Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2022 m. gruodžio 15 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 3 metams.

Bausmės pradžia – 2022 m. gegužės 31 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gegužės 31 d.

Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2023 m. sausio 23 d.

Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo, 2023 m. gruodžio 4 d. priėmė nutarimą Nr. 357-477 netaikyti A. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose, nustatant rekomendacijos įgyvendinimui 5 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis teistas antrą kartą, pastarasis nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Nuteistojo išsilavinimas tik trys klasės, specialybės neturi, nemoka nei rašyti, nei skaityti. Oficialus darbo stažas tik 5,5 mėn., dirbęs laisvės atėmimo vietų įstaigoje bausmės atlikimo metu. Iki sulaikymo oficialiai nedirbo, registravosi Užimtumo tarnyboje. Probacijos priežiūros metu buvo įpareigotas dirbti, tačiau į oficialų darbą nuostatos buvo netvirtos, darbo niekur neieškojo. Daug kartų baustas administracine tvarka. Bausmės atlikimo metu 2023 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į kalėjimo administraciją dėl įsidarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo, nesant laisvų darbo vietų. Nors nuo rugsėjo mėnesio planavo mokytis, tačiau į vidurinę mokyklą priimtas nebuvo, nes neturi net pradinio išsilavinimo. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistojo skolos už nesumokėtas administracines baudas yra 10 146 Eur. Nuteistasis iki 2023 liepos mėn. pats įsiskolinimų nedengė. Savo elgesio nelinkęs apmąstyti, jam būdingas impulsyvumas, pastarąjį nusikaltimą įvykdė naudodamas fizinį smurtą. Savo problemų neatpažįsta, jam normalu neišlaikyti vaikų, neturėti pragyvenimo šaltinio, anksčiau buvo žadėjęs dirbti pasibaigus probacijos priežiūrai, tačiau taip oficialiai būdamas laisvėje niekada ir nedirbo. Nuteistasis turi sunkumų numatant neigiamas savo elgesio pasekmes ir galima teigti, kad nuteistojo mąstymas bei elgesys yra susijęs su jo nusikalstamu elgesiu, yra aktualus kriminogeninis veiksnys pakartotinai nusikalsti. Nuteistasis tik iš dalies vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Sudarant nuteistajam individualų resocializacijos planą, buvo numatyta dalyvauti elgesio korekcijos programoje „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“, programoje dar nedalyvavo. Išlieka daug kriminogeninių veiksnių: nestabili darbinė patirtis; darbinių įgūdžių stoka; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skaitymo ir rašymo problemų; turi skolų ir ieškinių; būdingi lėšų valdymo sunkumai; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine ir nenustatyta pažanga ją mažinant. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, jog Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai. Nuteistasis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui – atlikęs įstatymo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktas) reikalaujamą lygtiniam paleidimui laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, paskatintas už nepriekaištingą elgesį du kartus. Jis vykdė ankstesnės Komisijos rekomendacijas, dalyvavo ir baigė „Pykčio ir agresijos valdymo“ programą, pradėjo mokėti civilinius ieškinius, kreipėsi dėl galimybės įsidarbinti, mokytis, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jo ryšiai geri, palaikantys. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, daro išvadą, jog egzistuoja ir aplinkybės, kurios leidžia abejoti, kad šiuo atveju švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

