- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-10
- Bylos Nr.
- e2-266-1019/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15291-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- L. T.
- Trečiasis asmuo
- VšĮ „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 2.6.20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui L. T. dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, trečiasis asmuo – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa (toliau – ir Kauno TLK) prašo ieškiniu priteisti iš atsakovo L. T. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 35,35 Eur, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą (duomenys neskelbtini), ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškovė nurodė, kad vykdydama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų apmokėtų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kontrolę, nustatė, kad, Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, L. T. nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu šių nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (duomenys neskelbtini) suteikimo metu: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (gydymo įstaigos pavadinimas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, paslaugos kaina – 35,35 Eur). PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovas, neturintis apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, gavo iš PSDF biudžeto kompensuotas medicinos paslaugas (gauta nauda). Už medicinos paslaugas kompensuota iš PSDF biudžeto suma – 35,35 Eur – sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovui 2021-04-23 buvo siųstas raginimas Nr. (duomenys neskelbtini) savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą arba iki nurodyto termino pabaigos pateikti dokumentus, patvirtinančius draustumą privalomuoju sveikatos draudimu. Žala PSDF biudžetui neatlyginta iki šiol.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ lankytis teko, gydytoją matė ir su ja kalbėjo, tačiau jokių tyrimų atlikta nebuvo ir (duomenys neskelbtini) paslaugos suteiktos nebuvo, todėl atsakovas nėra skolingas Kauno TLK.
Trečiasis asmuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, nurodė, kad palaiko ieškinį. Tai, kad (duomenys neskelbtini) lankėsi (duomenys neskelbtini) neneigia ir pats atsakovas, tačiau iš jo procesiniuose dokumentuose esančių teiginių darytina prielaida, kad jis nesutinka tiek su (duomenys neskelbtini) suteiktų paslaugų apimtimi, tiek su aplinkybe, kad jam buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos paslaugos. Atsakovas atvyko su pirminės sveikatos priežiūros įstaigos siuntimu (forma 027/a), kurį pasirašė gyd. V. V. A. Prieš paslaugų suteikimą suvedant atsakovo duomenis tuo metu informacinė sistema rodė, kad jis yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl nebuvo pildomos mokamų paslaugų formos. Atsakovas pasirašė nustatytos formos valios pareiškimą. Su tyrimų ir konsultacijų planu atsakovas sutiko ir tai patvirtino savo parašu. Pacientas už paslaugą nemokėjo, paslaugos suteikimo išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto. (duomenys neskelbtini) paslaugos buvo suteiktos ir visa medicininė dokumentacija buvo įforminta teisės aktų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) užpildyta asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrodymas, kad atsakovas lankėsi kortelę užpildžiusioje gydymo įstaigoje ir jam buvo suteiktos atitinkamos medicinos paslaugos: paslaugos kodas – (duomenys neskelbtini) paslaugos pavadinimas - (duomenys neskelbtini) konsultacija ((duomenys neskelbtini)); atliktos medicininės intervencijos kodas pagal (duomenys neskelbtini), pavadinimas – neinvaziniai diagnostiniai testai, matavimai arba tyrimai, neklasifikuojami kitur; paslaugą suteikusio specialisto vardas, pavardė – J. V.