Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Živilės Aleksonytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta sutampa su deklaruota gyvenamąja vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas – paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2024 m. rugpjūčio 29 d., nuo 14.00 val. iki 16.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perkirpęs spynas nuo dviračių laikiklio, pritvirtinto prie (duomenys neskelbtini) registruoto mikroautobuso „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paėmė J. M. S. priklausančius dviračius „Canyon“ ir „Cube“, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam J. M. S. priklausantį 1 500 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. B. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2024 m. rugpjūčio 29 d. atėjo į stotelę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, nes norėjo 11 maršruto autobusu važiuoti į (duomenys neskelbtini). Būdamas stotelėje pastebėjo, kad apie 1 metro atstumu nuo stotelės automobilių stovėjimo aikštelėje stovi mikroautobusas „Volkswagen“ pilkos spalvos, valstybiniai numeriai buvo (duomenys neskelbtini). Prie šio mikroautobuso galinių durų pamatė ant dviračių laikiklio prikabintus du dviračius. Vienas iš jų buvo ryškiai žalios spalvos dviratis „Cube“, už jo tamsiai mėlynos spalvos kitas dviratis „Canyon“. Prie automobilių nieko nebuvo, todėl nutarė pavogti dviračius. Patraukęs rankomis pirmą žalios spalvos dviratį, suprato, kad jis atsikabino. Juo jis nuvažiavo į Vilniaus dailės akademijos kiemą, kur paliko prie kitų priparkuotų dviračių. Tada grįžo atgal prie mikroautobuso ir patraukęs rankomis nuo laikiklio nukabino dviratį tamsiai mėlynos spalvos. Šiuo dviračiu nuvažiavo į butą, (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo motinai L. B. ir kuriame tuo metu darė remontą, turėjo raktus. Dviratį paliko šiame bute. Grįžęs į dailės akademijos kiemą, pasiėmė paliktą žalios spalvos dviratį, juo važinėjo likusią dienos dalį. Po to, jį paliko savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Kitą dieną buvo pas motiną, kuri pasakė, kad vakar jos bute (duomenys neskelbtini) g. buvo atlikta krata, kuriame rado paliktą vogtą dviratį. Jis prisipažino motinai, kad dviračius pavogė. Norėdamas grąžinti žalios spalvos dviratį jis skambino į policiją, norėjo sužinoti, kam gali grąžinti dviratį, o pirmadienį šiuo dviračiu atvažiavo į komisariatą, kur paliko koridoriuje minėtą žalios spalvos dviratį. Nukabindamas dviračius jis nepastebėjo, kad jie buvo prirakinti spyna prie laikiklio arba būtų sukabinti kaip nors tarpusavyje. Juos jis lengvai nukabino patraukęs rankomis. Kratos metu taip pat buvo paimta įrankių dėžė su užrašu ,,Cramo“ su įrankiu metalui pjauti, kurį jis išnuomojo įmonėje „Cramo“ specialiai remontui atlikti, pjauti armatūrai, bet nuomos sutarties neturi. Dar buvo paimtas metalinis laužtuvas, kuris priklauso jam ir buvo naudojamas remonto darbams bute. Su šiais įrankiais jokie nusikaltimai nebuvo vykdomi. Pakrovimo laidai priklauso jam, ,,Samsung“ planšetinis kompiuteris priklauso sugyventinei A. M.. Šiuos visus daiktus prašo grąžinti jam. Dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą J. B. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. <...> papildomai parodė, kad sutinka padengti nukentėjusiajam J. M. S. civiliniame ieškinyje nurodyta sumą 666,95 Eur bei sutiko ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Dėl padarytos veikos labai gailisi.

