Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui G. B. , jo atstovei advokatei J.Umbrasienei

atsakovo (pagal priešieškinį ) VĮ „Registrų centras“ Utenos filialo atstovui B.Jakovlevui ,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus atstovei G.Vaicekauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. B. ir I. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei D. K. , trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl namų valdos žemės sklypo ribos nustatymo be gretimo sklypo savininkės sutikimo ir pagal atsakovės D. K. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį G. B., I. B., VĮ „Registrų centras“ Utenos filialui dėl žemės sklypo ribos nustatymo, statinio registracijos panaikinimo ir įpareigojimo nugriauti statinį, ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių rajono skyriaus atstovės dėl pareikštų ieškinio ir priešieškinio nurodė, jog žemėtvarkos skyrius iš esmės sutinka su reikalavimais, jog turi būti nustatyta tarp žemės sklypų esant riba, tačiau skyrius nesutinka su atsakovo išdėstytomis aplinkybėmis. Atstovės paaiškino, jog tarp šalių ginčas prasidėjo 2008 metais ir iki šiol šalys nesutaria dėl žemės sklypų ribos. Atsakovė pirkimo pardavimo sutartimi yra nusipirkusi 13 arų žemės sklypą. Vėliau ji atliko žemės sklypo geodezinius matavimus ir pateikė juos žemėtvarkos skyriui patvirtinti. Žemėtvarkos skyrius atsisakė planą patvirtinti, nes UAB „Geovelda“ , atlikdama žemės sklypo matavimus nesivadovavo preliminariais žemės sklypo planais- abrisu ir žemės sklypo paženklintų ribų planu , atitraukė atsakovė žemės sklypo pietinę ribą nuo Alaušo ežero ir tokiu būdu sklypo dalis persidengė su faktiškai naudojamu ieškovo G. B. neįteisintu žemės sklypu, suprojektuotu 2007m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Utenos apskrities viršininko įsakymu. Atsakovė D. K. žemėtvarkos atsisakymą tvirtinti jos pateiktą žemės sklypo planą apskundė administraciniam teismui. Ginčas nėra išspręstas ir byla sustabdyta iki teismas nustatys ribą dėl žemės sklypų. Anykščių rajono žemėtvarkos skyriui taip pat buvo pateiktas derinimui ir tikrinimui ieškovo naudojamo namų valdos žemės sklypo kadastrinių matavimų byla . Žemėtvarkos skyrius negalėjo įteisinti pateikto plano, nes žemės sklypo ribos nebuvo suderintos su gretimo sklypo savininkes- atsakove. Ieškovui prie nuosavybes teise priklausančių pastatų namų valdos techninės apskaitos byloje buvo pažymėtas 267 kv.m. , t.y. 0,0267 ploto žemės sklypas. Sklypas suformuotas Svėdasų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Suformuoto sklypo plotas yra 0,03 ha. Ieškovo pateiktas naudojamo žemės sklypo kadastrinių matavimų planas atitinka faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas. Svėdasų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuojant ieškovo naudojamo žemės sklypo ribas nebuvo reikalavimo kadastrinių matavimų tikslumo, o buvo remtasi preliminariais matavimais. Kuomet ieškovas atliko naudojamo žemės sklypo geodezinius matavimus tai buvo nustatyta, jog sklypo plotas yra 2.99 aro. Tokia paklaida atliekant geodezinius matavimus galima ir ji neviršija leistiną normą. Prasidėjus tarp šalių 2008 metais ginčui dėl žemės sklypų ribos, prie ieškovo namo jau buvo pastatytas garažas , buvo ir lauko tualetas, nes D. K. skunde pastatus nurodė. Jau tada Utenos apskrities viršininko administracija atsakydama į skundą nurodė, jog tokiam statiniui leidimas nėra reikalingas ir , kad tas statinys stovi ieškovo naudojamame žemės sklype . Atstovės nurodė, jog nustačius žemės sklypų ribą kaip prašo atsakovė, ieškovui labai sumažėtų žemės sklypas , jam būtų visiškai neįmanoma eksploatuoti pastatus , nes tame žemės sklype yra 4 metrų ploto servitutinis įvažiavimas į atsakovės žemės sklypą. UAB „Geovelda“ atlikdamas atsakovei žemės sklypo geodezinius matavimus nesilaikė preliminarių sklypo išmatavimų, visiškai be pagrindo atitraukė pietinę žemės sklypo ribą nuo (duomenys neskelbtini) ežero apie 6 metrus, tokiu būdu šalių žemės sklypų ribos persidengė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas .

Bylos medžiaga, šalių, jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovai 1992m. gruodžio 14d., iš I. Š. nusipirko gyvenamąjį namą ir pastatą –sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini).(t.1,b.l. 27) Perkant pastatus ieškovams buvo žinoma, jog I. Š. už namų valdos žemės sklypą 0,0267 ha 1992m. rugsėjo 25d. sumokėjo 179 investicinius čekius. (t.1, b.l. 28) 2007m. liepos 19 Utenos apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 10-586 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Anykščių rajone“ , kuriuo patvirtino S. K. įmonės 2005-2007 m. parengtą Anykščių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, jame suformuotų žemės sklypų ribas, nustatytus žemės sklypų plotus. Pagal šį projektą ieškovams buvo suformuotas žemės sklypo plotas 0,03 ha. (t.1,b.l. 43-46) Ieškovai 2010 metais užsakė namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos atliko tuometinė J. Š. įmonė ( dabar UAB „Asmija“) (t.,b.l. 8-26, 167 ) Atlikus žemės sklypo matavimus buvo nustatytas jo plotas 0,0299 ha. Atliekant ieškovų žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, jog ieškovams formuojamo namų valdos žemės sklypo ribos persidengia su atsakovės žemės sklypu. (t.,1 b. l. 31) Byloje nustatyta, jog atsakovė D. K. pagal 2005m. sausio 27d., valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį nuosavybės teise įsigijo 0,13 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).(t.,1, b.l. 63) Atsakovei sklypas buvo suformuotas pagal 2004m. birželio 14d., S. K. įmonės atliktus preliminarius matavimus, kurių metu buvo parengtas abrisas ir žemės sklypo planas. (t.1,b.l. 61,62) Atsakovė , norėdama patikslinti sklypo ribas, užsakė sklypo geodezinius matavimus, kuriuos atliko UAB „Geovelda“ .(t.1,b.l. 74) Atsakovės parengto žemės sklypo geodezinių matavimų plano Anykščių rajono žemėtvarkos skyrius nepatvirtino, nes šalių žemės sklypai persidengia apie 6 metrus. Atsakovė apskundė žemėtvarkos skyriaus veiksmus administraciniam teismui ir prašė įpareigoti žemėtvarkos skyrių patvirtinti kadastrinių matavimų bylą. 2011m. spalio 28d. Panevėžio apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo atsakovės skundą atmetė nurodydamas, jog D. K. ir G. B. turėtų pirmiausiai tarpusavio susitarimu arba civilinio proceso tvarka nustatyti jų sklypų bendrą ribą ir pagal ją parengti naudojamų žemės sklypų kadastrinius planus. (t.1,b.l. 41-42) Kadangi šalys nesutarė dėl jų žemės sklypų ribos, tai ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo nustatyti jų valdomo namų valdos žemės sklypo ribas pagal pateiktą planą. Atsakovė nesutiko su administracinio teismo sprendimu ir jį skundė Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui. Šis bylą sustabdė iki bus išnagrinėta apylinkės teisme civilinė byla dėl žemės sklypų ribos nustatymo. Byloje atsakovė pateikė priešieškinį ir prašo nustatyti žemės sklypų bendrą ribą pagal jos pateiktą planą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai 2012m. rugsėjo 20d. pagal deklaraciją dėl statybos užbaigimo įregistravo nuosavybės teises į garažą ir ūkinį pastatą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) , kuris pagal pateiktą ieškovų žemės sklypo planą yra jo valdomame žemės sklype, o pagal atsakovės pateiktą planą – jos žemės sklype. Atsakovė patikslino ieškinį ir prašo nustatyti žemės sklypų ribą pagal jos pateiktą planą, panaikinti statinio teisinę registraciją ir įpareigoti ieškovus statinį nugriauti.

