčiam A. K. kirto ranka. R. peiliu dūrė A. K. į koją. Viso įvykio metu bent vienas iš užblokavusių automobilį vyrų buvo nukreipęs pistoletą į automobilį. A. Ž. buvo išlipusi iš automobilio ir A. kažką pasakė. Į jį konkrečiai nei vienas iš užblokavusių automobilį vyrų pistoleto nukreipęs nebuvo, tik į patį automobilį, stovėdami priešais jį, tačiau pamatęs A., besiartinančius su pistoletais, jis išsigando, kad jie jo nesužalotų ar dar ko nors jam nepadarytų. Ikiteisminio tyrimo teisėjos atliktos apklausos metu V. V. patvirtino parodymus, tik patikslino, kad jis nematė, kaip kažkuris iš A. sudavė smūgius A. K., apie tai jam tik po šio įvykio pasakė pats A. K.. Taip pat nematė paties momento, kai A. K. peiliu buvo sužalota koja, tačiau prieš pat jį sužalojant, matė, kad peilį turi R. A.. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi.

2011-10-03 A. K. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2010-11-12 (duomenys neskelbtini) g. E. A., R. A. ir M. R. grasino pistoletais, E. A. sudavė, o R. A. peiliu sužalojo koją.

Iš 2010-11-12 Alytaus apskrities VPK budėtojo V. Žukausko tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010-11-12 policijos komisariate gautas pranešimas iš Alytaus S. Kudirkos ligoninės, jog 2010-11-12 apie 13 val. į priėmimo skyrių kreipėsi A. K., kuriam nustatyta kairės šlaunies durtinė žaizda.

2011-10-24 kratos protokole užfiksuota, kad kratos metu pas įtariamąjį M. R. rasta ir paimta pistoletas IZH-71 ir pistoletas CŽ 75, 8 vnt. 9 mm CZ markės šovinių ir 36 vnt. „Makarov“ markės šovinių. Apžiūros protokole su priedais aprašyti apžiūrėti kratos metu iš M. R. paimti pistoletai ir šoviniai.

2011-08-12 reikalaujamų daiktų paėmimo protokolu nukentėjusysis A. K. pateikė džinsines kelnes, kurias jis dėvėjo nusikalstamos veikos metu – 2010-11-12. Apžiūros protokole su priedais aprašytos apžiūrėtos A. K. pateiktos kelnės, užfiksuotas audinio pažeidimas.

Specialisto išvadoje Nr. G 36/11 (06) konstatuota, kad A. K. nustatyta durtinė - pjautinė kairės šlaunies žaizda su šeivinio nervo pažeidimu, padaryta duriamai - pjaunančio daikto poveikyje galimai peiliu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės šlaunies durtinės - pjautinės žaizdos su šeivinio nervo pakenkimu nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. K. atpažino M. R., kaip asmenį, kuris 2010-11-12 buvo kartu su E. ir R. A., kai jis buvo sužalotas. Nurodė, kad atpažintas vyras taip pat laikė pistoletą.

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo su priedais matyti, kad nukentėjusysis A. K. iš pateiktų septynių pistoletų atpažino vieną iš įtariamojo M. R. kratos metu paimtų pistoletų – „IZH-71“, kaip pistoletą, kokius turėjo E. ir R. A. 2010-11-12.

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo su priedais matyti, kad nukentėjusioji A. Ž. iš pateiktų septynių pistoletų atpažino vieną iš pas įtariamąjį M. R. kratos metu paimtų pistoletų – „IZH-71“ , kaip panašų į tuos pistoletus, kokius turėjo ir kuriais jai grasino E. ir R. A..

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo su priedais matyti, kad liudytojas V. V. iš pateiktų atpažinti septynių pistoletų atpažino vieną iš pas įtariamąjį M. R. kratos metu paimtų pistoletų – „IZH-71“, kaip panašų į tuos pistoletus, kokius turėjo E. ir R. A. nusikalstamos veikos metu – 2010-11-12.