Nuteistojo A. B. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine ir būtina atsižvelgti į tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo nuoseklios teigiamos nusikalstamo elgesio rizikos dinamikos, o būtent nuteistojo rizika buvo vertinta 2023 m. vasario 8 d. – nustatyta vidutinė rizika, 2023 m. gegužės 18 d. – rizika vidutinė ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog rizikos pokytis nebuvo stebimas, ir tik 2023 m. lapkričio 13 d. vertinimo metu buvo stebima teigiama rizikos dinamika, tačiau rizika išlieka vidutine. Šiuo metu išlieka net aštuoni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (nestabili darbinė patirtis; darbinių įgūdžių stoka; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skaitymo ir rašymo problemų; turi skolų ir ieškinių; būdingi lėšų valdymo sunkumai; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių), kuriuos nuteistasis bausmės atlikimo metu turi galimybę pakeisti. Tai tik patvirtina, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nerodo esminių jo elgesio pokyčių. Šiame kontekste pažymima, kad A. B. atžvilgiu yra nustatyti apsauginiai veiksniai (gyvenamosios vietos turėjimas; ryšių su artimaisiais palaikymas; priklausomybių nuo psichiką veikiančių medžiagų neturėjimas), tačiau šie veiksniai neatsveria jau minėtų dinaminių kriminogeninių veiksnių ir statinių veiksnių (kriminalinė istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis). Taigi, išliekanti nuteistojo vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičius ir jų pobūdis šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad elgesio, mąstymo ir nuostatų pasikeitimas bausmės atlikimo metu yra pakankamas nuteistojo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai. Tokį teismo vertinimą patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kad nuteistojo bendravimas ribotas, jis nesugeba vystyti pokalbio temos, savo elgesio nelinkęs apmąstyti, jam būdingas impulsyvumas, nusikaltimą įvykdė naudodamas fizinį smurtą, kaip minėta, rizikingas/pavojingas elgesys išlieka kriminogeniniu veiksniu. Nuteistasis turi sunkumų nustatant neigiamas savo elgesio pasekmes, suvokia, kad reikia laikytis teisės normų, tačiau savo elgesį pateisina. Nors kaltę dėl nusikaltimų pripažįsta, tačiau nesuvokia nusikaltimais padarytos žalos. Taigi akivaizdu, jog nuteistasis iki šiol nuostatų savo nusikalstamo elgesio atžvilgiu pakankamai nepakeitė, jis pilnai nesuvokia savo nusikalstamų veiksmų pavojingumo, jų tinkamai neanalizuoja. Be kita ko, nuteistasis pagal individualų socialinės reabilitacijos planą turėjo dalyvauti elgesio korekcijos programoje „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“, tačiau šioje programoje dar nedalyvavo.

Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra teigiama darbinė motyvacija, finansinis stabilumas bei gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Nuteistasis skunde nurodo, jog jis laisvėje dirbtų ir atlygintų civilinius ieškinius. Tačiau būtina įvertinti socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis laisvėje oficialaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, oficialiai dirbęs labai mažai ir darbinių įgūdžių stoka, maža darbinė patirtis yra kriminogeniniai veiksniai. Profesijos jis neturi ir duomenų, kad laisvėje galėtų įsidarbinti, nėra. Praeityje taikytos probacijos metu buvo įpareigotas dirbti, tačiau į oficialų darbą nuostatos nebuvo tvirtos, darbo neieškojo. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, savanoriškai pradėjo atlyginti ieškinius tik nuo 2023 m. liepos mėn., tačiau labai nedidele suma – tik po 2 Eur kas mėnesį, nors į asmeninę sąskaitą nuteistasis iš artimųjų ir kitų asmenų bei už vykdomą veiklą gauna apie 200 Eur. Taigi, nuteistojo menka darbinė patirtis, gan atsainus požiūris į finansinių įsipareigojimų vykdymą, tai, kad darbinių įgūdžių ir profesijos neturėjimas, turimos skolos ir ieškiniai pripažinta jo kriminogeniniais veiksniais, leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti, turėti finansinį stabilumą bei sėkmingai įsilieti į visuomenę, juolab kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis visada turėjo lėšų tvarkymo sunkumų ir daro turtinio pobūdžio nusikaltimus, siekdamas materialinės naudos, jam būdingas teisės pažeidimų modelis.

Nuteistasis skunde atkreipė dėmesį į tai, jog Komisija vertino neigiamai jį charakterizuojančius duomenis apie jo praeitį, o ne jo elgesį bausmės atlikimo metu. Teismas pažymi, jog sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinos ir aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis A. B. teistas du kartus, anksčiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai teigiamo poveikio jo elgesiui neturėjo, jis vėl nusikalto, minėta, kad kriminalinė istorija ir būdingas teisės pažeidimų modelis yra kriminogeniniai veiksniai. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2023 m. gruodžio 4 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo A. B. skundas dėl 2023 m. gruodžio 4 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-477 panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. B. skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.