- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-16
- Bylos Nr.
- 2A-546-343/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Jolita Cirulienė, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- J.M.
- Atsakovas
- T.M., R.G., A.B.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Darbosauga“
- Advokatai
- Dana Žvingilienė
Procesinio dokumento kategorijos: 21.4.1.3; 24.2; 30.9.2; 41; 75.6.2; 121.21
NUTARTIS
2009 m. kovo 16 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Arvydo Žibo,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų T.M., R.G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-46-54/2008 pagal ieškovės J.M. patikslintą ieškinį atsakovams T.M., A.B., R.G., trečiajam asmeniui UAB „Darbosauga“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu (b.l. 25-29, t. 1) prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2004 m. balandžio 14 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, kuria atsakovas T.M. perleido 80 paprastųjų vardinių UAB „Darbosauga“ akcijų atsakovui A.B., 2007 m. sausio 12 d. sutartį, kuria atsakovas A.B. tas pačias akcijas perleido atsakovei R.G. Ieškovė nurodė civilinės bylos dėl jos ir atsakovo T.M. santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo nagrinėjimo metu sužinojusi, jog atsakovas T.M. be jos žinios atliko sandorius su jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu. 2002 m. spalio 2 d. atsakovas T.M. be ieškovės sutikimo perleido jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytas 80 UAB „Darbosauga“ akcijų A.B., o pastarasis 2002 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutartimi akcijas grąžino atsakovui T.M. Šie sandoriai yra niekiniai, todėl po jų sudarymo akcijos netapo asmenine atsakovo T.M. nuosavybe. Atsakovas T.M. 2004 m. balandžio 14 d. sutartimi jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusias 99 trečiojo asmens akcijas ir minėtas 80 bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytų akcijų be ieškovės žinios už 150 Lt už vieną akciją perleido savo dabartinės sugyventinės, su kuria dar gyvendamas santuokoje su ieškove susilaukė dviejų vaikų, tėvui atsakovui A.B. Šios sutarties dalis dėl 80 akcijų pardavimo naikintina, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms. Vienerių metų senaties terminas šiam sandoriui ginčyti prasidėjo 2006 m. birželio 9 d., kai ieškovė grįžusi iš Vilniaus po onkologinės operacijos susipažino su nagrinėjamos civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo medžiaga, į kurią dokumentai, patvirtinantys akcijų perleidimą, pateikti 2006 m. balandžio 26 d. 2007 m. sausio 12 d. akcijų perleidimo sutartimi, kuri nėra įregistruota juridinių asmenų registre, atsakovas A.B. visas įsigytas akcijas perleido savo anūkei, atsakovo T.M. sugyventinės dukrai R.G. Kadangi atsakovas A.B. dėl neteisėto jo ir atsakovo T.M. sandorio neįgijo nuosavybės teisės į 80 akcijų, kaip neteisėtas vertintinas ir vėlesnis šių akcijų perleidimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 55-56, t. 1) atsakovas T.M. prašė ieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino, kadangi apie 2004 m. balandžio 14 d. sudarytą sandorį ieškovė žinojo iš 2005 m. FNTT atlikto tyrimo, be to, ir nuo dokumentų pateikimo į civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dienos iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pateikimo dienos praėjo daugiau nei vieneri metai. Teismo posėdžių metu atsakovas taip pat nurodė, jog aplinkybė, kad akcijos jam priklauso asmeninės nuosavybės teise po ieškinyje nurodytų 2002 m. įvykusių sandorių, ieškovei buvo žinoma dar 2003 m. teikiant gyventojų pajamų ir turto deklaracijas.