Dėl žemės sklypų bendros ribos nustatymo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, jog ginčas tarp ieškovų ir atsakovės dėl žemės sklypų bendros ribos nustatymo yra labai įsisenėjęs , jis kilo maždaug nuo 2008 metų ir iki šiol šalys nesutaria. Jos nesutaria dėl faktiškai naudojamų sklypų dydžių, dėl buvusių riboženklių . Kiekviena jų parengė žemės sklypų geodezinius matavimus , tačiau jų nepripažįsta, kiekviena įrodinėja savo tiesą. Teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje vadovaujasi LR Civilinio kodekso 4.45 straipsnio nuostatomis, kurios numato, jog jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2010). Pagal Civilinio kodekso 4.95 straipsnio nuostatas, ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti riba gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą, pagal ribos išsidėstymą dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius, kam jie priklauso nuosavybes teise , pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas , racionalus, kad ribos tikslinimu būtų galutinai išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010) Sprendžiant kaimynų žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas ( sumažėti ar padidėti ) žemės sklypo dydis (plotas) .(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr . 3K-3-539/2005) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995m. birželio 1d., miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos ( namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojama žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Ieškovams prie nuosavybės teise priklausančių pastatų namų valdos techninės apskaitos byloje (inventorinis Nr. 16312) buvo pažymėtas 267 kv.m. ( tai yra 0.0267 ha) ploto žemės sklypas. Sklypas suformuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Utenos apskrities viršininko 2007-07-19 įsakymu Nr. 16-586 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Anykščių rajone“ . Jame ieškovams suformuotas 0,03 ha namų valdos žemės sklypas. Šis projektas buvo viešai svarstomas ir iki šio projekto patvirtinimo nei iš atsakovės, nei iš kitų asmenų skundų dėl ploto ar ribų nebuvo gauta. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, 26 straipsnio 6 dalį žemės reformos žemėtvarkos projektas yra teritorijų planavimo dokumentas, kuris nustatyta tvarka patvirtintas galioja neterminuotai ir kurio sprendiniams negali prieštarauti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Dėl šio projekto ginčo nėra. Ieškovai 1992 m. gruodžio 14 d., iš I. Š. nusipirkę gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), žinojo, jog už formuojamą namų valdos žemės sklypą 0 0267 ha buvo sumokėti 179 investiciniai čekiai . Ieškovai, norėdami patikslinti formuojamo namų valdos žemės klypo ribas , užsakė sklypo geodezinius matavimus, kuriuos atliko J. Š. geodezinių darbų įmonė ( dabar UAB „Armija“) J. Š. geodezinių darbų įmonė , atlikdama ieškovų sklypo matavimus, vadovavosi techninės inventorizacijos 1992- 09-18 brėžiniu, (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektu ir 2004-06-14 abrisu . Atlikus geodezinius matavimus atsakovų sklypas nežymiai padidėjo ir sudaro 0,0299 ha. Nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypų) kadastrinių matavimų nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau kadastro nuostatai) ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522. (toliau taisyklės) Vadovaujantis šių taisyklių 11 punktų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų , atsakingų už žemės sklypų formavimą valstybinėje žemėje , patvirtintus žemės sklypų planus , naudojant topografinius planus ir kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Pagal Kadastro nuostatų 21 punktą žemės sklypo plotas apskaičiuojamas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto bet neįregistruoto turto registre žemės sklypo ne daugiau kaip maksimali leistina ploto paklaida, nurodyta kadastro nuostatų 1 priede. Kaip matyti ieškovams namų valdos žemės sklypas suformuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, suformuoto sklypo plotas 0,03 ha ir ribos leistinumo ribose skiriasi nuo kadastriniais matavimais nustatyto