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė tripliką, jame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ lankytis teko, gydytoją J. V. matė ir su ja kalbėjo. Kadangi atsakovas buvo (duomenys neskelbtini), darbuotoja paaiškino, kad daryti bet kokius tyrimus yra beprasmis dalykas. Tyrimai nebuvo atlikti. Tam, kad medikai ir medicinos įstaigų darbuotojai galėtų piktnaudžiauti ir prirašinėdami nebūtų dalykų/neva atliktų tyrimų ir tuo pagrindu nepagrįstai gauti iš ligonių kasų, Sodra ir valstybės lėšų – elektroninė pacientų sveikatos istorijų E.sveikata sistema iki šiol ir yra labiausiai „serganti“, t. y. blogiausiai veikianti E.sistema visoje Lietuvoje. Atvejis, dėl kurio ieškovė kreipėsi į teismą „į dienos šviesą išlindo“ tik todėl, kad Sodros (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovas (duomenys neskelbtini) m. pradžioje inicijavo atsakovo išregistravimą iš „apdraustųjų“ sąrašo atgaline data. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog atsakovas į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atvyko su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ siuntimu. Atsakovas nurodo, kas jis per visą savo gyvenimą (duomenys neskelbtini) yra lankęsis tik VšĮ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
2023-03-10 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje ir dublike pateiktus argumentus. Papildomai paaiškino, kad pateikta ambulatorinė kortelė patvirtina, jog suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. Pagal CPK 197 straipsnį oficialūs rašytiniai įrodymai turi didesnę įrodomąją galią. Pateiktas (duomenys neskelbtini) tyrimas. Atsakovo pateikti straipsniai nesusiję su byla. Atsakovo pozicija deklaratyvi – nurodo, kad galimai mokėjo pats, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Trečiasis asmuo dokumentuose patvirtino, kad atsakovas nemokėjo už paslaugas. Atsakovas pripažino, kad apdraustojo statusas buvo panaikintas. Draustumas panaikintas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsakymas patvirtina, kad ėminys paimtas (duomenys neskelbtini), užsakytas (duomenys neskelbtini) val. Ėminys gautas laboratorijoje (duomenys neskelbtini).
2023-03-10 ir 2023-04-20 teismo posėdžių metu trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Pateikė dokumentus, kad atsakovas lankėsi, sistema rodė draustumą, dėl to teikta PSD apmokama paslauga. Nebuvo atsakovo apmokėta. (duomenys neskelbtini) užvesta ambulatorinė kortelė pagal siuntimą. Tyrimas atliktas ir pateiktas atsakymas. Teikta konsultacijos paslauga ir atliktas tyrimas. Kai gydytojas siunčia tyrimui, į sistemą įveda užsakymą ir informacija atsiduria laboratorijoje. Gavę mėginį, atlieka tyrimą. Gydytojas pildo statistinę kortelę. Gydytojas suformuoja užsakymą. Kiekvieną kartą dokumentai atspausdinami, didesnė dalis dokumentų yra elektroniniu būdu. Jei duomenys būtų koreguojami, koregavimas matytųsi. Jei paslauga mokama, mokama po paslaugos suteikimo. Atsakovui nebuvo teikiamos mokamos paslaugos. Ambulatorinį aprašymą rašo gydytojas. (duomenys neskelbtini) tyrimus pildo laboratorija. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) siuntimas buvo ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje popierine forma. (duomenys neskelbtini) konsultacijai siuntimo nereikia. Kadangi siuntimas buvo pateiktas, sveikatos istorijoje yra. Per 30 d. reikia užsiregistruoti. Trečiasis asmuo pateikė informaciją, kad atsakovas nebuvo registruotas mokamai paslaugai. Kasos išrašuose nėra duomenų apie atsakovo mokėjimus. Jei nėra mokami pinigai, nėra ir duomenų.