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas G. M. iš pateiktų septynių pistoletų atpažino vieną iš pas įtariamąjį M. R. kratos metu paimtų pistoletų – „CŽ-75“, kaip panašų į pistoletą, kurį turėjo su E. ir R. A. buvęs vyriškis, apsauginis, nusikalstamos veikos darymo metu – 2010-11-12.

Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, susiję su nukentėjusiojo A. K. teistumais bei teismo įpareigojimų pagal ankstesnius nuosprendžius nevykdymu, tik charakterizuoja nukentėjusįjį neigiamai, tačiau nesudaro pagrindo jo parodymus vertinti su išankstine nuostata apie jų nepatikimumą, kaip ir aplinkybė, jog nukentėjusysis vengė atvykti į teismo posėdžius. Kaip abejonių nukentėjusiojo nuoširdumu keliančias aplinkybes, teismas pateikia ir faktus, jog iškart po įvykio nukentėjusysis nurodė niekam pretenzijų neturintis ir tik beveik po metų, jau grįžęs iš užsienio, apklausos metu jau įvardijo konkrečius jį užpuolusius asmenis, taip pat ir tai, kad A. K., teismo teigimu „nesugebėjo teismui paaiškinti“ konflikto su kaltinamaisiais priežasčių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant nukentėjusiojo parodymus, nederėtų ignoruoti aplinkybių, jog tai yra asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė žalą, galėjo būti įbaugintas, o šiuo atveju – pripažino, kad į užsienį išvyko bijodamas dėl savo paties ir artimųjų saugumo. Nors teismas ir pamini, jog visgi byloje yra duomenys apie tikrąsias konflikto priežastis – operatyvinė informacija, jog nukentėjusysis buvo sužalotas peiliu iš keršto, kadangi jie anksčiau visi priklausė vienai nusikalstamai organizuotai grupuotei ir vėliau susipyko – šiuos duomenis vertina kaip patvirtinimą, kad nukentėjusysis vengė duoti parodymus ir nuslėpė aplinkybes, reikšmingas bylai. Tačiau vertinant minėtų operatyvinių duomenų turinį, viena vertus, visiškai suprantama, kad nukentėjusysis šią aplinkybę nutylėjo dėl savo paties saugumo, o kita vertus, jis, kaip ir bet kuris kitas asmuo, turi teisę neduoti parodymų, kurie galimai atskleistų jo paties padarytas nusikalstamas veikas.

Argumentuodamas, kodėl nukentėjusiojo A. K. parodymai laikytini nepatikimais, pirmosios instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog 2011-10-27 vykusios akistatos su E. A. metu A. K. krėtė drebulys, jis pripažino, kad vartojo heroiną, todėl teismas padarė išvadą, jog šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad A. K. duodavo parodymus būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, o tokiu priklausomybę turinčiu asmeniu gali būti lengvai manipuliuojama. Tačiau teismas neįvertino to, kad A. K., duodamas parodymus, nuosekliai laikėsi savo pozicijos nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, ne skirtingai nurodydamas įvykio aplinkybes, bet jas tyrimo eigoje plėsdamas ir duodamas išsamesnius parodymus. Teismas pažymi ir tai, kad į teismo posėdį A. K. atvyko neblaivus, todėl jo apklausa laikytina niekine. Tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teisme A. K. buvo apklausiamas du kartus ir apklausiant jį antrą kartą nei proceso dalyviams, nei teismui nekilo abejonių dėl A. K. blaivumo.