ploto 0,0299ha, todėl kadastriniai matavimai atitinka projektą. Atsakovės atstovai nekėlė klausimo dėl atliktų ieškovams formuojamo namų valdos žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, šalių pasisakymus, daro išvadą, jog ieškovams formuojamo namų valdos žemės sklypo atlikti kadastriniai matavimai yra teisingi ir pagal juos galima nustatyti ieškovams formuojamo namų valdos žemės sklypo ribas. Atsakovės atstovai ginčijo, jog ieškovams turėtų būti formuojamas namų valdos žemės sklypas 0,0267 ha dydžio, nes tokio dydžio žemės sklypą ieškovai naudojasi nuo pat pastatų įsigijimo dienos ir , kad ieškovai nepagrįstai atitraukė bendrą žemės sklypų ribą 1-3 į atsakovei priklausantį 0,013ha žemės sklypą. Kaip nustatyta , šalys nesutaria dėl faktiškai ieškovų naudojamo ir jiems formuojamo namų valdos žemės sklypo . Ieškovai teigė, jog jie visą laiką naudojosi plane ( t.1,b.l.167) nurodyta sklypo dalimi, kur nurodyta 60m/2 sodas. Tvirtino, jog toje vietoje, kur minėtame plane nurodyta bendra sklypų riba 1-3 , ankščiau, kai gyveno atsakovės sesuo , buvo medinė tvorelė, kuri vėliau supuvo ir jos vietoje ieškovas įbetonavo metalinius stulpus ir tvėrė tvorą, tačiau pasiskundus atsakovei, tvorą nugriovė. Ieškovas teigė, jog toje sklypo dalyje, kur nurodytas sodas, jis sodino serbentus ir pasistatė kilnojamąjį statinį- ūkinį pastatą. Sklypą prižiūri. Jam suformuotame namų valdos žemės sklype yra nustatytas 74 m/2 pločio, plane pažymėtas raide A kelio servitutas, kuriuo atsakovė patenka į savo žemės sklypą. Nesutarimai dėl bendros žemės sklypo ribos tarp šalių prasidėjo 2008 metais dėl kelio servituto. Atsakovės atstovai teigia, jog atsakovės žemės sklypo bendra riba su ieškovams formuojamų namų valdos žemės sklypo riba eina pagal jų pateiktus atsakovės žemės sklypo namų valdos geodezinius matavimus, kuriuos atliko UAB „Geovelda“ ir tą riba yra 1-3 taškuose. Kaip matyti, atsakovė 2005-01-27 valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu , nusipirko 0,13ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotą numeriu (duomenys neskelbtini).(t.,1,b.l. 63) Žemės sklypas buvo parduotas pagal 2004-06-14 S. K. įmonės atliktą abriną ir tos pačios įmonės padarytą žemės sklypo planą. (t.1, b.l. 61,62) Prasidėjus tarp šalių nesutarimams , atsakovė užsakė savo sklypo geodezinius matavimus, kuriuos atlikos UAB „GEOVELDA“ Atlikus atsakovės žemės sklypo geodezinius matavimus buvo nustatytas, jog sklypo protas yra 0,1313ha ir pagal šiuos geodezinius planus, atsakovės žemės sklypas persidengia su ieškovui formuojamu namų valdos žemės sklypus apie 4,46 m, t.y. 65 m/2 (t.,1 b.l.31) Kaip matyti, jog atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus UAB „Geovelda“ nesilaikė Kadastro nuostatuose ir Taisyklėse nurodytų reikalavimų bei Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų, jog vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Šiais paminėtais dokumentais yra įtvirtinta pagrindė taisyklė, nustatanti reikalavimą dėl vietovėje paženklinto pagal preliminarius matavimus žemės sklypo ribų stabilumo , jų nekintamumo, t.y. nustatanti reikalavimą nekeisti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal preliminarius matavimus, vėliau atliekant kadastrinius matavimus. Atlikus atsakovės žemės klypo kadastrinius matavimus, riboženkliai buvo įtvirtinti faktiškai ieškovų naudojamame namų valdos žemės sklype, kurio plotas ir ribos nustatyti techninės apskaitos byloje bei suformuotame Svėdasų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Atsakovei paženklintame žemės sklype liko ieškovų statinys, vaiskrūmiai. Palyginus UAB „GEOVELDA“ atsakovės žemės sklypo atliktą kadastrinių matavimų planą su S. K. įmonės parengtu abrinu ir planu , matyti, jog kadastriniame žemės sklypo plane pietinė riba,(taškai 5-6 ) nuo Alaušo ežero atitraukti apie 6 metrus, o šiaurinė sklypo riba (taškai 1-2-3) perstumti 5 metrus į valstybinės žemės sklypą, suformuotą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir kurį kaip namų valdos žemės sklypą naudoja ieškovai. Atlikus vietoje atsakovės žemės sklypo apžiūrą , buvo išmatuotas atstumas nuo atsakovės pietinės sklypo ribos esančio