2023-04-20 teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad ieškinys atsirado todėl, nes atgaline data Sodros darbuotojai suorganizavo jo išregistravimą. Iš pateiktų spaudos publikacijų matyti, kad sveikatos apsaugos sistemoje darbuotojų piktnaudžiavimas, įrašymas neatliktų tyrimų yra masinis reiškinys. Tai nutiko ir (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad registravosi mokamai konsultacijai, kad būtų greičiau. Atvykęs susimokėjo daugiau negu 16 Eur už konsultaciją, apie 5 Eur už kortelės užvedimą. Daug dokumentų pildė, pasirašė. Paaiškino, kad turėjo problemų, (duomenys neskelbtini). Atsakovas sakė, kad (duomenys neskelbtini), todėl gydytoja nurodė, kad beprasmiška daryti tyrimą. Neatsimena, ar išrašė popierinius receptus. Kreipėsi į privačią kliniką, kad darytų tyrimus. Iki ieškinio nežinojo, kad tyrimas buvo darytas, nežinojo išvadų. Trečiasis asmuo suformino daugiau paslaugų, kad gautų iš Ligonių kasų daugiau pinigų. Nei per e.sveikata sistemą, nei kitu būdu jam neteikė jokių duomenų apie tyrimus, jų rezultatus. Atsakovui klaidingai buvo įrašyti ir kiti įrašai (gyd. V. A.). Nėra įrodymų, kad paslauga buvo suteikta, kad pacientas buvo informuotas. Nėra įrodymų, kad tyrimai iš tikro atlikti. Tai trečiojo asmens ir ieškovės afera. Apie tai rašo „Respublika“ laikraštis. Už paslaugas atsakovas susimokėjo, o trečiasis asmuo gavo pinigus ir iš ieškovės. Į bylą pateiktos publikacijos susiję su byla, nes ir kitiems pacientams yra prirašyta nebūtų paslaugų. Kortelė pateikta tik (duomenys neskelbtini), po to, kai iškeltas klausimas apie tyrimų rezultatus. Apie dokumentų klastojimą turi išsiaiškinti specialistai, dėl ko prašė kreiptis į prokurorą. Viskas buvo įforminta atsakovui išėjus iš gydytojo. Yra daug neatitikimų: 1) dėl siuntimo – elektroninėje sistemoje jo nėra; atsirado tik kortelėje, pateikta tik (duomenys neskelbtini); atsakovas neteikė siuntimo; 2) dėl vaistų – receptų negavo, to nėra ir e.sveikatos sistemoje; 3) dėl tyrimų – jokie tyrimai nebuvo daryti. Jei infekcija buvo, (duomenys neskelbtini). Turint problemų nuo (duomenys neskelbtini) m., juokinga išvada, kad (duomenys neskelbtini).
2023-04-20 teismo posėdžio metu liudytoja gydytoja R. A. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) medicinos gydytoja, dirbo ir (duomenys neskelbtini) m. Paaiškino, kad per dieną laboratorijoje gaunama apie 200 įvairių (duomenys neskelbtini) tyrimų. Remiasi įrašais. Turi darbinius įrašus, kur (duomenys neskelbtini) nurodyta sutrumpinta tyrimo eiga, (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad ambulatorinėje kortelėje – liudytojos parašas. Gavus ėminį, deda į terpę. (duomenys neskelbtini). Vertinama, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tyrimas užbaigtas. Komandoje dirbo ir (duomenys neskelbtini) B. V. Paaiškino, kad ėminys paimtas (duomenys neskelbtini), priimtas laboratorijoje (duomenys neskelbtini). Tyrimo rezultatai atiduoti (duomenys neskelbtini) įvertinta ir (duomenys neskelbtini) rezultatai patvirtinti informacinėje sistemoje. Paaiškino, kad ėminys paimtas gydytojos kabinete. (duomenys neskelbtini). Lydraštyje nurodyta gydytoja V. Tyrimai paženklinami brūkšniniu kodu, paciento vardas, pavardė, unikalus tyrimo numeris. Kiekvienas tyrimas turi savo unikalų numerį. Tyrimas imamas (duomenys neskelbtini), įdedama į terpę, laikoma ne daugiau kaip 48 val. Ėminiai laikomi apie parą. Lieka įrašai. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Tyrimas reikalingas gydymo korekcijai. Tai neatmeta diagnozės. Įrašas „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu koreguotas į „(duomenys neskelbtini)“.
