- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-12
- Bylos Nr.
- I-444-1-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Dainius Raižys, Virgilijus Valančius (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos teismo
- Kategorijos
- 17.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio, Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,
dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Virginijui Varnaičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo patikslintą prašymą ištirti, ar Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio mėn. 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 34 punkte numatytas vykdymo išlaidų skirstymas į trijų rūšių išlaidas, bendrųjų vykdymo išlaidų normos įvedimas bei 42 punkto ir jo 2 lentelės nuostatos, kuriomis numatyti bendrųjų vykdymo išlaidų ir atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydžiai, iš jų 2 lentelės pirmu eilės numeriu numatytos bendrosios vykdymo išlaidos ir atlyginimas antstoliui įvykdžius daiktų perdavimą išieškotojui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 daliai, 609 straipsnio 1 ir 2 dalims, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui ir 1995 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 daliai.
Aprašomoji dalis
Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko V. D. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal antstolės T. G. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų, iš kurių – 100 Lt administravimo išlaidos, 108,79 Lt vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, ir 120 Lt – atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, priteisimo iš skolininko.
Pareiškėjas 2008 m. balandžio 24 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcija, Instrukcija) nuostatų teisėtumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m.gegužės 12 d. nutartimi nustatė terminą prašymo trūkumams šalinti.
Pareiškėjas 2008 m. birželio 2 d. nutartimi, šalindamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodytuosius trūkumus, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar nagrinėjant bylą taikytinos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte numatytas vykdymo išlaidų skirstymas į trijų rūšių išlaidas, bendrųjų vykdymo išlaidų normos įvedimas bei 42 punkto ir jo 2 lentelės nuostatos, kuriomis numatyti bendrųjų vykdymo išlaidų ir atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydžiai, iš jų 2 lentelės pirmu eilės numeriu numatytos bendrosios vykdymo išlaidos ir atlyginimas antstoliui įvykdžius daiktų perdavimą išieškotojui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 583 straipsnio 1 daliai, 609 straipsnio 1 ir 2 dalims, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui bei 1995 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo Nr. 1-872 10 straipsnio 2 daliai.
Prašymą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:
1. Sprendimų vykdymo instrukcijos III skyriaus 34 punkte numatytos trijų rūšių vykdymo išlaidos, o CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatytos aštuonios vykdymo išlaidų rūšys. Be to, CPK 609 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Sprendimų vykdymo instrukcijoje gali būti numatyti vykdymo išlaidų dydžiai, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarka. Taigi Instrukcijoje gali būti numatytas tik vykdymo išlaidų dydis, ji turi nustatyti vykdymo proceso normų taikymo tvarką (CPK 583 str. 1 d.). Pareiškėjas daro išvadą, kad Sprendimų vykdymo instrukcija negali nustatyti papildomų vykdymo išlaidų rūšių, nes ji turėtų tik detalizuoti, kokios išlaidos yra priskirtinos CPK 609 straipsnio 1 dalies 1 – 8 punktuose numatytoms vykdymo išlaidoms. Todėl pareiškėjui abejones kelia ta aplinkybė, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 34. 1 punkte yra numatytos bendrosios vykdymo išlaidos, nors CPK normos pastarųjų išlaidų nenumato. Kadangi Sprendimų vykdymo instrukcijoje įvedamas naujas terminas „bendrosios išlaidos“, kurio nėra CPK, tai turi būti pateikiamas paaiškinimas, kokios išlaidos priskiriamos bendrosioms vykdymo išlaidoms. Pareiškėjo manymu, „bendrųjų išlaidų“ sąvokos nepaaiškinimas Instrukcijoje neatitinka 1995 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo Nr. 1-872 10 straipsnio 2 dalies nuostatų.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 45 punkto nuostatos, numatančios, jog išieškotojas, antstoliui pareikalavus, privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, leidžia daryti išvadą, kad atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą yra numatytas 45 punkto 3 lentelės trečioje grafoje, o šios lentelės antroje grafoje nurodyta, iš kokių veiksmų susideda vykdomojo dokumento įvykdymas. Atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą numatymas 42 punkto 1 lentelės ketvirtoje grafoje suteikia teisę pakartotinai reikalauti atlyginimo už vykdomojo dokumento įvykdymą. Palyginus abiejų šių lentelių nuostatas, matyti, kad 45 punkto 3 lentelėje numatytas atlyginimas už tam tikro darbo atlikimą o 42 punkto 2 lentelės ketvirtoje grafoje numatytas atlyginimas suteikia teisę antstoliui reikalauti už tą patį darbą dar ir valandinio atlyginimo. Be to, tai, kad CPK nuostatos nenumato atskiros vykdymo išlaidų rūšies, tokios kaip antstolio atlyginimas, leidžia daryti išvadą, kad šios išlaidos yra įskaičiuojamos į sumas, numatytas už atskirus vykdymo veiksmus. Tai, kad 42 punkto 1 ir 2 lentelėse nurodytos kaip atlyginimas antstoliui pinigų sumos nėra atlyginimas už konkrečius atliktus procesinius veiksmus, kelia abejonių, ar šios nuostatos neprieštarauja CPK 609 straipsnio 1 daliai.