cementinio riboženklio, pastatyto pagal kadastrinių matavimų planą iki Alaužo ežero ir buvo nustatyta, jog tas atstumas yra 8 metrais. UAB „GEOVELDA“ atlikdami atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus turėjo vadovautis S. K. įmonės parengtu 2004-06-15 sklypo preliminarių matavimų planu, žemės sklypo paženklinimo parodymo 2004-06-14 aktu. Byloje nėra duomenų, kodėl UAB „GEOVELDA“ , atlikdama sklypo kadastrinius matavimus , nesirėmė preliminariais žemės klypo matavimais, jų nepateikė ir atsakovės atstovai. Iš esamų byloje žemės sklypų preliminarių planų, jų pagrindu atliktų kadastrinių planų ir apžiūrint sklypus vietoje , teismas daro išvadą, jog UAB „GEOVELDA“ nepagrįstai atitraukė atsakovės žemės sklypo pietinę ribą nuo Alaušo ežero ir ją perstūmė į ieškovams formuojamą žemės sklypą , todėl nėra jokio teisinio pagrindo žemės sklypų bendrą ribą (taškai 1-3) nustatyti pagal atsakovės pateiktą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą. Atsakovai , nesutikdami su ieškovų ir trečiojo asmens argumentais, jog atsakovė nepagrįstai savo žemės sklypo ribą (taškai 1-3) perstūmė į ieškovų naudojamą ir jiems formuojamą namų valdos žemės sklypą , teigė, jog nustačius žemės sklypų bendrą žemės ribą pagal ieškovų parengtą kadastrinių matavimų planą, nukentėtų atsakovės interesai , nes sumažėtų jos žemės sklypas ir būtų pažeistos teisės į nuosavybę, nes atsakovė yra nuosavybės teise įsigijusi 0,13 ha žemės sklypą. Tokie atsakovės atstovų argumentai nieko nepagrįsti. Kaip aukščiau išdėstyta, atsakovė, atlikdama savo žemės sklypo kadastrinius matavimus tiesiog nepagrįstai žemės sklypo pietinę ribą atitraukė nuo Alaušo ežero apie 6-8 metrus. Jeigu atliekant kadastrinius matavimus atsakovės žemės sklypo pietinė riba būtų nustatyta su Alaušo ežero riba, tai nebūtų kilęs ginčas dėl žemės sklypų persidengimo. Pagal pateiktą S. K. įmonės žemės sklypo abrisą ir žemės sklypo planą , kai atsakovės žemės sklypo pietinė riba ribojasi su Alaušo ežeru , atsakovės žemės sklypo plotis būtų 0,13 ha, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog nustatant žemės sklypų ribą pagal ieškovų pateiktą planą, sumažėtų atsakovės žemės sklypas. Tiesiog atsakovei reikėtų patikslinti savo sklypo atliktų kadastrinių matavimų planą. Atsakovės atstovai teismui nepateikė jokių įrodymų, jog S. K. įmonės atliktas abrisas , žemės sklypo planas, kur žemės sklypo pietinė riba ribojasi su ežeru, pažeidžia kokius nors įstatymų reikalavimus , kurie draustų žemės sklypo ribą nustatyti su Alaušo ežero riba. Atsakovė sudarytą abrisą pasirašė. Teismas , išklausęs šalys, dėl ieškovų formuojamo namų valdos žemės sklypo faktinio naudojimo ir atsakovės atstovų paaiškinimu, išklausęs liudytojus ir susipažinęs su žemės sklypais vietoje teigia, jog byloje nustatytos visos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, jog ieškovai žemės sklypu faktiškai naudojasi pagal jų parengtą planą. Plane, kur nurodyta sodas yra pasodinti serbentai, stovi ūkinis statinys, sklypas prižiūrimas. Tuo tarpu atsakovės žemės sklypas neprižiūrimas, apaugęs žole. Be to, teismas , įvertinęs šalių žemės sklypų dydžius ir juos apžiūrėjęs vietoje , daro išvadą, jog būtų visiškai neprotinga ir neteisinga , žemės sklypų bendrą ribą nustatyti pagal atsakovės parengtą planą, nes tokiu būdu labai sumažėtų ieškovui formuojamas žemės sklypas, kuris ir taip yra mažas. Atsakovės pietinė žemės sklypo riba atsidurtų prie pat ieškovų valdomo namo ir taip apsunkintų pastatų priežiūrą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovui formuojamame žemės sklype yra nustatyta 74 m/2 kelio servitutas, kuriuos naudojasi atsakovė , kad patektų į savo žemės sklypą. Teismas, atlikęs žemės sklypų apžiūrą vietoje, remdamasis pateiktais kadastriniais planais ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, daro išvadą, jog ieškovo pasiūlytas žemės sklypo ribų nustatymo planas yra tinkamiausias ir labiausiais priimtinas tiek ieškovams, tiek ir atsakovei. Teismas vertino visus pateiktus įrodymus ir siekė suderinti šalių interesų pusiausvyrą , kad abiejų žemės sklypų naudojimas būtų įmanomas ir racionalus, todėl sutinka su ieškovų