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 46, t. 1) atsakovas A.B. prašė ieškinį atmesti ir nurodė esantis sąžiningu įgijėju, kadangi atsakovas T.M. nėra jo giminaitis, prieš sudarant 2004 m. balandžio 14 d. sutartį atsakovas T.M. jį informavo, jog visos akcijos jam yra padovanotos ir priklauso asmeninės nuosavybės teise. Be to, yra suėjęs senaties terminas 2004 m. balandžio 14 d. sutarčiai ginčyti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu (b.l. 82-87, t. 2) patiksliną ieškinį patenkino, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2004 m. balandžio 14d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas T.M. perleido 80 paprastųjų vardinių UAB „Darbosauga“ akcijų atsakovui A.B., įpareigojo atsakovą A.B. grąžinti atsakovui T.M. 80 paprastųjų vardinių akcijų, o atsakovą T.M. grąžinti atsakovui A.B. 12000 Lt, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. sausio 12 d. sutartį, kuria atsakovas A.B. tas pačias akcijas perleido atsakovei R.G., įpareigojo atsakovę R.G. grąžinti atsakovui A.B. 80 paprastųjų vardinių akcijų, o atsakovą A.B. grąžinti atsakovei R.G. 80 Lt, priteisė ieškovei iš atsakovų T.M. ir A.B. po 780 Lt, iš atsakovės R.G. 999 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, priteisė iš atsakovų po 35 Lt valstybės patirtoms su procesinių dokumentų įteikimu susijusioms išlaidoms atlyginti. Teismas nurodė, kad dėl sandorių, kuriais 2002 m. atsakovas T.M. perleido 80 akcijų A.B., o pastarasis šias akcijas vėl padovanojo T.M., akcijos netapo asmenine atsakovo T.M. nuosavybe, todėl jis neturėjo teisės be ieškovės sutikimo perleisti akcijas atsakovui A.B., o pastarasis jas perleisti atsakovei R.G. CK 3.92 str. 4 d. prieštaraujantis sandoris pripažįstamas negaliojančiu nepriklausomai nuo turto įgijėjo sąžiningumo. Be to, A.B. ir R.G. nelaikytini sąžiningais įgijėjais, kadangi A.B. yra atsakovo T.M. sugyventinės tėvas, jo vaikų senelis. Senaties terminas 2004 m. balandžio 14 d. sandoriui ginčyti prasidėjo 2006 m. birželio 9 d., o ieškinys teismui buvo paduotas 2007 m. gegužės 17 d., todėl senaties terminas laikytinas nepraleistu. Pripažinęs sandorius negaliojančiais, teismas pritaikė restituciją. Teismas taip pat atmetė atsakovo T.M. prašymą priteisti jam nuostolius už laiko gaišinimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 89-92, t. 2) atsakovai T.M. ir R.G. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas ir nuostolių dėl laiko gaišinimo atsakovui T.M. atlyginimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą apeliantai grindžia šiais argumentais:
1. Nepripažinus negaliojančiomis 2002 m. spalio 2 d. sutarties, kuria atsakovas T.M. 80 trečiojo asmens akcijų pardavė A.B. bei 2002 m. gruodžio 22 d. sutartį, kuria A.B. akcijas padovanojo T.M., teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog šios akcijos buvo valdomos bendrąja jungtine nuosavybe ir, jas perleisdamas, atsakovas T.M. turėjo gauti ieškovės sutikimą.
2. Apie 2002 m. sandorių sudarymą ieškovė vėliausiai sužinojo 2003 m. balandžio 15 d., kai buvo pateikta ieškovės pasirašyta turto ir pajamų deklaracija, iš kurios turinio aišku, jog akcijos asmeninės nuosavybės teise priklauso T.M. Ieškinio senaties terminas šiems sandoriams ginčyti yra pasibaigęs.
3. Senaties terminas 2004 m. balandžio 14 d. sandoriui ginčyti taip pat yra pasibaigęs, kadangi ieškovė, kandidatuodama į Seimą, 2004 m. liepos 20 d. pateikė mokesčių inspekcijai metinę šeimos turto deklaraciją, iš kurios turinio matyti, jog vertybinių popierių šeima neturi. Be to, 2006 m. balandžio 26 d. minėtos sutarties sudarymo faktą patvirtinantys dokumentai buvo pateikti į civilinę bylą dėl santuokos tarp ieškovės ir atsakovo T.M. nutraukimo, ieškovės liga jai ieškinį pateikti trukdė termino pradžioje, o vėliau ilgą laiko tarpą ieškovei niekas nekliudė savo teises ginti teisme.