3. Pareiškėjo manymu, jei Instrukcijos 42 punkto 2 lentelės ketvirtoje pastraipoje numatytas atlyginimas antstoliui už kitą darbą, negu numatytas 45 punkto trečioje pastraipoje, tai teisės aktas yra nelogiškas, nes atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą turėtų būti numatytas kurio nors vienoje lentelėje, bet ne atskiruose punktuose ir lentelėse. Todėl Instrukcijos 42 punkto nuostatos neatitinka teisės akto turiniui keliamo reikalavimo, kad jis būtų logiškas, bei Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto darbo santykių teisinio reglamentavimo principo - teisingai apmokėti už darbą.
4. Instrukcijos III skyriaus 42 punkto 2 lentelės antroje grafoje numatytos „Bendrosios vykdymo išlaidos“ yra nauja vykdymo išlaidų rūšis, kurios nenumato CPK 609 straipsnis. Todėl kyla abejonių ir dėl šios norminio akto nuostatos atitikties CPK 609 straipsnio 1 daliai, remiantis analogiškais argumentais kaip ir dėl 34 punkto atitikimo CPK 609 straipsnio 1 daliai.
II.
Rengiant bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, gautas atsakovo Teisingumo ministerijos atsiliepimas, kuriuo iš esmės prašoma tikrinamo norminio administracinio akto dalis pripažinti teisėtomis.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme yra nagrinėjamos dvi bylos (Nr. I-13/2008, I-29-07), kuriose prašymo dalyką, be kitų klausimų, sudaro ir prašymas įvertinti Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkto atitikimą CPK 583 straipsnio 1 daliai, 609 straipsnio 1 daliai, Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui ir Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 daliai. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 (galiojusios iki 2005 m. lapkričio 4 d.), 67 punkte buvo numatyta iš esmės tapati vykdymo išlaidų struktūra, kaip ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje teisingumo ministro 2005 m. spalio mėn. 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432, 67 punktas administracinėje byloje Nr. I(7)-07-04 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo pripažintas neprieštaraujančiu CPK 609 straipsniui. Be to, atsakovas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-870/2003, konstatavo, kad Instrukcijos 67 punkte numatytas vykdymo išlaidų skirstymas į tris grupes yra racionalus ir neprieštarauja CPK 609 straipsnio 1 daliai.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad palyginus Instrukcijos 42 bei 45 punktuose įtvirtintas teisės normas, matyti, jog pagal 42 punktą numatyti bendrųjų vykdymo išlaidų ir atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą pagal sugaištas darbo valandas dydžiai, o 45 punkte numatytas atlyginimas antstoliui už atskirus vykdymo veiksmus. Taigi šiose teisės normose nėra nustatytos vykdymo išlaidos už tuos pačius veiksmus, kadangi kiekviena vykdymo išlaidų rūšis išskirta remiantis racionaliu pagrindu. Atsakovas daro išvadą, kad Instrukcijos 42 ir 45 punktuose nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai, įvertinus antstolio veiklos organizavimo pagrindus bei veiklos sąlygas, nėra tapatūs. Antstolis, vykdydamas savo profesinę veiklą, siekia naudos, atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą ir yra ta vykdymo išlaidų rūšis, kuri užtikrina, jog vykdymo išlaidos užtikrins ne tik faktinę antstolio veiklą, t.y. padengs išlaidas, bet ir gaus pelno. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog ginčijamos Instrukcijos 34 punktas ir 42 punkto ir jo 2 lentelės normos pažeidžia Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jas sugretinus su Instrukcijos 45 punktu jos neatitinka logikos reikalavimų, keliamų teisės akto turiniui. Atsakovo nuomone, Instrukcijos struktūra ir išsidėstymas pats savaime negali nulemti jos turinio neteisėtumo, kadangi Instrukcija turi būti aiškinama sistemiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nurodo, kad Instrukcijoje nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai negali būti sutapatinti su antstolio atlyginimu. Antstolis negali būti prilyginamas darbuotojui. Antstolis yra savarankiškai veikiantis ir individualia profesine veikla užsiimantis asmuo. Antstolis nesusijęs darbo santykiais nei su kontora, nei su jokiu kitu juridiniu ar fiziniu asmeniu, neveikia pagal darbo sutartį ir negali būti prilyginamas darbuotojui. Užsiimdamas profesine veikla, antstolis siekia iš savo veiklos ne tik padengti išlaidas, bet ir gauti pelno, kuris priklauso nuo jo veiklos efektyvumo. Todėl, atsakovo manymu, nėra teisinio pagrindo vertinti ne darbo teisinius santykius reglamentuojančios Instrukcijos 34 punkto, 42 straipsnio ir jo 2 lentelės atitikimą Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui (ABTĮ 111 straipsnio 1 dalis).