pateiktu planu ir jų argumentais. Tuo tarpu pagal atsakovės pateiktą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, pagal kurį prašo nustatyti žemės sklypų bendrą ribą (taškai 1-3) neatsižvelgta į faktiškai valdomų sklypų ribas ir jų naudojimą, bei į ieškovų naudojamame sklype esančius statinius . Prašoma nustatyti ribą labai suvaržytų ieškovų teises patekti prie statinių ir juos prižiūrėti. Atsakovės atstovai teismui neįrodė, jog žemės sklypų bendra riba pagal faktiškai naudojamą žemės sklypą buvo pagal jų pateiktą planą ( taškai 1-3), nes nėra išlikusių jokių senų riboženklių, o jų pateiktas žemės sklypo kadastrinių matavimų planas neatitinka preliminarių žemės sklypo planų. Teismas išklausė ir šalių pasikviestus liudytojus, tai J. K. ir V. K. . Liudytojas J. K. nurodė , jog atsakovės žemės sklypas tęsėsi iki Alaušo ežero ir jos apatinė sklypo riba visada sutapo su ežero riba . Kadangi ežeras yra žemiau, todėl sklypas nebuvo semiamas . Liudytoja V. K. nurodė, jog ji kaimynystėje pradėjo gyventi 2005 metais. G. B. ir K. tetos O. žemės sklypus skyrė medinė tvorelė. Jai mirus, G. B. ją nugriovė ir ji mano, jog ieškovas atsakovei priklausančioje žemėje pasisodino serbentus, pasistatė statinį. Kada buvo atliekami sklypo kadastriniai matavimai, ji nedalyvavo ir nežino namų valdos žemės sklypo ribų. Iki pastatant geodezinių matavimų riboženklius, ankstesnių sklypų riboženklių ji nematė. Teismas šiais liudytojos parodymais dėl faktinio žemės sklypų naudojimo nesiremia, nes jie nėra tikslūs ir aiškūs. Be to, atvykus į sklypų atžiūrą paaiškėjo, jog ieškovai ir liudytoja V. K. nesutaria, jų santykiai įtempti, todėl teismas nesivadovauja jos parodymams, kurie prieštarauja žemės sklypų abrisui, preliminariems planams, bei kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Atsakovės atstovai, prašydami nustatyti žemės sklypų bendrą ribą, vienu iš pagrindų dėl ko mano, jog atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai yra teisingi, ėmė kaimyninio žemės sklypo ribą, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Z. Š., šio sklypo apatinės ribos taškus. Šis sklypas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir mano, jog yra vienas iš svarbiausių duomenų šioje byloje. Teismas su tokiais argumentais nesutinka. Visų pirma kaimynų Z. Š. žemės sklypas suformuotas vienam žemės savininkui. Byloje nėra duomenų kokiais preliminariais dokumentais šis žemės sklypas buvo suformuotas. Be to, minėti kadastro nuostatai bei taisyklės nurodo, kokiais dokumentais ir šaltiniais turi vadovautis matininkas atlikdamas žemės sklypų kadastrinius matavimus. Šiuose dokumentuose nėra nuorodos, jog matininkas nustatydamas žemės sklypo ribas turi vadovautis jau nustatyta kaimynų žemės sklypo apatine riba . Teismas, priimdamas tokį sprendimą vadovaujasi ir teisingumo, protingumo principais, nes byloje nustatyta, jog šalys nuo 2008 metų konfliktuoja, vienas kitą skundžia į įvairias institucijas ir ginčo negali išspręsti taikiai, nors tam nėra jokio gilaus ar neišsprendžiamo ginčo. Savo santykius jie aiškinasi ir administraciniuose teismui. Atsakovė prašė įpareigoti žemėtvarkos skyrių patvirtinti jų parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą , tačiau Panevėžio apygardos administracinis teismas du kartus tokį prašymą atmetė ir jo sprendimuose nėra pasisakyta, jog atsakovės parengtas žemės sklypo kadastrinių matavimų planas yra tinkamas , pagal jį būtų galima tvirtinti žemės sklypų bendrą ribą. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas sustabdydamas atsakovės skundo nagrinėjimą dėl priimto teismo sprendimo, savo nutartyje nurodė , jog žemės reformos įstatyme yra įtvirtinta pagrindė taisyklė, nustatanti reikalavimą dėl vietoje paženklinto pagal preliminarius matavimus žemės sklypų stabilumo, jų nekintamumo, t.y. nustatanti reikalavimą nekeisti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal preliminarius matavimus, vėliau atliekant kadastrinius matavimus. reikalavimą . Dėl viso kas aukščiau pasakyta ieškovų ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkintinas, o atsakovės priešieškinys ir patikslintas priešieškinys dėl šio reikalavimo atmestinas.