Baigiamojoje kalboje ieškovės atstovė nurodė, kad vertindama retrospektyviai duomenis nustatė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas nebuvo draustas. Nustatyta, kad lankėsi gydymo įstaigoje, buvo suteiktos paslaugos. Siuntimas nebuvo reikalingas, bet buvo pateiktas. Atvykus, pradedama pildyti asmens ambulatorinė kortelė. Gydymo planą ir strategiją nustato gydytojas. Už suteiktas paslaugas atsako gydymo įstaiga. Už paslaugas sumokėjo Ligonių kasa. Atsakovas teigia, kad tyrimai neatlikti, tačiau medicinos dokumentai prieštarauja atsakovo teiginiams (2022-09-26 raštas). Atsakovas nurodo, kad mokėjo pats, bet nepateikia įrodymų. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad nebuvo apmokėta. Apdraustojo statusas buvo panaikintas. Atsakovo teiginiai deklaratyvūs. Atsakovas nebuvo sąžiningas, naudojo užgaulią retoriką, siekė vilkinti procesą; 2 posėdžiai atidėti dėl ligos, bet nepateikė įrodymų, kad tuo metu atsakovas sirgo. Atsakovo prašymai buvo teikiami prieš pat posėdžius. Įrodyta, kad paslaugos buvo suteiktos, tai pagrindžia oficialūs rašytiniai įrodymai. Tą patvirtina liudytoja. Tyrimai turi unikalius kodus.
Atsiliepimas
Atsakovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad siuntimas atvykti pas gydytoją nebuvo duotas, jis buvo registruotas į mokamą konsultaciją ir susimokėjo. Tyrimų jokių nebuvo paimta. Iš liudytojos paaiškinimo suprato, kaip registruoja, bet įrodymų, kad tyrimas atliktas atsakovo – nėra. To patvirtinti niekas negali. Liudytoja neliudys prieš kitus gydytojus. Tyrimų kaina 35 Eur – žala per maža, kad galėtų kreiptis į teisėsaugos instituciją. Visi dokumentai suruošti tam, kad gautų pinigų iš Ligonių kasos. Tai įrodo ši byla ir spaudoje esantys atvejai. Įrašai gal ir buvo padaryti, bet tik tam, kad būtų galima gauti pinigus iš Ligonių kasos. Dėl neva paimto mėginio rezultatų jo niekas neinformavo. Rezultatų nėra ir e.sveikatos sistemoje. Tai masinis reiškinys. Gydytojas V. A. klastojo dokumentus ir anksčiau dėl neva teiktų tyrimų. Tuo metu buvo draustas. Sodros skyriaus vedėjas išregistravo atsakovą iš draudžiamų asmenų sąrašo atgaline data. Neturi išsaugojęs čekių. Trečiasis asmuo kasos dokumentų neteikė. Atsakovas prašo spręsti klausimą dėl suklastotų dokumentų. Prašo atmesti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) lankėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), kur atsakovui buvo suteiktos ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas apmokėjo Kauno teritorinė ligoninių kasa ((duomenys neskelbtini)). Privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 1). Atsakovas privalomuoju sveikatos draudimu nebuvo draustas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 26 d.). Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi asmenys, už kuriuos ar kurie moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat valstybės lėšomis draudžiami asmenys.
Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą asmeniui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas kartu reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas bei pagrindas reikalauti žalos atlyginimo.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 35,35 Eur už suteiktas (duomenys neskelbtini) paslaugas, t. y. konsultaciją ir (duomenys neskelbtini) tyrimą, nes atsakovas nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, neginčija aplinkybės, kad nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu (atsakovas nurodo, kad jis buvo išbrauktas iš apdraustųjų sąrašų atgaline data), tačiau nurodo, kad jam buvo suteikta tik (duomenys neskelbtini) konsultacija, už kurią jis sumokėjo pats, jokie tyrimai, pasak atsakovo, jam nebuvo atlikti. Taigi byloje kilo ginčas dėl suteiktų ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėtų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.
Nustatyta, kad už paslaugas buvo sumokėta 35,35 Eur iš PSDF biudžeto lėšų. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 straipsniais, Sveikatos apsaugos ministro 2015-12-30 įsakymu Nr. V-1550 ,,Dėl balo vertės patvirtinimo“, Sveikatos apsaugos ministro 2008-05-09 įsakymu Nr. V-436 ,,Dėl Specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo”.
Byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas lankėsi (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, už (duomenys neskelbtini) konsultaciją jis sumokėjo prieš konsultaciją, jokie tyrimai jam nebuvo atlikti. Taigi byloje kilo ginčas dėl suteiktų paslaugų apimties.
Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, tai yra faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis parodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismas pažymi, kad dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
(duomenys neskelbtini) paslaugos teikiamos vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2008-09-04 įsakymu Nr. V-846 „Dėl (duomenys neskelbtini) ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo”. Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 1998-11-26 įsakymo Nr. 687 „Dėl medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo” priedo „Formos Nr. 025/A-LK „Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė“ pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklės“ Bendrųjų nuostatų 3, 4, 5, 6, 8 punktais, pacientui atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (toliau – ir ASPĮ), teikiančią pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros (įskaitant pirminės ambulatorinės odontologinės ir psichikos sveikatos priežiūros) paslaugas bei specializuotas ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pradedama pildyti asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė, o šios kortelės duomenys pateikiami teritorinei ligonių kasai (toliau – TLK) elektroniniu būdu – šie duomenys įvedami į privalomojo sveikatos draudimo informacinę sistemą „Sveidra“ (toliau – informacinė sistema „Sveidra“). Remiantis rašytiniais bylos įrodymais, atsakovui atvykus į gydymo įstaigą, buvo užvesta Ambulatorinė kortelė ((duomenys neskelbtini)), užpildyta Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pradėta pildyti (duomenys neskelbtini), baigta pildyti (duomenys neskelbtini), Kauno TLK perduota (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), el. bylos priedas b. l. 44), apsilankymas pas (duomenys neskelbtini) fiksuotas esveikata.lt (DOK-(duomenys neskelbtini)). Kaip nustatyta iš Ambulatorinės kortelės duomenų, atsakovas pasirašė Paciento valios pareiškimo, teikiant ambulatorines paslaugas, lape, taip pat Ambulatorinio apsilankymo aprašymo lape. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, nors teigė neskaitęs, ką pasirašo. Kaip matyti iš Ambulatorinės kortelės Ambulatorinio apsilankymo aprašymo, atsakovas sutiko su tyrimų ir konsultacijų planu, kuriame buvo numatytas ir tyrimo atlikimas, tai patvirtino savo parašu.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, liudytojos parodymais, atsakovui buvo ne tik suteikta (duomenys neskelbtini) konsultacija, bet ir atliktas (duomenys neskelbtini) tyrimas, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pristatytas į laboratoriją, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gautas tyrimo atsakymas. Iš (duomenys neskelbtini) tyrimo atsakymo nustatyta, kad ėminio paėmimo laikas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Laboratorinės medicinos centre priimtas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gauti ir (duomenys neskelbtini) tyrimo rezultatai (el. bylos priedas, b. l. 5; (duomenys neskelbtini) m. DOK-(duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) tyrimo rezultatai yra Ambulatorinėje kortelėje ((duomenys neskelbtini)). Byloje nėra duomenų, kad medicininiai dokumentai būtų koreguojami, priešingai, kaip matyti iš elektroninės Asmens ambulatorinės gydymo statistinės kortelės kopijos, gydytojai užbaigus pildyti kortelę ir ją pasirašius elektroniniu parašu, duomenis perdavus TLK, įrašų taisyti nebegalima (el. bylos priedas, b. l. 44). Todėl teismas atsakovo argumentus, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir trečiasis asmuo teikė papildomus koreguotus (klastotus) duomenis tik atsakovui keliant abejones dėl jų, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad medicininiuose dokumentuose nurodytus duomenis dėl atlikto (duomenys neskelbtini) tyrimo patvirtino ir liudytoja apklausta laboratorinės medicinos gydytoja, kuri atliko (duomenys neskelbtini) tyrimą. Liudytoja nuosekliai paaiškino, kaip atliekami (duomenys neskelbtini) tyrimai, kaip tyrimo atskiri etapai atžymimi medicininėje dokumentacijoje, todėl nėra pagrįsto pagrindo abejoti, kad nagrinėjamu atveju atsakovo vizito pas gydytoją metu buvo paimtas (duomenys neskelbtini) tyrimui. Iš atsakovo pateikto išrašo esveikata.lt nustatyta, kad atsakovas lankėsi (duomenys neskelbtini), nurodyta ta pati informacija dėl tyrimo ir kiti medicininiai duomenys kaip ir (duomenys neskelbtini) esančioje medicininėje dokumentacijoje. Teismas atsakovo argumentus, kad byloje neįrodyta, jog (duomenys neskelbtini) buvo tikrai jo, pripažįsta deklaratyviais ir nepagrįstais jokiais byloje esančiais įrodymais (CPK 178, 185 straipsniai).
