Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. P. (toliau tekste – ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo) 2013 m. vasario 12 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R306299 (toliau tekste – Protokolas), kuriame, formuluojant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimą, nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2012 m. gruodžio 12 d. apie 13 val. 30 min. Bražuolės k., Trakų r. sav., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, vairavo automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Protokolą surašęs policijos pareigūnas nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką kvalifikavo kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 126 straipsnio 5 dalies pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigė, su inkriminuojamu teisės pažeidimu nesutiko, prašė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, jog jis 2012-12-12 automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, šį automobilį vairavo jo brolis G. P., o jis sėdėjo keleivio pusėje. Atvažiavus į Bražuolės k., brolis nuėjo pas savo pažįstamą, o D. P. sėdėjo automobilyje ir laukė brolio. Privažiavus policijos pareigūnams, jie liepė pateikti automobilio dokumentus bei pasakė, kad jiems atrodo, kad D. P. apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir, kad reikės važiuoti patikrai į ligoninę. D. P. pasakė, kad jis automobilio nevairavo, tačiau policijos pareigūnai pasakė, kad jeigu jis neparašys, kad vairavo automobilį, tai jie automobilį nugabens į saugojimo aikštelę. Būdamas išsigandęs ir susijaudinęs ir norėdamas neprarasti automobilio, jis sutiko prisipažinti, kad vairavo automobilį. Taip pat pažymėjo, kad net jei ir jis būtų vairavęs automobilį, jis buvo tik ryte surukęs cigaretę su kanapėmis, tačiau nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Pagal LR ATPK 9 straipsnį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų aplinkybių turi būti nustatyta, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis yra trauktinas administracinėn atsakomybėn (LR ATPK 284 str. 1d.).

ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Lingvistinis aukščiau nurodytos teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį tada, kai nustatomas šių aplinkybių visetas: pirma, asmuo vairavo transporto priemonę, antra, transporto priemonės vairavimo metu asmuo (vairuotojas) buvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. M. ir T. S. parodė, kad 2012 m. gruodžio mėn. jie dirbo Bražuolės k. ir pamatė įtartinai važiuojantį automobilį Audi 100. Šis automobilis važiavo apie 100 m. atstumu nuo policijos automobilio, policijos pareigūnams iš akiračio nebuvo dingęs. Automobiliui Audi 100 sustojus, policijos pareigūnai privažiavo prie šio automobilio ir paprašė vairuotojo dokumentų. Nurodė, kad automobilį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. P., kuris neneigė vairavęs automobilį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresnįjį patrulį A. M. ir patrulį T. S., ir administracinėn atsakomybėn traukiamą D. P. sietų kokie nors asmeninio pobūdžio santykiai, todėl teismui abejoti minėtų policijos pareigūnų apklaustų liudytojais parodymais, kurie yra išsamūs, nuoseklūs, logiški ir papildantys tarnybinį pranešimą, nėra pagrindo. Dėl nurodyto D. P. paaiškinimai, kad jis nevairavo automobilio vertinti kritiškai ir kaip jo gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat kritiškai vertintini teismo posėdžio metu pateikti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens brolio- liudytojo G. P. ir draugo V. S. parodymai, kadangi tokie jų parodymai laikytini, kaip asmenų, suinteresuotų bylos baigtimi, ir tokiu būdu nėra nešališki bei objektyvūs.

Byloje taip pat ginčijama ta aplinkybė, jog inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aukščiau nurodytą transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Nagrinėjamos bylos aspektu aktualios Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau tekste – Taisyklės), be kita ko, reglamentuojančios transporto priemonių vairuotojų medicininės apžiūros apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo tvarką. Taisyklių 2 punkte yra įtvirtinta apsvaigimo sąvoka. Apsvaigimas – asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Pastebėtina, jog apsvaigimo sąvoka per se suponuoja išvadą, kad tikslu nustatyti, ar asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, yra būtinos specialios žinios, tad visiškai suprantama įstatymų leidėjo (plačiąja prasme) pozicija, jog tuo tikslu, kad būtų nustatyta, jog asmuo vartojo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ir jų vartojimas sukėlė apsvaigimo būseną, turi būti atliekama medicininė apžiūra. Taisyklių 2 punkte inter alia numatyta, jog medicininė apžiūra apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra apsvaigęs.