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime iš esmės prašo tikrinamo norminio administracinio akto dalis pripažinti teisėtomis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog CPK 609 straipsnyje nurodytų vykdymo išlaidų sąrašas nėra baigtinis, nes dėl objektyvių priežasčių (antstolių ir vykdomų dokumentų įvairovės, jų vykdymo specifikos, patiriamų išlaidų įvairovės ir kt.) neįmanoma pateikti išsamaus ir viską apimančio vykdymo išlaidų sąrašo. Todėl Instrukcijos 34 punkte vykdymo išlaidos yra skirstomos ne pagal konkrečias rūšis, o atsižvelgiant į jų pobūdį, t. y. ar jos yra nuolatinės ar kintamos. CPK 609 straipsnio 1 dalies 1 – 7 punktuose nurodytas konkrečias vykdymo išlaidas taip pat galima atitinkamai priskirti vienai iš 34 punkte nurodytų vykdymo išlaidų kategorijų, kaip ir kitas CPK 609 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas vykdymo išlaidas. Be to, CPK 609 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato instrukcija. CPK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytos vykdymo išlaidos Instrukcijos 34 punkte skirstomos ne pagal rūšis, o pagal jų pobūdį, todėl Finansų ministerija mano, kad Instrukcijos 34 punktas neprieštarauja CPK 583 straipsnio 1 daliai, 609 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 daliai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad antstoliui, vykdančiam konkretų vykdomąjį dokumentą, yra sumokamos bendrosios vykdymo išlaidos ir atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą. Tačiau į bendrąsias vykdymo išlaidas ir atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą nėra įtrauktos vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu. Kadangi antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, atlieka tam tikrus veiksmus ir tai susiję su jo išteklių naudojimu, o ne vien su darbu, todėl vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, yra nustatomos Instrukcijos 45 punkto 3 lentelėje ir 48 punkte. Finansų ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad yra neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek ir kokių atskirų vykdymo veiksmų prireiks antstoliui atlikti, todėl yra logiška, kad Instrukcijos 45 punkto 3 lentelėje yra nurodomas konkretus veiksmas ir atlyginimas už jį. Tik tokiu būdu įmanoma pagrįstai ir logiškai paskaičiuoti antstolio išlaidas atliekant atskirus vykdymo veiksmus. Todėl Finansų ministerija mano, kad Instrukcijos 34 punktas ir 42 punkto 2 lentelės nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 daliai, 609 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 daliai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad antstolis, vykdydamas savo funkcijas, nėra darbo teisiniuose santykiuose su jokiais asmenimis ir nedirba pagal darbo sutartis, todėl negali būti laikomas darbuotoju, kuris gauna atlyginimą. Todėl Instrukcijos 34 punktas ir 42 punkto 2 lentelės nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui.
Motyvuojamoji dalis
Išplėstinė teisėjų kolegija konsta tuoja:
III.
Dėl norminio teisės akto teisėtumo tyrimo apimties
Pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 2 d. rugsėjo 19 d. patikslintos nutarties rezoliucinėje dalyje prašymas ištirti norminio teisės akto teisėtumą suformuluotas apibendrintai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašoma patikrinti, ar Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio mėn. 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 34 punkte numatytas vykdymo išlaidų skirstymas į trijų rūšių išlaidas, bendrųjų vykdymo išlaidų normos įvedimas bei 42 punkto ir jo 2 lentelės nuostatos, kuriomis numatyti bendrųjų vykdymo išlaidų ir atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydžiai, iš jų 2 lentelės pirmu eilės numeriu numatytos bendrosios vykdymo išlaidos ir atlyginimas antstoliui įvykdžius daiktų perdavimą išieškotojui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 daliai, 609 straipsnio 1 ir 2 dalims, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui ir 1995 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 daliai.