Teismas, įvertinęs visumą byloje esančių rašytinių įrodymų, paaiškinimus, liudytojos parodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog atsakovui (duomenys neskelbtini) buvo suteikta (duomenys neskelbtini) konsultacija ir atliktas (duomenys neskelbtini) tyrimas (CPK 178, 185 straipsniai). Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2015-12-30 įsakymu Nr. V-1550 ,,Dėl balo vertės patvirtinimo“, Sveikatos apsaugos ministro 2008-05-09 įsakymu Nr. V-436 patvirtintu Specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo 2.86 punktu, gydytojų specialistų tretinio lygio (duomenys neskelbtini) paslaugų bazinė kaina yra 35,35 Eur.
Atsakovas, siekdamas pagrįsti galimą duomenų klastojimą, teigė, kad medicininėje dokumentacijoje esantys įrašai apie siuntimą išdavusią gydymo įstaigą neatitinka tikrovės, nes, atsakovo teigimu, jis siuntimo neturėjo, be to, Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad siuntė VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinika, nors jis šioje poliklinikoje nesilanko. Nustatyta, kad atsakovas buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 46). Bylos duomenimis, nuo (duomenys neskelbtini) veikusios atskiros (duomenys neskelbtini) poliklinikos, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), pradėjo veiklą kaip vienas juridinis asmuo – VšĮ (duomenys neskelbtini), ankstesnėms įstaigoms tapus VšĮ (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 51). Bylos duomenimis, atsakovo Ambulatorinėje kortelėje yra pateiktas popierinis siuntimas, išduotas (duomenys neskelbtini) poliklinikos, j.a.k. (duomenys neskelbtini), gydytojo, todėl atsakovo teiginiai, kad jam nebuvo išduotas siuntimas ir jis jo apsilankymo (duomenys neskelbtini) metu nepateikė, vertintini kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodyta, jog siuntimas išduotas (duomenys neskelbtini) poliklinikos, j.a.k. (duomenys neskelbtini). Taigi, vertinant įrodymų visumą, darytina išvada, kad siuntimas buvo išduotas (duomenys neskelbtini) poliklinikos, j.a.k. (duomenys neskelbtini), gydytojo, o Ambulatorinio apsilankymo aprašymo įrašas, kad atsakovą siuntė VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinika (el. bylos priedas, b. l. 4), šių nustatytų aplinkybių nepaneigia.