Be J. B. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

Iš protokolas - pareiškimo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d., nuo 14.00 val. iki 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuo dviračių laikiklio pritvirtino prie J. M. S. priklausančio mikroautobuso „VW“ buvo pavogti du jam priklausantys dviračiai. Patirtą žalą vertina 1 500 Eur.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrima įvykio vieta <...> adresu (duomenys neskelbtini) g., Vilnius šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini). <...> priešais keturių aukštų žalsvai pilkos spalvos pastato Nr. 1, automobiliams skirtoje parkavimo vietoje stovintį pilkos spalvos mikroautobusą „VW“ markės, (duomenys neskelbtini) išduoto valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mikroautobuso gale išorinėje pusėje yra pritvirtintas keturiems dviračiams pritvirtinti skirtas, pilkos spalvos metalinės konstrukcijos laikiklis, laikiklyje dviračių nėra, ant pastato Nr. (duomenys neskelbtini) išorinės sienos yra pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera, kuri galimai galėjo užfiksuoti asmenį įvykdžiusį dviračių vagystę. Apžiūrint įvykio vietą jokių reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdo įrašo trukmė: 6 sekundės. Vaizdo įraše matoma, stovintį tamsios (iš pažiūros pilkos) spalvos, keleivinio mikroautobuso tipo, Volkswagen markės automobilį, su (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ant automobilio bagažinės, laikikliu pritvirtinti du dviračiai, vienas dviratis - juodos spalvos rėmo, kitas šviesiai žalios spalvos rėmo. Šalia dviračių ir automobilio matomas trumpų tamsių plaukų, vyriškos lyties asmuo, kuris dėvi juodos spalvos kepurę su snapeliu, „chaki“ spalvos marškinėlius ir tamsios spalvos kelnes. Vyras rankose laiko juodos spalvos kuprinę, ant kairės rankos, žasto ir dilbio srities, matoma tamsios spalvos tatuiruotę.

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas Nr. 1 yra dviratis „Canyon“, kurio rėmas yra juodos spalvos. <...> Apžiūros objektas Nr. 2 yra dviratis „Cube“. Šio dviračio rėmas yra ryškiai žalios spalvos su žydros ir geltonos spalvų akcentais. <...>

Iš kratos protokolo matyti, kad krata atlikta bute adresu (duomenys neskelbtini). <...> Užėjus į svetainę, priešais yra minkšti baldai, kairėje stovi tamsios spalvos dviratis, su ant rėmo esančius raudonos spalvos užrašu ,,Canyon“', kuris kratos metu paimtas <...> Šalia dviračio, sienos nišoje, yra juodos spalvos įrankių dėžė su užrašu ,,Cramo“, kuri kratos metu paimta <...> Šalia minėtos dėžės guli oranžinės spalvos, metalinis laužtuvas, kuris taip pat paimtas <...> Nusileidus laiptais, kairėje pusėje yra miegamojo lova, ant kurios guli juodos spalvos, ,,Samsung“ planšetinis kompiuteris, jis kratos metu paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. Miegamo kambaryje, prie laiptų vedančių į viršų, yra šviesios spalvos kušetė, ant kurios guli įrankis skirtas storam metalui pjauti, jis paimtas <...>.

G. M. apklausta kaip liudytoja parodė, kad dirba adresu (duomenys neskelbtini). Jų patalpos yra (duomenys neskelbtini) kavinės „(duomenys neskelbtini)“ patekimas iš gatvės pusės. Apie 15.25 val. nusprendė nueiti pavalgyti ir išėjusi į lauką pastebėjo įtartiną vyriškos lyties asmenį, kuris tupėjo prie jų patalpų sienos lauke šalia lango ir kažko ieškojo kuprinėje. Kadangi kolegė G. S. liko viena patalpose, o asmuo pasirodė keistas, tiksliau jo elgesys, nusprendė kolegę įspėti. Grįžusi į patalpas pastebėjo, kad asmuo yra priėjęs prie autobusiuko, kuris pastatytas iškart priešais jų patalpas po langais, kadangi ten yra įrengtos automobilių stovėjimo vietos. Prie autobusiuko bagažinės dangčio iš laukinės pusės buvo pritvirtinti du dviračiai. Ar jie kažkaip buvo prirakinti nežinojo, nematė. Vyriškis pradėjo kažką rakinėti prie dviračių. Kadangi automobilis buvo apynaujis, o asmuo iš pažiūros neatrodė galintis tokį įsigyti nusprendė jį dėl saugumo nufilmuoti ir padarė trumpą vaizdo įrašą, kuriame jis yra prie dviračių ir kažką daro. Staiga jis pasitraukė nuo dviračių ir kažkur pasišalino. Tuomet ji išėjo valgyti. Eidama Pilies g. jį vėl sutiko, jis ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Kolegė iš patalpų taip pat buvo išvykusi, patalpos tuo metu buvo paliktos tuščios. Kol valgė jai paskambino kolegė, kuri grįžo ankščiau nei ji ir pasakė, kad nebėra dviračių, prie kurių sukinėjosi įtartinas asmuo ir yra atvykę policijos pareigūnai, todėl grįžo. Prie apklausos protokolo pateiks vaizdo įrašą. Asmenį ne kartą yra mačiusi besisukinėjantį šioje gatvėje.