Bylos duomenimis – policijos pareigūnų A. M. ir T. S. parodymais – nustatyta, jog policijos pareigūnai automobilio Audi 100 kairės pusės durelėse rado maišelį su kaip įtariama narkotinių medžiagų likučiais, taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo išsigandęs, todėl policijos pareigūnams kilo įtarimas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl jis buvo nuvežtas į viešąją įstaigą Trakų ligoninę tikslu nustatyti, ar jis yra apsvaigę nuo narkotinių medžiagų.

Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 ir suderinta su vidaus reikalų ministru (toliau tekste – Metodika), be kita ko, reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Metodikos 2 punkte nustatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas; tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; išvados formulavimas. Metodikos 4 punkte nustatyta, jog bendrą asmens būklės vertinimą atlieka šeimos gydytojai, gydytojai psichiatrai arba kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai, specialiai pasirengę ir gavę tai patvirtinantį dokumentą; tiriamųjų medžiagų paėmimą – slaugytojai arba klinikos laborantai asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo nustatyta tvarka; tiriamųjų medžiagų ištyrimą – Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai. Metodikos 2 punkte numatyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs, t.y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Esant nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė: ar gali eiti tiesia linija - „pėda po pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą. Metodikos 6 punkte nustatyta, jog gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kita), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“, išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“, „Išvada“ ir „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/ nesutikimas su išvada“.

Kaip matyti iš 2012-12-12 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 28 (toliau tekste – Aktas), gydytojas, vertindamas bendrą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens būklę, apžiūros akte pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens oda, gleivinė įpratos spalvos, eina tiesiai, stovėsena rombergo pozoje stabili, vokų, liežuvio, pirštų virpėjimo nėra, vyzdžiai lygus, fotoreakcija yra, elgsena ir nuotaika uždaras, ramus, orientuojasi laike, vietojem, savyje, dėmesį sukaupia, dėmesį sukaupia, mastymas nuoseklus, skaičiuodamas neklysta, kalba rišli, artikuliuota, alkoholio iškvepiamame ore neužuodžiama. Todėl darytina išvada, kad nei vienas iš medicininės apžiūros akte užfiksuotų požymių nedavė jokio pagrindo įtarti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apžiūros metu būtų apsvaigęs.

Metodikos 10.3. - 10.5. punktuose nurodyta, kad psichiką veikiančių medžiagų kraujyje ir/ar šlapime kiekis nustatomas įvairiais cheminės analizės metodais - dujų chromatografijos, skysčių chromatografijos, masių spektrometrijos, plonasluoksnės chromatografijos ir kitais identifikuojančiais specifinę medžiagą ir atmetančiais klaidingai „teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus. Greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas, o tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti 10.3 punkte nurodytus metodus. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimui patvirtinti būtina tiriamąją medžiagą iš to paties mėginio ištirti mažiausiai dviem skirtingais 10.3. punkte nurodytais metodais. Greituoju testu buvo nustatyta, kad galima įtarti apsinuodijimą marihuana opiatais, kas rodo, kad kažkada buvo vartota narkotinės medžiagos, tačiau tai neįrodo, kad dėl pavartotos narkotinės medžiagos administracinėns atsakomybėn traukiamas asmuo buvo apsvaigęs.

Metodikos 11 punktas reglamentuoja išvados formulavimo tvarką: gavęs atsakymą iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos, gydytojas užpildo medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“; skiltyje „Tyrimo rezultatas“ įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys; skiltyje „Išvada“ nurodoma asmuo apsvaigęs/ neapsvaigęs, vartojęs/ nevartojęs. Jei išvadoje teigiama vartojęs, nurodoma kokių medžiagų. Iš Medicininės apžiūros akto matyti, jog gydytojas skiltyje „Tyrimo išvada“ visiškai nieko nenurodė, o skiltyje „Išvada“ nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų, tačiau jokių duomenų, kad jis nuo šių medžiagų buvo apsvaigęs, nėra. Teismas, vertindamas Aktą, pripažįsta, jog Aktas tam tikra apimtimi užpildytas nesilaikant aukščiau nurodytų Metodikos reikalavimų: pirma, Akto 21 punktas „Biologinės terpės bandinys“ nėra užpildyta esanti skiltis „Tyrimo rezultatas“; antra, netinkamai užpildyta skiltis „IŠVADA“. Minėta, jog pagal Metodikos 11 punktą nurodytoje skiltyje nurodoma, kad asmuo apsvaigęs/ neapsvaigęs, vartojęs/ nevartojęs; jei išvadoje teigiama vartojęs, nurodoma kokių medžiagų. Nagrinėjamu atveju Sveikatos priežiūros įstaigos gydytoja skiltyje „IŠVADA“ nurodyta tik, kad vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų, vairuoti negali.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog pagal Akte nurodytą išvadą nėra galimybės vienareikšmiškai ir patikimai spręsti, ar medicininės apžiūros atlikimo metu ir inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Byloje esanti 2012-12-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 2431/12(01) (toliau tekste – Specialisto išvada) (b. l. 3) 13 punkte suformuluota išvada, kurioje nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime opijatų, amfetaminų, benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis kokaino ir jo metabolitų šlapime nerasta.