Tačiau iš pareiškėjo išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjo prašymo ištirti norminio teisės akto teisėtumą apimtis yra siauresnė. Pareiškėjas nepateikė argumentų dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkto atitikties Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui, dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkto, ta apimtimi, kuria nustatytas vykdymo išlaidų suskirstymas į trijų rūšių išlaidas, atitikties Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 daliai bei dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos 42 punkto ir jo 2 lentelės nuostatų atitikties CPK 583 straipsnio 1 daliai bei CPK 609 straipsnio 2 daliai. Todėl iš pareiškėjo prašymo argumentų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismui kilo abejonių:
- ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte numatytas bendrųjų vykdymo išlaidų normos įvedimas neprieštarauja CPK 609 straipsnio 1 ir 2 daliai, CPK 583 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 daliai;
- ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte numatytas vykdymo išlaidų suskirstymas į trijų rūšių išlaidas neprieštarauja CPK 609 straipsnio 1 ir 2 daliai ir CPK 583 straipsnio 1 daliai;
- ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 42 punkto ir jo 2 lentelės nuostatos, kuriomis numatyti bendrųjų vykdymo išlaidų ir atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydžiai, iš jų 2 lentelės pirmu eilės numeriu numatytos bendrosios vykdymo išlaidos ir atlyginimas antstoliui įvykdžius daiktų perdavimą išieškotojui, neprieštarauja CPK 609 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 daliai bei Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui.
Todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkto ir 42 punkto ir jo 2 lentelės nuostatų atitiktį pareiškėjo nurodytoms įstatymų nuostatoms tirs pirmiau minėta pareiškėjui faktiškai kilusių abejonių apimtimi.
IV.
Dėl Instrukcijos 34 punkte numatyto bendrųjų vykdymo išlaidų įvedimo atitikties CPK 609 straipsnio 1 daliai, 583 straipsnio 1 daliai bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 daliai
Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad teismas atmeta prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto. Jei toks prašymas buvo priimtas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi teisę nutraukti norminę administracinę bylą (visą ar jos dalį) (ABTĮ 114 str. 1 d., 101 str. 2 p.).
Vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4/2009 buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punktas ta apimtimi, kuria numatytos bendrosios vykdymo išlaidos ir jų išieškojimas iš skolininko, neprieštarauja CPK 609 straipsnio 1 daliai ir 583 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui.
Atsižvelgdama į tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla dalyje dėl pareiškėjo prašymo ištirti, ar Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte numatytas bendrųjų vykdymo išlaidų normos įvedimas neprieštarauja CPK 583 straipsnio 1 daliai, 609 straipsnio 1 daliai bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 daliai, nutrauktina.
V.
Dėl Instrukcijos 34 punkte numatyto vykdymo išlaidų skirstymo į trijų rūšių išlaidas bei bendrųjų vykdymo išlaidų įvedimo atitikties CPK 609 straipsnio 2 daliai
Civilinio proceso kodekso 609 straipsnio (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr.IX-743 redakcija) 2 dalis nustato: „Vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.“
CPK 609 straipsnio 2 dalis nustato įpareigojimą teisėkūros subjektams parengti Sprendimų vykdymo instrukciją, kuri nustatytų vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką. Ši įstatymo formuluotė nereglamentuoja vykdymo išlaidų rūšių ar kitų su vykdymo išlaidomis susijusių klausimų. Kadangi CPK 609 straipsnio 2 dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punktas reglamentuoja skirtingus klausimus, prieštaravimo tarp šių teisės normų nėra.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punktas ta apimtimi, kiek jame numatytas vykdymo išlaidų skirstymas į trijų rūšių išlaidas bei bendrųjų vykdymo išlaidų įvedimas, neprieštarauja CPK 609 straipsnio 2 daliai.
VI.
Dėl Instrukcijos 34 punkte numatyto vykdymo išlaidų skirstymo į trijų rūšių išlaidas atitikties CPK 609 straipsnio 1 daliai
1. Civilinio proceso kodekso 609 straipsnis (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr.IX-743 redakcija) nustato:
Aprašomoji dalis
„1. Vykdymo išlaidas sudaro:
1) išlaidos, susijusios su turto apžiūra, areštu, įkainojimu, pervežimu, saugojimu ir realizavimu;
2) atlyginimas ekspertams, vertėjams ir kitiems asmenims, dalyvaujantiems vykdymo procese;
3) ryšių išlaidos;
4) skolininko, jo turto arba vaiko paieškos išlaidos;
5) antstolio kelionės ir komandiruotės išlaidos;
6) išlaidos skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, internete;
7) išlaidos, susijusios su kuratoriaus paskyrimu;
8) kitos su sprendimų vykdymu susijusios ar šio Kodekso nustatyta tvarka atliekamų veiksmų atlikimo išlaidos.
2. Vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.“
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas nustato:
„34. Vykdymo išlaidos skirstomos į:
34.1. bendrąsias vykdymo išlaidas;
34.2. vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu. Išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra mažesnė nei 10 litų, šios vykdymo išlaidos ir pašto (kurjerių) bei transporto išlaidos neskaičiuojamos, o išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra nuo 10 iki 50 litų, šiame punkte nurodytos vykdymo išlaidos ir pašto (kurjerių) bei transporto išlaidos negali viršyti 20 litų, o nuo 50 iki 200 litų – negali viršyti 50 litų;
34.3. atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą.“
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4/2009 buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punktas ta apimtimi, kuria numatytos bendrosios vykdymo išlaidos ir jų išieškojimas iš skolininko, neprieštarauja CPK 609 straipsnio 1 daliai ir 583 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 daliai, šioje byloje išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama klausimą dėl Instrukcijos 34 punkte numatyto vykdymo išlaidų skirstymo į trijų rūšių išlaidas atitikties aukščiau paminėtoms teisės aktų normoms, toliau tirs, ar joms neprieštarauja Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punktas ta apimtimi, kuria numatytas vykdymo išlaidų, susijusių su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, ir atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą išskyrimas.
CPK 609 straipsnio 1 dalies 1 – 7 punktai pateikia konkrečias vykdymo išlaidų rūšis. Šių išlaidų rūšių sąrašas nėra baigtinis, nes CPK 609 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad vykdymo išlaidas sudaro „kitos su sprendimų vykdymu susijusios ar šio Kodekso nustatyta tvarka atliekamų veiksmų atlikimo išlaidos“. Šioje formuluotėje įstatymų leidėjo pavartota disjunkcija „ar“ leidžia vykdymo išlaidomis pripažinti dvi išlaidų, neįvardytų CPK 609 straipsnio 1–7 punktuose, grupes: (1) kitas su sprendimų vykdymu susijusias išlaidas; (2) kitas CPK nustatyta tvarka atliekamų konkrečių vykdymo veiksmų atlikimo išlaidas. Todėl siekiant išsiaiškinti, ar Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punktu nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo nustatytas vykdymo išlaidų skirstymas į trijų rūšių išlaidas, neprieštarauja CPK 609 straipsnio 1 daliai, būtina nustatyti, kad šiomis išlaidų rūšimis arba padengiami konkretūs vykdymo veiksmai, arba jos kitaip yra susijusios su sprendimų vykdymu. Prieštaravimas tarp Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte įvardytų vykdymo išlaidų rūšių ir CPK 609 straipsnio 1 dalies būtų nustatytas, jeigu būtų konstatuota, kad Sprendimų vykdymo instrukcija prie vykdymo išlaidų priskiria išlaidas, kurių CPK neleidžia priskirti vykdymo išlaidoms (išlaidas, nesusijusias su sprendimų vykdymu arba išlaidas ne už konkrečius CPK nustatyta tvarka atliekamus vykdymo veiksmus), arba nepriskiria vykdymo išlaidoms išlaidų, kurias CPK pripažįsta vykdymo išlaidomis.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkto 2 papunktis išskiria vykdymo išlaidų grupę - išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu. Nustato, kad išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra mažesnė nei 10 litų, šios vykdymo išlaidos ir pašto (kurjerių) bei transporto išlaidos neskaičiuojamos. Taip pat numato vykdymo išlaidų ir pašto (kurjerių) bei transporto išlaidų maksimalius dydžius (išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra nuo 10 iki 50 litų - negali viršyti 20 litų, o nuo 50 iki 200 litų – negali viršyti 50 litų). Instrukcijos 3-je lentelėje yra nustatytos sumos, kurios turi būti sumokamos už konkretaus vykdymo veiksmo atlikimą. Išlaidų, susijusių su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, išskyrimas Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkto 2 papunktyje atitinka CPK 609 straipsnio 1-7 punktuose įstatymų leidėjo pasirinktą konstrukciją, išvardytas išlaidų už konkrečius vykdymo veiksmus rūšis, taip pat atitinka CPK 609 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą kitų išlaidų už CPK nustatyta tvarka atliekamus vykdymo veiksmus priskyrimą vykdymo išlaidoms. Todėl vykdymo išlaidų, susijusių su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, numatymas Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkto 2 papunktyje neprieštarauja CPK 609 straipsnio 1 daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimas adm. byloje Nr. I-4/2009 m., kat. 17.1).
Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkto 3 papunktis išskiria vykdymo išlaidų grupę - atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Vykdomieji dokumentai yra numatyti CPK 587 straipsnyje. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Ginčijamo norminio akto 2-je lentelėje yra numatyti atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydžiai pagal vykdomųjų dokumentų kategorijas. Minėta, kad CPK 609 straipsnio 8 punktas leidžia prie sprendimų vykdymo išlaidų priskirti kitas su sprendimų vykdymu susijusias išlaidas arba kitas CPK nustatyta tvarka atliekamų konkrečių vykdymo veiksmų atlikimo išlaidas. Atlyginimas antstoliui nekompensuoja CPK nustatyta tvarka atliekamų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidų, nes šios išlaidos kompensuojamos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2. punkte ir iš dalies 34.1. punkte numatytomis išlaidomis. Tačiau Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą išskyrimas ir nustatymas kitokiu būdu yra susijęs su sprendimų vykdymu. Sprendimų vykdymo instrukcijoje pasirinktas teisinio reguliavimo modelis ir vykdymo išlaidų grupavimas, atskirai išskiriant atlyginimą antstoliui „sėkmės mokesčio“ forma, o ne šį atlyginimą įtraukiant ir „paslepiant“ tarp vykdymo išlaidų, susijusių su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, skatina antstolius siekti vykdomojo dokumento realaus įvykdymo. Tuo remiantis darytina išvada, kad vykdymo išlaidų grupės - atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą – išskyrimas Sprendimo vykdymo Instrukcijos 34 punkto 3 papunktyje atitinka CPK 609 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą kitų išlaidų, susijusių su sprendimų vykdymu, sampratą. Todėl Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkto 3 papunktis neprieštarauja CPK 609 straipsnio 1 daliai.
Vien tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte vykdymo išlaidos suskirstytos į tris grupes: bendrąsias vykdymo išlaidas, vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, o CPK 609 straipsnio 1 dalyje toks suskirstymas tiesiogiai neįvardytas, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad tarp CPK 609 straipsnio 1 dalies ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkto yra prieštaravimas. Visos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte nurodytos vykdymo išlaidų rūšys skirtos arba konkretiems vykdymo veiksmams padengti, arba yra kitaip susijusios su sprendimų vykdymu, o išlaidos, nesusijusios su sprendimų vykdymu, vykdymo išlaidoms nėra priskirtos. Vien šių išlaidų grupavimas pagal skirtingus kriterijus, nei aukštesnės teisinės galios akte, nepagrindžia prieštaravimo tarp Sprendimų vykdymo Instrukcijos 34 punkto ir CPK 609 straipsnio 1 dalies nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimas adm. byloje Nr. I-4/2009 m., kat. 17.1).
Remdamasi išdėstytais argumentais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Instrukcijos 34 punkte numatytas vykdymo išlaidų skirstymas į trijų rūšių išlaidas neprieštarauja CPK 609 straipsnio 1 daliai.
VI.
Dėl Instrukcijos 34 punkte numatyto vykdymo išlaidų skirstymo į trijų rūšių išlaidas atitikties CPK 583 straipsnio 1 daliai
Civilinio proceso kodekso 583 straipsnio „Vykdymo proceso teisinis reglamentavimas“ (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr.IX-743 redakcija) 1 dalyje nustatyta: “Šio Kodekso VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Šią instrukciją tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“.
Nors pareiškėjas prašo ištirti, ar Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte numatytas vykdymo išlaidų skirstymas į trijų rūšių išlaidas neprieštarauja CPK 583 straipsnio 1 daliai, tačiau iš nutarties motyvų matyti, jog pareiškėjui abejonių sukėlė Instrukcijos 34 punkto atitiktis CPK 583 straipsnio 1 dalies 1 sakiniui: „Šio Kodekso VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija“.
CPK 583 straipsnio 1 dalies 1 sakinys nustato įpareigojimą teisėkūros subjektams parengti Sprendimų vykdymo instrukciją, kuri nustatytų vykdymo proceso normų taikymo tvarką. Ši įstatymo formuluotė nereglamentuoja vykdymo išlaidų rūšių ar kitų su vykdymo išlaidomis susijusių klausimų. Kadangi CPK 583 straipsnio 1 dalies 1 sakinys ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punktas reglamentuoja skirtingus klausimus, prieštaravimo tarp šių teisės normų nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimas adm. byloje Nr. I-4/2009 m., kat. 17.1).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte numatytas vykdymo išlaidų skirstymas į trijų rūšių išlaidas neprieštarauja CPK 583 straipsnio 1 daliai.