2. Dėl reikalavimo panaikinti statinio teisinę registraciją ir įpareigojimo statinį nugriauti. Kaip byloje nustatyta ieškovams formuojamame namų valdos žemės sklype, ieškovas buvo pasistatęs statinį . 2012m. spalio 4d. ieškovų vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į ūkinį pastatą , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas 4I1ž). Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo panaikinti šio statinio teisinė registraciją ir įpareigoti ieškovus šį statinį nusigriauti. Keldamas tokį reikalavimą, atsakovės atstovai teigė, jog šis statinys pagal jų pateiktą atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus yra atsakovei nuosavybės teises priklausančiame žemės sklype ir norint jį įregistruoti buvo reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Tuo G. B.. I. B. ir VĮ Registrų centras pažeidė Statybos įstatymo 23str., 1 d., 5 punkto bei Statybos reglamento STR 1.01,07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ , reikalavimus ir įregistravo nuosavybės teises ieškovams nesant raštiško sutikimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovai atsakovui VĮ Registrų centro Utenos filialui pateikė 2012m. rugsėjo 20d., deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ND kadastro duomenų bylą. Įregistruojant nuosavybės teises į statinį buvo nurodyti statybos metai 2001 m. Teismas, pasisakęs dėl žemės sklypų bendros ribos nustatymo pagal ieškovų pateiktą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, daro išvadą, jog atsakovės šis reikalavimas nepagrįstas, nes ginčo statinys yra ieškovų formuojamame žemės sklype, jis yra toliau nei 3 metai nuo atsakovės žemės sklypo ribos, todėl atsakovės sutikimo registruojant šį statinį nereikėjo. Niekuo nepagrįstas atsakovės atstovų teiginys, jog ieškovų įregistruotas statinys pagal atsakovės atliktą jos žemės sklypo matavimų planą , yra atsakovei priklausančiame žemės sklype . Kaip matyti iš byloje esančio UAB „GEOVELDA“ parengto atsakovės žemės sklypo matavimo plano, kuris buvo parengtas 2009-10-15 , toje vietoje kaip teigia atsakovės atstovai, kur stovi ieškovų nuosavybes teises registruotas statinys, yra atsakovei priklausantis žemės sklypas, nėra matininkų pažymėtą apie sklype esantį statinį. Atsakovės atstovai bandė teigti, jog atliekant matavimus statinio dar nebuvo, jis atsirado vėliau. Tačiau tokie atsakovės atstovų teiginiai niekuo nepagrįsti. Nacionalinės žemės tarnybos Anykščių žemėtvarkos skyriaus atstovė R. T. dėl tokių atsakovės atstovų argumentų nurodė, jog tas statinys 2009 metais sklype jau buvo, nes ji 2008 metais įsitraukė į ginčo tarp šalių sprendimą ir tvirtina, jog statinys sklype jau buvo. Tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai atsakovės advokato M.Sodovničiaus skundas 2009-03-30 Utenos apskrities viršininkui dėl kadastrinių matavimų ir savavališko statybos. 