Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl 2007 m. spalio 11 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 str. ir nubaustas laisvės atėmimu 7 mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 1, 9 d. iš dalies sudedant subendrinus šią bausmę su 2006-02-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu bei su 2007-02-07 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir D. L., tačiau jis teismo nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. J. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugsėjo 24 d. apie 13 val. Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini), po to, kai D. L., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, suradęs raktą ir atrakinęs duris įsibrovė į patalpą – E. B. gyvenamąjį namą, iš kur pasikėsino pagrobti nukentėjusiosios turtą, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – buvo pastebėtas kitų asmenų ir jų kartu su policija sulaikytas bėgantis iš nusikaltimo vietos, jis, M. J. tuo pačiu metu ir toje pat vietoje, neteisėtai slapta įsibrovė į E. B. gyvenamą namą, bet pasirodžius kitiems asmenims ir iškvietus policiją, buvo sulaikytas bėgantis iš nusikaltimo vietos.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl BK 165 str. taikymo

Pagal BPK 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos M. J. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės ir su tuo susiję įrodymai, jų vertinimas, todėl kolegija dėl to atskirai nepasisako.

Tačiau, pirmos instancijos teismas nuosprendyje netiksliai nurodė baudžiamąjį įstatymą, pagal kurį apeliantas buvo pripažintas kaltu. O būtent, BK 165 str. yra dvi dalys. Akivaizdu, kad nuosprendyje aprašyti M. J. veiksmai atitinka BK 165 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, dėl to skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis patikslinama (BPK 328 str. 4 p.). Šis netikslumas nekeičia nuosprendžio esmės ir nedaro jo neteisėtu.

Dėl BK 27 str. 1 d. taikymo

BK 27 str. 1 d. nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo numatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo laikomas recidyvistu.

Šiuo atveju įrodyta, kad apeliantas, neišnykus teistumams pagal 1991-08-07, 1993-05-27, 1996-02-06, 2000-09-13 teismų nuosprendžius už tyčinius nusikaltimus, padarė naują nesunkų, bet tyčinį nusikaltimą, už kurį jis buvo nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu (atkreiptinas dėmesys, kad praėjus vos 2 mėnesiams po jo paleidimo iš pataisos namų). Todėl BK 27 str. 1 d. prasme jis yra laikomas recidyvistu – tai apylinkės teismas pripažino visiškai teisingai, teisėtai ir pagrįstai. Nusikaltimo pavojingumas visuomenei šiuo atveju turi įtakos tik tiek, kad įstatymas reikalauja, jog nusikaltimų sutaptį sudarytų tyčiniai nusikaltimai, kurie yra laikomi pavojingesniais visuomenei, nei baudžiamieji nusižengimai ar neatsargūs nusikaltimai.

Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad pagal naujojo 2000 m. BK 27 str. 1 d. asmuo nėra pripažįstamas recidyvistu – tokiu jis savaime tampa tuomet, kai būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus, jis padaro bent vieną naują tyčinį nusikaltimą. Toks asmuo teismo nuosprendžiu nėra pripažįstamas recidyvistu ir šis jo statusas, skirtingai nuo pavojingo recidyvisto (BK 27 str. 2 d.) požymio, negali būti teismo nuosprendžiu ar kitokiu procesiniu dokumentu panaikintas.

Dėl M. J. paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę apeliantui, t.y. parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį tiek už BK 165 str. numatytą įvykdytą nusikalstamą veiką, tiek ir galutinę subendrintą bausmę, teisingai ir tinkamai taikė BK 41, 54, 61 str. nuostatas. Teismas įvertino tai, kad M. J. padarytas nusikaltimas yra tyčinis, nesunkus, baigtas. Parinkdamas bausmės rūšį – laisvės atėmimą, teismas atsižvelgė į tai, jog M. J. baudžiamojo įstatymo prasme yra recidyvistas, tačiau nustatydamas jos dydį teismas atsižvelgė į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, įvertino tai, kad jis ieško darbo, turi mažametį vaiką, ir todėl paskyrė jam bausmę, švelnesnę nei BK 165 str. 1 d. sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Subendrindamas bausmes ir skirdamas jam galutinę bausmę apylinkės teismas pridėjo tik dalį ankstesniais teismų nuosprendžiais jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, bei į bausmės laiką visiškai įskaitė pagal šiuos nuosprendžius atliktas bausmes. Todėl, apeliantui paskirta bausmė nelaikytina neteisinga, t.y. aiškiai per griežta. Įvertinus nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo mažinti pirmos instancijos teismo nuosprendžiu M. J. paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p. teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

2007-10-11 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti patikslinant rezoliucinę dalį – pripažįstant, kad M. J. yra kaltas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.