L. B. apklausta kaip liudytoja parodė, kad jai priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ji jame niekada negyveno, kadangi jį pirko sūnus J. B.. Jis jį pirko (duomenys neskelbtini) m., maždaug gruodžio mėnesį. Ji turi šio buto durų raktą. Su sūnumi ji bendrauja labai retai, per programėlę ,,Messenger“. Jos žiniomis šiame bute taip pat negyvena, yra jai minėjęs, kad daro remontą, ją pasikvies į svečius kai bus atlikti remonto darbai <...> 2024 m. rugpjūčio 29 d., apie 23.25 val., jai paskambino policijos pareigūnai ir nurodė atvykti iki jai priklausančio buto. Jai atvykus policijos pareigūnai nurodė, kad bute bus atliekama krata, kadangi jame galimai yra nusikalstamos veikos būdų įgytų daiktų, todėl ji atrakino buto duris. Su sūnumi paskutinį kartą bendravo maždaug prieš 3 – 4 mėnesius, kur jis gali būti nežinojo<...>.

S. P. apklausta kaip liudytoja parodė, kad <...> 2024 m. rugpjūčio 29 d., apie 22 val., į jos buto duris kažkas pasibeldė. Atidariusi duris išvydo du policijos pareigūnus, netoliese jų, matomai kartu buvo du civiliais rūbais vilkintis vyrai. Vienas iš policijos pareigūnų paklausė dėl vaizdo stebėjimo kameros, kuri įrengta virš buto durų po stogeliu. Taip pat pareigūnas nurodė, kad vykdo nusikalstamos veikos tyrimą, todėl reikalingas namo kiemo vaizdo įrašas. Paaiškino, kad vaizdo kamera yra tik muliažas ir ji nieko nefilmuoja ir kad priklauso jai. Toliau tas pats pareigūnas parodė jai asmens nuotrauką savo telefono ekrane, padidino asmens veidą ekrane. Joje be abejonių atpažino kaimyną, kurio jokių anketinių duomenų nežino, pažįsta tik iš matymo. <...> Periodiškai jį mato ateinantį ar išeinantį iš minėto buto. <...> Atsitiktinai domėdamasi socialiniame tinkle „Facebook“ grupėje, pamatė šio kaimyno nuotrauką, jis įvardijimas kaip nepatikimas ir galimai vykdantis įvairias nusikalstamas veikas. <...>.