2009-05-05 Utenos viršininko administracija atsakė advokatui dėl jo skundo ir atsakyme yra nurodyta, jog atsakovės parengtas žemės sklypo kadastrinių matavimų planas neatitinka reikalavimų, užima dalį ieškovams suformuoto namų valdos žemės sklypo , patvirtinto Svėdasų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, todėl negali būti tvirtinamas. Tame pačiame atsakyme paskirties viršininkas pasisakė ir dėl ieškovų statinio, kad jis yra nesudėtingas , pastatytas ne atsakovės žemės sklype. Tokiam statiniui statybos leidimas nereikalingas ir toks statinys negali būti pripažintas savavališku. (t.2, b.l. 82,83) Be to, atsakovė, prašydama panaikinti statinio teisinę registraciją, neginčija šio statinio įregistravimo pagrindo, tai deklaracijos apie statybos užbaigimą. Nesant tokiam reikalavimui, negali būti keliamas klausimas dėl tokio statinio teisinės registracijos panaikinimo ir šio statinio nugriovimo, nes nepripažinus statyba neteisėta nėra pagrindo statinį griauti. Atsakovų atstovai teigė, jog įregistruojant statinį buvo būtinas žemės sklypo savininko ( naudotojo ) raštiškas sutikimas. Teismas jau pasisakė, jog atsakovės raštiško sutikimo nereikėjo, nes ieškovų vardu įregistruotas statinys nėra atsakovės žemės sklype. Ieškovų statinys yra jų formuojamame namų valdos žemės sklype, kuriuo jie naudojasi, už sklypo įsigijimą yra sumokėti investiciniai čekiai. Ieškovams formuojamas žemės sklypas yra kol kas valstybinėje žemėje, todėl formaliai raštišką sutikimą įregistruoti statinį turėjo duoti žemėtvarkos skyrius. Tokio jų sutikimo nėra, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba nekelia klausimą dėl tokios statinio teisinės registracijos panaikinimo ir jo nugriovimo. Posėdžio metu tarnybos atstovė teigė, jog tokį sutikimą žemėtvarkos skyrius duotų, nes jis neprieštarauja įstatymų reikalavimams ar atsakovės interesams. Todėl, įvertinus visas aplinkybes , atsakovo VĮ Registrų centro Utenos filialo atstovo , žemėtvarkos skyriaus atstovių pasisakymus dėl šio reikalavimo, teismas daro išvadą, jog nėra jokio pagrindo naikinti ieškovų vardu statinio teisinę registraciją ir įpareigoti ieškovus statinį nugriausti, todėl šioje dalyje priešieškinys atmestinas.

3. Dėl bylinėjimosi išlaidų . Kaip matyti, nagrinėjant bylą teisme ieškovai turėjo bylinėjimosi išlaidų, tai išlaidos žyminiam mokesčiui ir atstovavimo išlaidos. Jos sudaro - 139Lt žyminis mokestis (t.1, b.l. 32) ir atstovavimo išlaidos 1000 litų (t.2,b.l. 76) Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, tai jo turėto bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina teismo turėtos pašto išlaidos -141,90Lt . Vadovaudamasi LR CPK 259 str., 268 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį , patikslintą ieškinį tenkinti.

Nustatyti ieškovų G. B. ir I. B. bendrai valdomo 299m/2 namų valdos žemės sklypo , esančio (duomenys neskelbtini) ribas, kurių taškai ir atstumai yra šie: 1-2/ 3.99m., 2-3/10,34m., 3-4/10,45m., 4-5/7,62m.,5-6/13/38m.,6-7/3.99m., 7-8/17.66m., 8-1/1.16m., pagal žemės sklypo planą, parengtą 2012-11-07 UAB „Asmija“, be gretimo sklypo savininkės atsakovės D. K. sutikimo.

Atsakovės D. K. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį G. B., I. B. , VĮ registrų centro Utenos filialui, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribos nustatymo , statinio registracijos panaikinimo ir įpareigojimo nugriauti statinį , atmesti.

Priteisti G. B. ir I. B. iš atsakovės D. K. 139 litus žyminio mokesčio ir 1000 litų atstovavimo išlaidų.

Išieškoti iš D. K. į valstybės biudžetą 141,90 Lt pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.