Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Aurelija Naujokienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-511-175-2013

Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-05-3-00028-2011-3)

2013 m. birželio 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant nuteistajam K. U., jo gynėjai advokatei Rūtai Survilienei, nukentėjusiajam D. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo K. U. nuteistas pagal BK 154 str. 2 d. - 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda. Taip pat iš K. U. priteista nukentėjusiajam D. G. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1750 Lt advokato darbui apmokėti ir 750 Lt proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. U. nuteistas pagal BK 154 str. 2 d. už tai, kad jis per visuomenės informavimo priemones, t. y. per internetą, socialiniame tinklalapyje Facebook, pasivadinęs „F. P.“ (vėliau pakeitęs profilį į „F. M. K.“) paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie D. G., tuo jį pažemindamas, pakirsdamas reputaciją, sumenkindamas žmonių pasitikėjimą juo, o būtent:

2010-12-18 „F. P.“ pasivadinęs K. U. internete, socialiniame tinklalapyje Facebook, profilyje „Kas vyksta politikoje“ pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją: „Kada nors gyvai papasakosiu, kaip jis (D. G.) mus šantažavo, kad stotume į klounų asociaciją grasindamas, kad jei nestosim - mums nebeišeis daugiau dirbti savo darbo";

2010-12-23, po D. G. įspėjimų, K. U. ir toliau savo pasisakymuose D. G. vadino „svoločiumi“, „klounu". Skleidė melagingą informaciją, kad dėl D. G. kaltės namo, kuriame pastarasis gyvena, kaimynai moka padidintus mokesčius, teigdamas: „per tavo žaidimus su Kauno energija, jie daugiau moka už gyvatukus? kada norėsi grąžinti jų sumokėtus mokesčius?“ Teigė, jog asociacija „Teisėtvarka“ įkurta asmeninei naudai gauti, paskleisdamas melagingą informaciją: „ko nesigiriate, kad už dyką gavote kelionę, kad Jūsų asociacija Teisėtvarka atsikabintų nuo netinkamas paslaugas jums suteikusios turizmo firmos". Įvardija D. G. kaip „savanaudį nevydoną“. Nurodė pasisakymų priežastį - kad D. G. nepatektų į Kauno miesto savivaldybės tarybą: „NEBŪSIT JŪS MIESTO TARYBOJ". Pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją, kad „neatsakei man, kokiais korupciniais ryšiais pasiekei, kad Nepriklausomas antikorupcijos komitetas gautų Mažąją savivaldybės salę" posėdžio pravedimui;

2011-01-22 K. U., pasivadinęs „F. P.“, vadina D. G. „sukčiumi“, teigia: „Tai nenuostabu, kad toks reketininkas užsimaukšlina raudoną švarką savo rinkimams ir pareiškia „MAN RŪPI JŪSŲ PINIGAI".

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis K. U. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, priimti K. U. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį ir priteisti iš nukentėjusiojo 1100 Lt išlaidas už apeliacinio skundo surašymą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis D. G. prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš nuteistojo jo turėtas išlaidas už atsiliepimo surašymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. U. apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto K. U. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 154 str. 2 d. ir paskyrė teisingą bausmę, taip pat teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 154 str. 2 d.

BK 154 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas šmeižė asmenį, neva jis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemones ar spaudinyje. Šmeižimas pasireiškia tuo, jog yra paskleidžiama apie kitą žmogų tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Būtinas veikos objektyvusis požymis yra tas, kad paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis K. U. per visuomenės informavimo priemones, t. y. per internetą, socialiniame tinklalapyje „Facebook“, profilyje „Kas vyksta politikoje“ pateikė informaciją apie D. G., o būtent:

2010-12-18 išspausdino tekstą: „Kada nors gyvai papasakosiu, kaip jis mus šantažavo, kad stotume į klounų asociaciją grasindamas, kad jei nestosim – mums nebeišeis daugiau dirbti savo darbo“;

2010-12-23 pasisakymuose pavadino D. G.: svoločiumi, klounu, išspausdino teiginį „per tavo žaidimus su Kauno energija jie daugiau moka už gyvatukus: kada norėsi grąžinti jų sumokėtus mokesčius?“, taip pat teigė „ko nesigiriate, kad už dyką gavote kelionę, kad jūsų asociacija atsikabintų nuo netinkamas paslaugas jums suteikusios turizmo firmos“, įvardina D. G. kaip savanaudį nevidoną, pasisakė - „NEBŪSIT JŪS MIESTO TARYBOJ", išspausdino teiginį „neatsakei man, kokiais korupciniais ryšiais pasiekei, kad nepriklausomas antikorupcijos komitetas gautų Mažąją savivaldybės salę“;

2011-01-22 K. U. pavadina D. G. sukčiumi, išspausdina tekstą „Tai nenuostabu, kad toks reketininkas užsimaukšlina raudoną švarką savo rinkimams ir pareiškia MAN RŪPI JŪSŲ PINIGAI.

Apeliantas neneigia atlikęs šiuos veiksmus – patalpinęs nurodyto turinio pasisakymus, tačiau, teigdamas, jog pasisakymuose išreiškė tik savo nuomonę, ginčija esant šmeižimo sudėtį jo veiksmuose. Tuo tarpu teisėjų kolegija su šiuo nuteistojo pateiktu subjektyviu sau palankiu įrodymų vertinimu nesutinka ir visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje atliktu įrodymų visumos vertinimu. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus – vienas svarbiausių demokratinės visuomenės pagrindų, tačiau įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Tai reiškia, kad asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, tame tarpe ir teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, turi neperžengti jų įgyvendinimo ribų, antraip bus pažeistos kito asmens teisės ir laisvės, ginamos įstatymo, ir kils atsakomybės klausimas.

Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. K. U., patalpindamas aukščiau nurodyto turinio teiginius, paskleidė informaciją, o ne dėstė savo nuomonę, kaip teigia skunde pats apeliantas. Nuteistojo pateiktoji informacija turi konstatuojamąjį pobūdį, jo pateikti duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Tokie duomenys neatitinka vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį turinčios nuomonės požymių, todėl nelaikytini nuomone. Tekstai, kuriuose paskelbtos žinios apie nukentėjusįjį, suformuluoti kaip kategoriški teiginiai, nekeliantys juos paskelbusiam asmeniui abejonių. Iš teiginių konstatuojamojo pobūdžio, darytina išvada, kad apie nukentėjusįjį buvo paskleista informacija, t. y. tam tikros žinios, neatitinkančios tikrovės. Pateikdamas klaidingus faktus apie nukentėjusįjį, nuteistasis priskyrė jam bruožus ir poelgius, diskredituojančius jį kaip asmenį, kuris nori tapti valstybės įgaliotu asmeniu. Tokiais apelianto veiksmais buvo pažeista pusiausvyra tarp teisės (laisvės) reikšti nuomonę ir šios teisės ribojimo, ginant kritikuojamo asmens teises. Šią žeminančio pobūdžio tikrovės neatitinkančią informaciją nuteistasis paskleidė tyčia, neturėdamas jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumą, nes duomenų, patvirtinančių kokias nors K. U. pasisakymuose nurodytas aplinkybes, byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad K. U. tyčia skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, suvokdamas, kad tokios žinios pažemins ir paniekins D. G. kaip asmenį, siekiantį tapti Kauno tarybos nariu. Kolegijos vertinimu, K. U. aiškiai suprato, kad minėta informacija gali pakirsti pasitikėjimą D. G. ir neigiamai paveikti tolimesnę jo veiklą, tai atsispindi ir viename iš jo pasisakymų: „NEBŪSIT JŪS MIESTO TARYBOJ“. Būtent šių tikslų ir buvo siekiama, skleidžiant informaciją apie D. G.. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog K. U. veikė tiesiogine tyčia.

Nepagrįstas, todėl atmestinas skundo argumentas, jog teismui pateikti D. G. pasisakymai internete yra ne pilno turinio, dėl ko teismas negalėjo atskleisti diskusijos esmės. Nuteistasis skunde nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pirmos instancijos teisme ištirti rašytiniais įrodymai - faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su priedais patvirtina, jog pasisakymų internete kopijos nebuvo pateiktos su pataisymais, pakeitimais ar kaip nors kitaip iškreipta informacija. Tai, jog nuteistasis atspausdino teiginius diskusijos su nukentėjusiuoju metu, neatleidžia nuo atsakomybės už tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimą. Juo labiau, jog diskusijoje „ Kas vyksta politikoje“ dalyvavo ne tik K. U. ir D. G., bet ir liudytoju byloje apklaustas E. G., iš kurio parodymų matyti, kad „F. P.“ komentarai buvo aršiausi, o išsakytuose žodžiuose daug netiesos, šmeižto.

Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas negalėjo vadovautis liudytojo G. B. parodymais, nes jų santykiai buvo konfliktiški, taip pat nepagrįsti. Pirmos instancijos teisme liudytoju apklaustas G. B. davė parodymus apie jam žinomas aplinkybes, buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nenustatyta, jog jo parodymai būtų tendencingi siekiant nepagrįstai apkaltinti K. U. nusikaltimo padarymu. Pažymėtina, jog pats nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodydamas, kad D. G. įsiskolinimą AB „Kauno energija“ patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju G. B., prašo remtis šio liudytojo parodymais, tačiau vėliau jau prašo jo parodymais nesivadovauti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apygardos teismo kolegija konstatuoja, kad K. U. kaltė yra visiškai įrodyta, o veika, atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio informacija buvo paskleista per visuomenės informavimo priemonę, kvalifikuojama pagal BK 154 str. 2 d.

Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio

CK 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Atmestini skundo argumentai, jog nukentėjusysis neįrodė neturtinės žalos dydžio, be to nėra padaryta turtinė žala. Apygardos teismas pažymi, jog turtinės žalos nebuvimas, nereiškia, jog nepadaryta neturtinė žala. Neturtinė žalos atlyginimas – tai piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, o ne atlyginti turtinį nuostolį. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus) yra teismo funkcija. Būtent padarytų nusikaltimų pasekmės – pakirsta reputacija, sumenkintas kitų žmonių pasitikėjimas, asmens pažeminimas, yra laikomos esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją. Teismo nustatyta piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti - 5000 Lt, nėra aiškiai per didelė, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl išlaidų apeliaciniame procese

Nepatenkinus apeliacinio skundo, byloje sprendžiamas nukentėjusiojo prašymas priteisti išlaidas už advokato pagalbą apeliaciniame procese. BPK 106 str. 6 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo, civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Priteisiamų apmokėtinų proceso išlaidų dydis priklauso nuo privataus kaltinimo bylos sudėtingumo ir apimties, teisinės pagalbos trukmės, advokato darbo laiko, šalių turtinių interesų pusiausvyros ir kitų aplinkybių. Įvertinus šios bylos medžiagos sudėtingumą, apimtį, atsižvelgus į tai, jog nukentėjusysis pateikė 4 lapų atsiliepimą į apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. G. prašoma priteisti 500 Lt suma yra teisinga, todėl nukentėjusiojo patirtos išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme pripažintinos pagrįstomis, todėl priteistinos. Atmetus apeliacinį skundą, nuteistojo patirtos išlaidos už apeliacinio skundo surašymą, nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. U. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo K. U. nukentėjusiajam D. G. 500 Lt (penki šimtai litų) proceso išlaidų.