J. S. M. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad <...> 2024 m. rugpjūčio 29 d., atvyko į Lietuvą, o tiksliau – į Vilnių. Apie 14.00 val. jie su broliu atvyko, adresu (duomenys neskelbtini), ir pastatė savo „VW“ automobilį stovėjimo aikštelėje. Pastačius automobilį jie išėjo pasivaikščioti po Vilniaus miestą. Jam priklausančio automobilio gale buvo prie specialaus laikiklio pritvirtinti jam priklausantys du dviračiai. Apie 16.00 val. jiems su broliu grįžus iš pasivaikščiojimo po miestą, pastebėjo, jog dviračių nebeliko. Nors apie 15.00 val. jie buvo praėję pro automobilį ir dviračius tuo metu tikrai dar matė prikabintus. Vienas iš dviračių buvo „Canyon“ markės, juodos spalvos su raudonos spalvos akcentais, ant šio dviračio iš priekio ir iš galo buvo amortizatoriai. Kitas dviratis buvo „Cube“ markės, ryškiai žalios spalvos su žydros spalvos akcentais, sėdynė buvo juodos spalvos su žydros spalvos akcentais, sėdynės galas taip buvo kažkiek nusitrynęs, ant šio dviračio buvo keli nusidėvėjimo įbrėžimai. Abu dviračiai buvo spynomis tarpusavyje sukabinti. Apžiūrėjus po įvykio laikiklį, buvo panašu, jog vieną spyną perkirpo, o kitą – nulaužė. Supratus, jog dviračiai yra galimai pavogti jis tuoj pat paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie tai pareigūnams. Taip pat, pabendravo su šalia automobilio aikštelės esančios įmonės darbuotojais. Darbuotojai jam parodė, kaip jie yra nufilmavę jo dviračių vagystės faktą. Vaizdo įrašus yra pateikęs pareigūnams. Dviračius vertina bendrai 1 500 Eur. Dviračius pirko prieš 7-8 metus. Nemano, jog dar turi dviračių pirkimo kvitus, galimai jie kažkur voliojasi namuose, (duomenys neskelbtini) <...>.

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. B. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pagrobė nukentėjusiajam J. M. S. priklausantį 1 500 Eur vertės turtą, t. y. du dviračius „Canyon“ ir „Cube“.

Atsižvelgiant į kaltinamojo duotus ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimus ir nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, konstatuotina, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, numatė, kad dėl jo veiksmų gali kilti padariniai – bus pagrobtas svetimas turtas, bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pagrobto turto vertė (t. y. 1 500 Eur) viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad J. B. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis J. B. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko. Nukentėjusiajam 2025 m. vasario 25 d. išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Prieštaravimų ar prašymų negauta.

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda arba laisvės apribojimas arba areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustatyti skiriamos bausmės dydį.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Be to, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. B. darbingo amžiaus, teistas, taip pat už nusikalstamas veikas nuosavybei, administracine tvarka baustas ne kartą, taip pat už gana šiurkščius KET pažeidimus bei smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto.

Teismo vertinimu, J. B. skiriama 60 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

J. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, įvertinęs J. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad pagrobti dviračiai buvo grąžinti teisėtam savininkui, mano, kad yra teisinis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti kaltinamajam arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, šiuo atveju tikslinga J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios iki 2025 m. gruodžio 31 d. atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis, 75 straipsnio 1 dalis).

Jei J. B. bus panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, į atliktiną arešto bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką bei suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. spalio 8 d., 21.05 val. iki 2024 m. spalio 9 d., 15.25 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

J. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, jas panaikinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Ikiteisminio tyrimo metu J. M. S. pareiškė 666,95 Eur civilinį ieškinį. J. B. sutiko atlyginti turtinę žalą iki 2025 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškovo J. M. S. civilinis ieškinys tenkintinas ir iš J. B. priteistina civilinio ieškovo naudai 666,95 Eur turtinei žalai atlyginti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, konfiskuoti įrankių dėžę su užrašu ,,Cramo“, kuri 2025 m. sausio 14 d. nutarimu perduota į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., kaip nusikalstamos veikos priemonę (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų areštą.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti J. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirti J. B. baudžiamojo poveikio priemonę – nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios iki 2025 m. gruodžio 31 d. atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą.

Jei J. B. bus panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, į atliktiną arešto bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. spalio 8 d., 21.05 val. iki 2024 m. spalio 9 d., 15.25 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

J. B. ikiteisminio tyrimo paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo J. M. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti, iš J. B. priteisti J. M. S. naudai 666,95 Eur turtinei žalai atlyginti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, konfiskuoti įrankių dėžę su užrašu ,,Cramo“, kuri 2025 m. sausio 14 d. nutarimu perduota į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., kaip nusikalstamos veikos priemonę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalys).

Išaiškinti J. B., kad pagal Probacijos įstatymo 14 straipsnį jis privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius tel. +37067288430, +37067294080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt) per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

J. B. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.