Kauno apygardos teismo nutartis

2017-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-126-593/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-14
Bylos Nr.
1S-126-593/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
O. J.
Kategorijos
Nr. 1S-126-593/2017
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo O. J. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo O. J. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. O. J., nuteistas 2013 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos misto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 4 dalį – galutine bausme 9 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2012 m. liepos 25 d., pabaiga – 2021 m. spalio 25 d.

2. Skundžiama nutartimi teismas atmetė nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam O. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nepadarė išvados, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

3. Skunde nuteistasis prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.

3.1. Skunde jis nurodo, kad yra nebaustas, nes per metus laiko nepadarė naujų pažeidimų pataisos namuose. Tai, kad jis yra teistas už sunkų nusikaltimą, negali būti pakartotinai vertinama sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nes nusikaltimo sunkumą jau įvertino jam už tai atitinkamą bausmę paskyręs teismas. Nuteistasis teigia, kad klausimas, susijęs su turimų lėšų tvarkymu ir leidimu savo reikmėms, yra nesusijęs su lygtiniu paleidimu, juo labiau, kad visas skolas jis yra atlyginęs. Be to, jis atitinka tiek formaliuosius, tiek materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, atliko būtinąją bausmės dalį, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis skatintas, mokosi, laisvėje turi gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.

5. 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.1. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

5.2. Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo O. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatų. Nors nuteistasis faktiškai atliko įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (30 balų pagal OASys), tačiau vertinant O. J. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas tik 2 kartus, tuo tarpu drausmine tvarka baustas net 10 kartų. Nors šiuo metu nuobaudos negaliojančios, tačiau toks faktas neigiamai charakterizuoja jį ir neleidžia daryti išvados apie pakankamą pažangą mažinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Be to, bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirbo, iš pradžių nesimokė ir tik nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio, prieš jo lygtinio paleidimo svarstymą, pradėjo mokytis. Tai leidžia daryti išvada, kad nuteistasis pradėjo mokytis tik dėl to, kad būtų paleistas lygtinai, t. y. pradėjo mokytis formaliai. Nuteistasis neturi darbinės motyvacijos. Pravieniškių pataisos namų administracija jam buvo pasiūliusi darbą, kurio jis atsisakė. O. J. pateikė pažymą, jog jeigu jis bus lygtinai paleistas iš pataisos namų, tai bus priimtas dirbti įmonėje, tačiau, ką jis dirbs toje įmonėje, pats nežino. Svarbu paminėti ir tai, kad prieš įkalinimą nuteistasis pragyvendavo iš pajamų, gaunamų iš tėvų atlyginimo. Nuteistojo sąskaitas už būstą apmokėdavo jo motina, kuri, kaip nurodė nuteistasis, apmokėjo ir teismo nuosprendžiu iš nuteistojo priteistas proceso išlaidas. Pažymėtina, kad turėdamas galimybę dirbti pataisos namuose, nuteistasis privalėjo pats stengtis įvykdyti savo turimus finansinius įsipareigojimus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nuo atvykimo į Alytaus pataisos namus (2016 m. kovo 31 d.) iki 2016 m. spalio 28 d. į savo sąskaitą gavo net 2 829 Eur, iš kurių jis išleido 2 794,80 Eur savoms reikmėms. Be to, nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai yra: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (specialybės neturėjimas, darbinės patirties stoka).

5.3. Įvertinus tai konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu O. J. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir jos yra nepakankamos išvadai, kad O. J. laikysis įstatymų ir nenusikals. Analogišką išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo O. J. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisDaiva Jankauskienė