Byloje taip pat kilo ginčas dėl apmokėjimo už suteiktas medicinines paslaugas. Nors atsakovas pripažino, kad jam buvo suteikta (duomenys neskelbtini) konsultacija, tačiau jis teigė, jog už konsultaciją sumokėjo atvykęs į gydymo įstaigą. Vertinant atsakovo paaiškinimų nuoseklumą, teismas pažymi, kad paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindė aplinkybe, kad jam nebuvo atliktas (duomenys neskelbtini) tyrimas. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas teigė už konsultaciją mokėjęs pats. Pažymėtina, kad byloje, išskyrus atsakovo paaiškinimus, nėra kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodomas aplinkybes, kad jis už paslaugas apmokėjo prieš konsultaciją (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, kad už paslaugas apmokėta PSDF lėšomis. Remiantis (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis, atsakovas (duomenys neskelbtini) metais nemokėjo jokių įmokų – nei grynaisiais pinigais, nei pavedimu (el. bylos priedas, b. l. 49). Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) mokamų paslaugų teikimo tvarką reglamentuoja (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2017 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-856 patvirtinta kokybės vadybos dokumentas-procedūra „Mokamos paslaugos“ (toliau – ir Mokamų paslaugų procedūra). Mokamų paslaugų procedūros 5.4. punkte nustatyta tvarka, kaip pradedami forminti mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo dokumentai. Pagal 5.4.3 punktą, suteikiant mokamas paslaugas, užpildomas Mokamų paslaugų apskaitos lapas, kurio originalas lieka buhalterijoje (5.4.13 punktas), įklijuojamas į ambulatorinę asmens sveikatos istoriją, asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodoma, kad buvo suteiktos mokamos paslaugos (5.4.14 punktas). Byloje pateikti medicininiai dokumentai – Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė, Ambulatorinė kortelė, kuriuose duomenų apie atsakovui suteiktas mokamas paslaugas, nėra. Tokių duomenų nepateikė ir atsakovas (CPK 178 straipsnis).
Atsakovas procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdžio metu teigė, kad medicininiai įrašai, dokumentai dėl atlikto (duomenys neskelbtini) tyrimo, taip pat siuntimas yra suklastoti, siekiant gauti pinigines lėšas iš teritorinės ligonių kasos. Atsakovas prašė apie suklastojimo faktą pranešti prokurorui. Pažymėtina, kad atsakovo prašymas kreiptis į prokurorą buvo spręstas 2022-12-29 nutartimi, kuria prašymas atmestas.
CPK 299 straipsnyje nustatyta teismo teisė priimti atskirąją nutartį, nusiunčiant ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuojant apie pažeidimus, kai nagrinėjant bylą teismas padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas. Taigi teismui nustatyta diskrecijos teisė spręsti dėl tokios nutarties priėmimo tikslingumo. CPK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti, ar pateikti duomenys yra pakankami kreiptis į prokurorą. Teismų praktikoje dėl CPK 300 straipsnio 1 dalies taikymo yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismas turi pareigą kreiptis į prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, o ne tada, kada tokią nuomonę turi (išreiškia) proceso šalys (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-368-467/2022, 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-853-933/2022).
Atsakovas galimą dokumentų, medicininių įrašų klastojimo faktą nagrinėjamu atveju grindė publikacijomis 2022-03-16 www.respublika.lt, 2022-03-16 laikraštyje „Vakaro žinios“, 2022-01-08 delfi.lt (2022 m. DOK-(duomenys neskelbtini)), 2022-08-26 www.respublika.lt (2022 m. DOK-(duomenys neskelbtini)). Pateiktos publikacijos nepatvirtina, kad šiuo nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai yra galimai suklastoti (CPK 180 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, byloje nėra pateikta konkrečių duomenų apie trečiojo asmens galimai atliktas nusikalstamas veikas.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas, nevykdydamas Sveikatos draudimo įstatymo nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindamas privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų dėl jam (duomenys neskelbtini) suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atliko neteisėtus veiksmus ir padarė privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui žalą, kurią sudaro atsakovui suteiktų ir iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 35,35 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas – ieškovei iš atsakovo priteisiama 35,35 Eur žala (CK 6.245–6.249 straipsniai, 6.251 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (35,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), valstybei iš atsakovo priteisiama 15 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92 straipsnis), kurios sudaro 3,45 Eur. Bendra valstybės naudai priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma – 18,45 Eur (15 Eur + 3,45 Eur).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285, 286, 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai, j. a. k. 188783839, iš atsakovo L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 35,35 Eur (trisdešimt penkis eurus, 35 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (35,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovui išaiškinti, kad ieškovei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 18,45 Eur (aštuoniolika eurų, 45 ct) bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.