Remdamasis šiomis aplinkybėmis bei tuo, kad A. K. tiksliai įvardijo visus tris kaltinamuosius bei dar du liudytojus, kurių parodymais buvo grindžiama kaltinamųjų kaltė, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog A. K. gali apkalbėti kaltinamuosius, duodamas jiems nepalankius parodymus, taip pat gali turėti asmeninį suinteresuotumą švelninti savo padėtį jo paties atžvilgiu pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose. Vertindamas šiuos teismo argumentus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog vargu ar galima tokia situacija baudžiamojoje byloje, kad nukentėjusiojo duodami nemelagingi parodymai būtų palankūs kaltinamajam, o asmeninis A. K. suinteresuotumas švelninti savo padėtį yra tik pirmosios instancijos teismo prielaida. Tuo tarpu teismo argumentas, jog nukentėjusioji A. Ž. palaiko artimus santykius su A. K., todėl gali duoti jam palankius parodymus, apskritai nelogiškas, turint omenyje, kad A. K. yra nukentėjusysis, o tai, kad jis gali turėti asmeninį suinteresuotumą švelninti savo padėtį, kaip minėta, yra tik teismo prielaida, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies turinio matyti, kad teismas ir liudytojų G. M. bei V. V. parodymus laiko nepatikimais vėlgi dėl to, kad šie asmenys, kaip įvardyta nuosprendyje „turi problemų su teisėsauga“, tačiau, kokių neteisėtų motyvų apkalbėti kaltinamuosius šie liudytojai galimai turi, teismas nenurodo.

Skundžiamame nuosprendyje pateikta labai išsami nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymuose esančių netikslumų analizė, tačiau, vertinant jos turinį, konstatuotina, kad teismo nustatyti netikslumai nesudaro pagrindo laikyti šiuos parodymus nepatikimais ir jais nesivadovauti. Tiek nukentėjusieji A. K. ir A. Ž., tiek liudytojai G. M. ir V. V. esmines įvykio aplinkybes nurodė vienodai – jie visi teigė, kad kartu važiavo automobiliu, vežė A. Ž. registruotis į darbo biržą, visi nurodė, kurioje automobilio vietoje kas sėdėjo, taip pat ir įvykio vietą. Visi nukentėjusieji ir liudytojai teigė, kad jiems važiuojant kelią pastojo tamsios spalvos automobilis, atitinkantis kaltinime nurodytą automobilį, kuriuo naudojosi R. ir E. A.. Tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai nurodė, kad iš kelią jiems užblokavusio automobilio iššoko R. ir E. A. bei M. R., žinomas kaip jų apsauginis, taip pat, kad kaltinamieji buvo ginkluoti pistoletais. Kad vienas iš kaltinamųjų, keikdamasis ranka sudavė A. K., spyrė į koja ir įrėmė pistoletą į kelį, patvirtino visi nukentėjusieji ir liudytojai, o A. K. ir A. Ž. nurodė, kad šiuos veiksmus atliko E. A.. Aplinkybę, jog būtent R. A. po brolio atliktų veiksmų, dūrė peiliu A. K. į koją, nurodė A. K., A. Ž. ir V. V. (ikiteisminio tyrimo metu), kad įvykio metu A. K. buvo sužalotas patvirtino ir G. M.. Taigi visi įvykyje tiesiogiai dalyvavę nukentėjusieji ir liudytojai esmines įvykio aplinkybes nurodė vienodai, o jų parodymuose esantys netikslumai vertintini ne kaip keliantys abejonių dėl šių parodymų patikimumo, bet priešingai – kaip patvirtinantys, jog įvykio aplinkybes, būdami streso būsenos, nukentėjusieji ir liudytojai vertino šiek tiek skirtingai, įsidėmėjo ne tas pačias detales, o dėl nuo įvykio praėjusio gana ilgo laiko tarpo, pirmosios instancijos teisme davė parodymus, kurie tik kai kuriomis detalėmis skyrėsi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, buvo ne tokie išsamūs, bet jokiu būdu ne prieštaringi.

Teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodo ir faktus, kurie, teismo vertinimu, laikytini ikiteisminio tyrimo trūkumais, keliančiais abejonių jo metu surinktų duomenų patikimumu, tačiau tokie teismo argumentai paneigtini, viena vertus, dėl to, kad kai kurie iš jų apskritai nelogiški, o kiti nesudaro pagrindo daryti tokias išvadas, kokias daro apylinkės teismas. Visų pirma, pabrėžtina, kad teismas neteisingai nurodo, jog ikiteisminis tyrimas tęsėsi daugiau kaip dvejus metus, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad, nenustačius įtariamųjų ir A. K. teigiant, kad niekam neturi pretenzijų, iškart po įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas ir atnaujintas tik 2011-08-12. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis aktas surašytas 2012-02-01, toks ikiteisminio tyrimo terminas nelaikytinas neprotingu. Aplinkybės, jog A. K., A. Ž., V. V. ir G. M. protokolus-pareiškimus pateikė tuo pačiu metu, kad A. K. protokolą-pareiškimą pateikė po procesinių veiksmų su juo atlikimo, dieną prieš nuosprendžio dėl teismo jam skirtų įpareigojimų nevykdymo priėmimą, kad visus ikiteisminius tyrimus A. K. atžvilgiu atlikto tas pats tyrėjas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo teisėtumu. Nuosprendyje keliamos abejonės ir ikiteisminio tyrimo išsamumu, teigiama, kad nebuvo atliekami jokie būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, tačiau sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, jog kai kurių procesinių veiksmų nebuvo įmanoma atlikti dėl gana ilgo laiko tarpo, praėjusio nuo nusikalstamų veikų padarymo, iki įtariamųjų nustatymo. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai, nors pirmosios instancijos teismo ir kritikuojami, tačiau laikytini patikimais ir patvirtinančiais nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais nustatytas įvykio aplinkybes. Visų pirma paminėtina aplinkybė, patvirtinanti nukentėjusiosios parodymų patikimumą, kurią apylinkės teismas nuosprendyje ignoravo, jog asmens parodymo atpažinti metu A. Ž. atpažino M. R. kaip asmenį, kuris kartu su E. ir R. A. užblokavo jų automobilį bei grasino ginklu (t.1, b. l. 124-128), nors šio asmens anksčiau nepažinojo.

Iš bylos duomenų matyti, kad daiktų parodymo atpažinti metu, kuomet atpažinimui buvo pateikti septyni pistoletai, iš jų du – kratos metu paimti iš M. R., A. K., A. Ž. ir V. V. atpažino vieną iš M. R. priklausančių ginklų (IZH-71 modelio) kaip panašų į tokį, kokius užpuolimo metu turėjo E. ir R. A., o G. M. atpažino kitą M. R. priklausantį pistoletą (CŽ-75 modelio) kaip ginklą, kurį užpuolimo metu turėjo M. R.. Apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, vertina kaip patvirtinančias nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų patikimumą ir jų nurodytas įvykio aplinkybes. Teismo išvada, jog tai, kad A. K., A. Ž. ir V. V. atpažintą ginklą IZH-71 M. R. įsigijo po nusikalstamos padarymo, reiškia, jog kaltinamieji negalėjo tokio ginklo panaudoti įvykio metu, juolab negalėjo panaudoti dviejų tokių ginklų, yra nepagrįsta ir nelogiška. Faktas, jog legaliai laikytą ginklą IZH-71 M. R. įsigijo po nusikalstamos veikos padarymo, patvirtina tik tai, kad būtent tas ginklas nebuvo panaudotas įvykio metu, tačiau jokiu būdu nereiškia, kad nusikalstama veika negalėjo būti padaryta naudojantis tokiais pačiais ginklais, juolab, kad trys įvykyje tiesiogiai dalyvavę asmenys atpažino tą patį ginklą, kaip panašų į tą, kuris buvo panaudotas jų užpuolimo metu. Pažymėtina ir tai, kad G. M. atpažino ne kokį nors kitą ginklą, bet būtent tą, kuris legaliai priklausė M. R. ir buvo įgytas prieš nusikalstamos veikos padarymą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad darant nusikalstamas veikas buvo panaudotas būtent G. M. atpažintas M. R. priklausantis ginklas.