Viena vertus, pripažintina, kad teismui nėra pagrindo netikėti ar abejoti Specialisto išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, kita vertus, konstatuotina, kad Specialisto išvada ir nepatvirtina aplinkybės, jog medicininės apžiūros atlikimo metu ir inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų,

Viena vertus, minėta, jog tikslu nustatyti, ar asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, yra atliekama medicininė apžiūra, kurią sudaro keturi tarpusavyje susiję etapai, kita vertus, kaip žinia, kelių eismo priežiūros ir kontrolės funkcijas vykdo policijos pareigūnai, tad natūralu, kad policijos pareigūnams taip pat tenka tam tikras vaidmuo šiame procese.

Pagal Taisyklių 9 punktą policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs), pirma, įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, antra, transporto priemonės vairuotojui prieš pristatymą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros žodžiu paaiškina atsisakymo atlikti medicininės apžiūros asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius, trečia, nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. M. ir T. S. nenurodė jokių išorinių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens požymių (neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai ir panašiai), kuriems esant buvo galima įtarti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas A. M. nurodė, kad automobilio kairės pusės durelėse rado maišelį su kaip įtariama narkotinių medžiagų likučiais, taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo išsigandęs, todėl kilo įtarimas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog pagal policijos pareigūnų parodymus nėra galimybės spręsti, ar inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Minėta, jog pirmasis medicininės apžiūros apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti etapas – bendras asmens būklės vertinimas. Akto punktuose, kuriuose yra nurodyti išoriniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens požymiai, nustatyti jo būklės vertinimo metu, nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens oda, gleivinė įprastos spalvos, eina tiesiai, stovėsena rombergo pozoje stabili, vokų, liežuvio, pirštų virpėjimo nėra, vyzdžiai lygus, fotoreakcija yra elgsena ir nuotaika uždaras, ramus, orientuojasi laike, vietojem, savyje, dėmesį sukaupia, dėmesį sukaupia, mastymas nuoseklus, skaičiuodamas neklysta, kalba rišli, artikuliuota, alkoholio iškvepiamame ore neužuodžiama.

Pastebėtina, jog apsvaigimui nuo marihuanos yra būdingi šie požymiai: atsipalaidavimas, mieguistumas, juokas be priežasties, sutrinka įvairūs pojūčiai, sulėtėja psichinė veikla, parausta akių baltymai [Čaplinskas S. Apie ŽIV infekciją ir AIDS, narkomaniją ir lytiškai plintančias infekcijas. Vilnius: Lietuvos AIDS centro leidykla, 2004. P. 45.]. Pagal Akte nurodytus duomenis spręstina, jog nagrinėjamu atveju, atliekant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens būklės vertinimą, nepasireiškė nei vienas iš aukščiau nurodytų požymių, būdingų apsvaigimui nuo marihuanos.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, N63-5437/ 2010).

Teismas, apibendrindamas visas aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių aplinkybę, kad inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, priešingai, nagrinėjamos bylos duomenys – Akto duomenys, kuriuose yra nurodyti išoriniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens požymiai, nustatyti jo būklės vertinimo metu – patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu, tiek medicininės apžiūros atlikimo metu nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas, bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu nutrauktina nesant inkriminuojamo teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302², 302⁴ straipsniais, teismas

nutaria:

nutraukti D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, bylos teiseną.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.