4. Teismo išvada, jog A.B. yra atsakovo T.M. giminaitis, neatitinka CK 3.135 str. nuostatų, todėl CK 6.67 str. 1 d. įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija netaikytina. Juolab, kad 2004 m. balandžio 14 d., kai buvo sudarytas ginčijamas sandoris, T.M. su sugyventine dar nebuvo susilaukęs vaikų.
5. Teismas be pagrindo nurodė, jog sandoriui tarp A.B. ir R.G. sudaryti taip pat buvo būtinas ieškovės sutikimas.
6. Teismas be pagrindo konstatavo, jog 100 akcijų, dėl kurių ginčo byloje nėra, T.M. perleido A.V.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 99-102, t. 2) ieškovė prašo skundą atmesti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė nurodo, kad 2002 m. sudaryti akcijų perleidimo sandoriai yra niekiniai ir jų ginčyti nereikia. Apie į civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo pateiktus dokumentus ieškovė sužinojo tik 2006 m. rudenį, sustiprėjusi po onkologinės ligos gydymo, todėl senaties termino ieškiniui paduoti ji nepraleido. Apeliantų nurodomas turto deklaracijas pildė atsakovas T.M., ieškovė jas, pasitikėdama vyru, tik pasirašydavo. 2004 m. liepos 20 d. deklaracijoje nurodytas tik asmeninis ieškovės turtas. Kitos sandorio šalies nesąžiningumas sandorio teisėtumui nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės. Kadangi ieškovės teisės buvo pažeistos ir 2007 m. sausio 12 d. sutartimi, ji turi teisę ginčyti ir šio sandorio teisėtumą.
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas A.B. (b.l. 97, t. 2) ir tretysis asmuo UAB „Darbosauga“ (b.l. 98, t. 2) nurodė sutinkantys su apeliacinio skundo motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Byloje kilo ginčas dėl uždarosios akcinės bendrovės akcijų teisinio režimo bei jo įtakos akcijų perleidimo sandorių teisėtumui. Vadovaujantis CK 3.87-3.88 str. nuostatomis, santuokos metu sutuoktinių įgytas turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Aplinkybė, kad ginčo akcijų įgijimo metu ieškovė ir atsakovas T.M. buvo sudarę santuoką, šioje byloje neginčijama. Be to, 2008 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje (b.l. 52-57, t. 2) dalyvavę liudytojai vieningai nurodė, jog įmonė, dėl kurios akcijų kilo ginčas, buvo ieškovės ir atsakovo T.M. šeimos verslas. Jokių įrodymų, paneigiančių bendrosios jungtinės nuosavybės turtinio režimo prezumpciją atsakovas T.M. nepateikė. Šalys taip pat pripažino, jog 2002 m. be ieškovės žinios buvo sudaryti du dovanojimo sandoriai, kuriais atsakovas T.M. 2002 m. spalio 2 d. ginčo akcijas perleido A.B., o pastarasis jas po dviejų mėnesių, 2002 m. gruodžio 22 d., grąžino atsakovui T.M. Apklausiamas kaip liudytojas (b.l. 52-57, t. 2) A.B. patvirtino, jog ieškovės sutikimas minėtiems sandoriams sudaryti nebuvo gautas, sandoriai buvo sudaryti atsakovo T.M. prašymu, motyvuojant tuo, jog ieškovės ir atsakovo T.M. šeimos nariai negali būti akcijų savininkais. Liudytojas nurodė padėjęs šeimai, kuri jam taip pat buvo padėjusi. Pats atsakovas T.M. tiek atsiliepime į ieškinį (b.l. 55-56, t. 1), tiek ir bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog akcijų perleidimo tikslas - siekis perleisti bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą ieškovės ir atsakovo T.M. dukrai, kurio įgyvendinimui kliudė aplinkybė, jog šeimai priklauso bendrovės akcijos. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog tikrasis aptariamų sandorių sudarymo tikslas nebuvo nuosavybės teisės į ginčo akcijas perleidimas, neatitiko CK 6.465 str. 1 d. apibrėžtos dovanojimo sutarties esmės, todėl nesukūrė iš sutartinių dovanojimo teisinių santykių kylančių pasekmių, įskaitant ir ginčo turto teisinio režimo pasikeitimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę nuosavybę (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinio skundo argumentai, jog šie sandoriai nebuvo teismo tvarka nuginčyti, jog suėjęs senaties terminas ieškinio dėl jų nuginčijimo padavimui, vertintini kaip nepagrįsti, kadangi tik dėl akių sudaryti sandoriai vertintini kaip niekiniai, negaliojantys nepriklausomai nuo to, yra ar ne jų negaliojimą pripažįstantis teismo sprendimas (CK 1.86 str. 1 d., 1.78 str. 1 d., 6.225 str. 1 d.). Konstatavęs, jog 2002 m. sudarytais dovanojimo sandoriais nebuvo pakeistas ginčo akcijų turtinis režimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ginčijamą 2004 m. balandžio 14 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas T.M. ginčo akcijas perleido atsakovui A.B., atsakovas T.M. galėjo sudaryti tik turėdamas ieškovės įgaliojimą (CK 3.92 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog ieškovės sutikimas šiam sandoriui sudaryti nebuvo gautas, apeliaciniame skunde neginčijamos. Apeliantai tik nurodo, jog šiam sandoriui užginčyti yra pasibaigęs CK 3.96 str. 1 d. įtvirtintas vienerių metų senaties terminas. Nurodytoje normoje senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviu asmens, siekiančio apginti savo teises, sužinojimo apie ginčytino sandorio sudarymą momentu. Apeliantai nurodo, jog ieškovė, 2004 m. liepos 20 d. pateikdama metinę šeimos turto deklaraciją, nurodė, jog vertybinių popierių šeima neturi. Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13 patvirtintų Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos pildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių ir jų trečio priedo nuostatomis, pateikiamoje šeimos turto deklaracijoje turi būti nurodyti tiek paties gyventojo ir jo sutuoktinio asmenine nuosavybe valdomi vertybiniai popieriai, tiek ir vertybiniai popieriai, valdomi bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Byloje yra pateiktos apeliantų nurodoma 2004 m. liepos 20 d. deklaracija (b.l. 131-134, t. 1), kurioje pateikti duomenys apie sutuoktinių turtą, valdytą 2003 m. gruodžio 31 d., bei 2005 m. lapkričio 7 d. deklaracija (b.l. 127-130, t. 1), kurioje pateikti duomenys apie sutuoktinių turtą, valdytą 2004 m. gruodžio 31 d. Nei vienoje iš šių deklaracijų neminimi ginčo vertybiniai popieriai. Pastaroji aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad deklaracijų pildymo faktas ir jų turinys nepatvirtina apeliantų teiginio, jog tuo metu ieškovei buvo žinoma apie 2004 m. balandžio 14 d. sutarties sudarymo faktą, kadangi net ir pateikdama deklaraciją už laikotarpį iki 2004 m. balandžio 14 d. sutarties sudarymo, t.y. dokumentą, kurio turinio žinojimas ar nežinojimas apie sudarytą akcijų perleidimo sandorį negalėjo įtakoti, ieškovė nenurodė akcijų valdymo fakto. Nurodyta išvada leidžia spręsti, jog vertybinių popierių valdymo fakto nenurodymą deklaruojant turtą, valdytą 2004 m. gruodžio 31 d., galėjo sąlygoti ne ieškovei žinomas juridinis vertybinių popierių perleidimo faktas, o tyčinės ar atsitiktinės teikiamų deklaracijų pildymo spragos. Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog ginčijamą sandorį patvirtinančius dokumentus 2006 m. balandžio 26 d. pateikus į jo ir ieškovės santuokos nutraukimo bylą, ieškovės liga galėjo įtakoti senaties termino skaičiavimą tik tuo atveju, jeigu ieškovė būtų sirgusi vienerių metų terminui besibaigiant, o ne jo pradžioje. Svarbių aplinkybių, trukdžiusių pateikti ieškinį, egzistavimas ieškinio senaties termino pabaigoje gali būti pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 2 d.), tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovės liga vertintina kaip aplinkybė, užkirtusi kelią susipažinti su į santuokos nutraukimo bylą pateiktais dokumentais, o kartu ir sužinoti apie ginčijamo sandorio sudarymą, t.y. aplinkybė, patvirtinanti, jog ieškinio senaties terminas objektyviai negalėjo prasidėti. Tai, jog, sužinojusi apie ginčijamo sandorio sudarymą, savo teise pareikšti ieškinį ieškovė pasinaudojo besibaigiant įstatyme nustatytam vienerių metų senaties terminui, negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas teisėmis. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas neįvykdė iš CPK 12 str., 178 str. kylančios pareigos įrodyti savo teiginį, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl 2004 m. balandžio 14 d. sutarties pripažinimo negaliojančia pareikšti. Pripažinus, jog ieškinio senaties terminas 2004 m. balandžio 14 d. sutarčiai nuginčyti nebuvo praleistas, atsižvelgiant į CK 3.96 str. 2 d. nuostatą, jog be sutuoktinio sutikimo sudaryti akcijų perleidimo sandoriai pripažįstami negaliojančiais nepriklausomai nuo to, ar kita sandorio šalis buvo sąžininga ar nesąžininga, atsakovams nenurodžius jokių kitų ieškinio argumentus dėl aptariamo akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu patvirtinančių argumentų, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas sandorį, kuriuo ginčo akcijas atsakovas T.M. pardavė atsakovui A.B., pagrįstai pripažino negaliojančiu. Ir nors apeliacinio skundo argumentas dėl teismo sprendimo motyvo, jog sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas dėl jų giminystės ryšių, neteisėtumo vertintinas kaip pagrįstas, ši pirmosios instancijos teismo klaida niekaip neįtakojo sprendimo panaikinti 2004 m. balandžio 14 d. sutartį teisėtumo, todėl vertintina kaip formali, negalinti būti pagrindu iš esmės teisėtam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 328 str.). Pripažinus 2004 m. balandžio 14 d. sutartį neteisėta, konstatuotina, jog atsakovas A.B. neįgijo nuosavybės teisių į ginčo akcijas, įskaitant ir teisės turtu disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.), 2007 m. sausio 12 d. sutartis, kuria jis perleido akcijas R.G. neturėjo teisinio pagrindo, todėl pripažintina negaliojančia (CK 6.307 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 6.307 str. 3 d., pripažinus sutartį negaliojančia, taikytina restitucija, kadangi atsakovei R.G., kaip jai akcijas pardavusio A.B. vaikaitei, taikytina CK 6.67 str. 1 p. įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija. Atsakovų nesąžiningumą sudarant pastarąjį sandorį patvirtina ir akcijų pardavimo kaina: 2004 m. įsigijęs ginčo akcijas už 12000 Lt, A.B. 2007 m. jas pardavė už simbolinę 80 Lt kainą. Ši aplinkybė, atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta, atsakovas T.M., kuriam buvo žinomas sandorių, susijusių su akcijų perleidimu, neteisėtumo faktas, yra atsakovo A.B. dukros ir atsakovės R.G. motinos sugyventinis, t.y. akcijų perleidimas vyko ne tarp pašalinių, o tarp pakankamai tampriais ryšiais susijusių asmenų, kurie negalėjo nežinoti visų su perleidžiamo turto nuosavybės teisėmis susijusių, šioje nutartyje aptartų aplinkybių.
Apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo klaidos ginčijamame sprendime aptariant akcijų perleidimo A.V. faktą, vertintinas kaip niekuo nesusiję su ginčo dalyku, o kartu ir apskritai su nagrinėjama byla, todėl kolegija dėl jo pagrįstumo nepasisako.
Visus apeliacinio skundo argumentus pripažinus nepagrįstais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantų valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų T.M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir R.G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei po 5,65 Lt (penkis litus 65 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.