Teismas didelį dėmesį skiria A. K. apžiūrai pateiktų kelnių bei specialisto išvadoje nurodytų duomenų analizei, tačiau tai, ar A. K. pateiktos kelnės yra būtent tos kelnės, kurias įvykio metu jis dėvėjo, vertinat byloje esančius duomenis, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi jokių kitų duomenų tiriant A. K. pateiktą daiktą nebuvo gauta, o nukentėjusiajam padarytą sužalojimą patvirtina specialisto išvada. Nuosprendyje taip pat pažymima, kad byloje nėra svarbiausio tiesioginio įrodymo – peilio, tačiau abejonių, kad A. K. sveikata sutrikdyta naudojantis būtent peiliu, abejonių nekyla. Kaip atlikto ikiteisminio tyrimo trūkumą teismas įvardija ir faktą, jog byloje esančiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kartu su E. ir R. A. nusikalstamą veiką galėjo padaryti P. M., tačiau šios aplinkybės nebuvo tiriamos, nors to paties bylos tomo kitame puslapyje (t. 3, b. l. 26) įsiūtas tarnybinis pranešimas, jog atliekant tyrimą paaiškėjo, kad darant nusikalstamą veiką su E. ir R. A. galėjo dalyvauti ne P. M., o M. R..

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas visiškai neanalizavo kaltinamųjų parodymų ir net nelaikė jų įrodymais, remdamasis tik medicininiais dokumentais, patvirtinančiais, jog R. A. nusikalstamų veikų padarymo metu sunkiai vaikščiojo ir jų pagrindu abejodamas, kad R. A. galėjo, kaip nurodė nukentėjusieji ir liudytojai, iššokti ir pribėgti prie automobilio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys medicininiai dokumentai, nepaneigia kitais bylos duomenimis nustatytų aplinkybių, jog R. A. dalyvavo darant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys, jog A. Ž. nurodė, kad R. A. dar ir vairavo jiems kelią užblokavusį automobilį. Teismas taip pat įvertino aplinkybę, kad nukentėjusieji net nepareiškė civilinių ieškinių, tačiau tai yra nukentėjusiųjų teisė, o nepasinaudojimas ja jokiu būdu nereiškia, kad nukentėjusieji kaltinamuosius sąmoningai apkalba. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokie apylinkės teismo nurodyti argumentai kelia pagrįstų abejonių bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumu.

Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad byloje esančių duomenų pakanka E. A. kaltei dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, R. A. kaltei dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų bei M. R. kaltei dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų pagrįsti. Kaltinamųjų bendrai padarytos nusikalstamos veikos kaip viešosios tvarkos pažeidimas ir grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą kvalifikuotos teisingai, tačiau iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog E. A., R. A. ir M. R. viešąją tvarką pažeidė vandališkais veiksmais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vandališkais veiksmais, kaip viešosios tvarkos objektyviuoju požymiu, laikomi veiksmai, kai tyčia daužomas, ardomas, padegamas, apipilamas dažais ar kitaip niokojamas svetimas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-76/2014). Tačiau tokių veiksmų kaltinamieji neatliko, jie viešąją tvarką pažeidė įžūliu elgesiu, kuris pasireiškia agresyviu, moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu veikimu ar neveikimu, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, asmeniui suvokiant, kad jis savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Akivaizdu, kad nusikaltimui buvo ruoštasi iš anksto, kaltinamieji turėjo ginklus, kelią nukentėjusiojo A. K. vairuojamam automobiliui, kuriuo važiavo dar trys asmenys, užblokavo viešoje vietoje, liudytojų akivaizdoje turimus pistoletus buvo nukreipę į nukentėjusiuosius, iš to galima spręsti jų veiksmuose buvus tiesioginę tyčią pažeisti viešąją tvarką. Dėl kaltinamųjų veiksmų visuomenės rimtis buvo sutrikdyta realiai, kadangi tokie kaltinamųjų veiksmai šokiravo ne tik nukentėjusiuosius, bet ir nukentėjusiojo automobiliu važiavusius liudytojus.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prasme grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji aktyviais veiksmais, panaudodami psichologinį smurtą, tai yra sukeldami bauginančią situaciją nukentėjusiesiems dėl užpuolimo netikėtumo bei demonstruojamų į juos nukreiptų šaunamųjų ginklų, bei fizinį smurtą, tai yra E. A. spyrus A. K. į kairį petį, sudarė nukentėjusiesiems pagrindą manyti, kad jiems gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Nukentėjusieji tokius kaltinamųjų veiksmus suvokė kaip keliančius realų pavojų jų gyvybei ar sveikatai, o grasindami kaltinamieji suvokė savo elgesio bauginamąjį pobūdį ir norėjo nukentėjusiesiems sukelti mirties baimės jausmą. Darytina išvada, kad E. A., R. A. ir M. R. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

A. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas kaltinamajame akte kvalifikuojamas kaip padarytas dėl savanaudiškų paskatų, tačiau ši aplinkybė, nagrinėjant bylą, nepasitvirtino. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo R. A. padarytą veiką perkvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą dėl chuliganiškų paskatų, tačiau nesant rašytinio prokurorės prašymo, pateikto apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir neatlikus įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme, kvalifikavimo pakeitimas, vadovaujantis BPK 256 straipsnio nuostatomis, nėra galimas, todėl R. A. veika kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija, skiriant bausmes, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje – į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę – kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarytos veikiant bendrininkų grupėje, taip pat į kiekvieno iš kaltinamųjų vaidmenį darant nusikalstamas veikas. Kaltinamieji neteisti, dirbantys, padarė nesunkius nusikaltimus, todėl E. A. ir M. R. skirtinos bausmės, nesusiję su laisvės atėmimu, o R. A. – laisvės atėmimas, kurio vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtinas. Kadangi nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį, skiriamos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti priimtini tokie sprendimai: A. K. kelnės, saugomos Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje, grąžintinos jų savininkui A. K., M. R. priklausantis pistoletas CŽ 75, Nr. (duomenys neskelbtini), su dviem dėtuvėmis, konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nenustačius, jog nusikalstama veika padaryta naudojant M. R. priklausantį pistoletą IZH-71, bet pripažinus kaltinamąjį M. R. kaltu dėl tyčinių nusikalstamų veikų padarymo, pistoletas IZH-71, Nr. (duomenys neskelbtini), su dėtuve, 8 (aštuoni) vienetai CŽ markės šovinių, 36 (trisdešimt šeši) vienetai Makarov markės šovinių, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas M. R., perduotini leidimą laikyti ir nešioti ginklą išdavusiai institucijai – Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo grupei spręsti klausimą dėl leidimo panaikinimo.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė raštą, patvirtinantį, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. A., išlaidas iki 2014 m. gegužės 27 d. sudaro 120 Lt advokato užmokestis. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

E. A. paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2011-09-29 iki 2011-10-20, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 7 (septynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

M. R. paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

R. A. paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

E. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

R. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

M. R. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

A. K. kelnes, saugomas Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje, grąžinti A. K..

M. R. priklausantį pistoletą CŽ 75, Nr. (duomenys neskelbtini), su dviem dėtuvėmis, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonę (BK 72 straipsnio 2 dalis).

M. R. priklausantį pistoletą IZH-71, Nr. (duomenys neskelbtini), su dėtuve, 8 (aštuonis) vienetus CŽ markės šovinių, 36 (trisdešimt šešis) vienetus Makarov markės šovinių, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000126, išduotą M. R., perduoti Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo grupei spręsti klausimą dėl leidimo panaikinimo ir ginklo bei šaudmenų realizavimo.