VII.
Dėl Instrukcijos 42 punkto ir jo 2 lentelės nuostatų, kuriomis numatyti bendrųjų vykdymo išlaidų ir atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydžiai, iš jų 2 lentelės pirmu eilės numeriu numatytos bendrosios vykdymo išlaidos ir atlyginimas antstoliui įvykdžius daiktų perdavimą išieškotojui, atitikties CPK 609 straipsnio 1 daliai
Abejones dėl Instrukcijos 42 punkto ir jo 2 lentelės nuostatų, kuriomis numatyti bendrųjų vykdymo išlaidų ir atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydžiai, iš jų 2 lentelės pirmu eilės numeriu numatytos bendrosios vykdymo išlaidos ir atlyginimas antstoliui įvykdžius daiktų perdavimą išieškotojui, atitikties CPK 609 straipsnio 1 daliai, pareiškėjas grindžia tuo, kad Instrukcijos III skyriaus 42 punkto 2 lentelės antroje grafoje numatytos „Bendrosios vykdymo išlaidos“ yra nauja vykdymo išlaidų rūšis, kurios nenumato CPK 609 straipsnis. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atlikus atskirą procesinį veiksmą, antstolio darbas turi būti apmokėtas, tačiau tai, kad CPK nuostatos nenumato atskiros vykdymo išlaidų rūšies, tokios kaip antstolio atlyginimas, leidžia daryti išvadą, kad šios išlaidos yra įskaičiuojamos į sumas, numatytas už atskirus vykdymo veiksmus. Pareiškėjo nuomone, tai, kad Instrukcijos 42 punkto 2 lentelėje nurodytos kaip atlyginimas antstoliui pinigų sumos nėra atlyginimas už konkrečius atliktus procesinius veiksmus, kelia abejonių, ar šios nuostatos neprieštarauja CPK 609 straipsnio 1 daliai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4/2009 bendrosios vykdymo išlaidos buvo pripažintos kitomis su sprendimų vykdymu susijusiomis išlaidomis, kurias numato CPK 609 straipsnio 1 dalies 8 punktas, ir konstatuota, kad bendrųjų vykdymo išlaidų išskyrimas Sprendimų vykdymo instrukcijoje atitinka CPK 609 straipsnio 1 dalies 8 punktą (kitos su sprendimų vykdymu susijusios išlaidos).
Dėl pareiškėjo teiginio, kad antstolio atlyginimas yra įskaičiuojamas į sumas, numatytas už atskirus vykdymo veiksmus, išplėstinė teisėjų kolegija primena, kad Vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendime administracinėje byloje Nr. I-4/2009 jau buvo konstatuota, jog Sprendimų vykdymo instrukcijoje yra pasirinktas teisinio reguliavimo modelis ir vykdymo išlaidų grupavimas, atskirai išskiriant atlyginimą antstoliui „sėkmės mokesčio“ forma, o ne šį atlyginimą įtraukiant ir „paslepiant“ tarp vykdymo išlaidų, susijusių su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu. Minimame sprendime taip pat konstatuota, kad vykdymo išlaidų grupės - atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą – išskyrimas Sprendimo vykdymo Instrukcijos 34 punkto 3 papunktyje atitinka CPK 609 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą kitų išlaidų, susijusių su sprendimų vykdymu, sampratą. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad išlaidų už atskirus vykdymo veiksmus rūšis yra kompensacinio pobūdžio, o atlyginimas antstoliui yra atlyginamojo pobūdžio.
Remdamasi išdėstytais argumentais, Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Instrukcijos 42 punkto ir jo 2 lentelės nuostatos, kuriomis numatyti bendrųjų vykdymo išlaidų ir atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydžiai, iš jų 2 lentelės pirmu eilės numeriu numatytos bendrosios vykdymo išlaidos ir atlyginimas antstoliui įvykdžius daiktų perdavimą išieškotojui, neprieštarauja CPK 609 straipsnio 1 daliai.
VIII.
Dėl Instrukcijos 42 punkto ir jo 2 lentelės nuostatų, kuriomis numatyti bendrųjų vykdymo išlaidų ir atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydžiai, iš jų 2 lentelės pirmu eilės numeriu numatytos bendrosios vykdymo išlaidos ir atlyginimas antstoliui įvykdžius daiktų perdavimą išieškotojui, atitikties Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui
Pareiškėjas kelia abejonę, kad atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą numatymas Instrukcijos 42 punkto 1 lentelės ketvirtoje grafoje suteikia teisę antstoliui pakartotinai reikalauti atlyginimo už vykdomojo dokumento įvykdymą, o tai neatitinka Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto darbo santykių teisinio reglamentavimo principo- teisingai apmokėti už darbą.
Vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendime administracinėje byloje Nr. I-4/2009 jau buvo konstatuota, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas reglamentuoja darbo santykius, susijusius su Darbo kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba (DK 1 straipsnio 1 dalis). Darbo teisinių santykių subjektai yra darbuotojas (DK 15 straipsnis) ir darbdavys (DK 16 straipsnis). Darbuotoju laikytinas fizinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą bei dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (DK 15 straipsnis). Nors antstolius skiria ir atleidžia Teisingumo ministras (Antstolių įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), nei jų, nei antstolio ir vykdymo proceso dalyvių nesieja darbo teisiniai santykiai. Antstoliai yra nepriklausomi nuo vykdymo proceso dalyvių, juos su vykdymo proceso dalyviais sieja ne paklusimas nustatytai darbo tvarkai (DK 93 straipsnis), o kooperavimosi, demokratiškumo ir kiti principai (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis negali būti pripažintas darbuotoju, jo veikla yra reglamentuota specialaus Antstolių įstatymo, Civilinio proceso kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos, o ne Darbo kodekso nuostatomis. Kadangi antstolio veikla vykdant sprendimus nepatenka į Darbo kodekso reglamentavimo sritį, jo santykiams su vykdymo proceso dalyviais Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimo už darbą principus, netaikytinos.
Remdamasi išdėstytais argumentais, Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 42 punkto ir jo 2 lentelės nuostatos, kuriomis numatyti bendrųjų vykdymo išlaidų ir atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydžiai, iš jų 2 lentelės pirmu eilės numeriu numatytos bendrosios vykdymo išlaidos ir atlyginimas antstoliui įvykdžius daiktų perdavimą išieškotojui, neprieštarauja Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui.
IX.
Dėl Instrukcijos 42 punkto ir jo 2 lentelės nuostatų, kuriomis numatyti bendrųjų vykdymo išlaidų ir atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydžiai, iš jų 2 lentelės pirmu eilės numeriu numatytos bendrosios vykdymo išlaidos ir atlyginimas antstoliui įvykdžius daiktų perdavimą išieškotojui, atitikties Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 daliai
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalis nustato: „Teisės akto turinys turi būti logiškas, glaustas ir aiškus“. Minėta teisės norma reikalauja iš teisėkūros subjektų teisės aktuose vartoti aiškias, tarpusavyje neprieštaraujančias formuluotes. Imperatyvus įstatymų leidėjo reikalavimas teisės aktuose vartoti aiškias ir logiškas formuluotes be kita ko reiškia, kad jos turi būti tikslios bei nuoseklios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad teisės akto turinio aiškumas suponuoja ne vien reikalavimą, jog būtų aiškios žodinės teisės akto formuluotės, bet ir reikalavimą, kad remiantis teisės akto turiniu būtų aiškus nurodymas teisinio santykio dalyviams elgtis vienu ar kitu būdu. Aiškumo reikalavimas nereiškia draudimo teisės aktuose taikyti dispozityvų teisinio reguliavimo metodą, tačiau viešojoje teisėje normos, tiesiogiai įtakojančios asmenų teises ir pareigas, turi būti itin tikslios ir nepalikti vietos dviprasmiam interpretavimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimas adm. byloje Nr. I-4/2009 m., kat. 17.1).
Iš pareiškėjo argumentų matyti, kad pareiškėjas įžvelgia teisės akto nelogiškumą tame, kad Instrukcijos 45 punkto 3 lentelėje yra numatytas atlyginimas už tam tikro darbo atlikimą, o Instrukcijos 42 punkto 2 lentelės 4 grafoje numatytas atlyginimas suteikia teisę antstoliui reikalauti už ta patį darbą dar ir valandinio atlyginimo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad tuo atveju, jei Instrukcijos 42 punkto 2 lentelės ketvirtoje grafoje yra numatytas atlyginimas antstoliui už kitą darbą, negu numatytas 45 punkto trečioje grafoje, šis norminis teisės aktas nėra logiškas, nes atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą turėtų būti numatytas kurioje nors vienoje lentelėje, bet ne atskiruose punktuose ir lentelėse.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 42 punkto 2 lentelės 4 grafa ir 45 punkto 3 lentelės 3 grafa yra pavadintos vienodai, t. y. „Atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą“, tačiau tai nereiškia, jog nagrinėjamo norminio teisės akto turinys šiuo aspektu nustato atlyginimą už tą patį darbą ir todėl yra nelogiškas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad sistemiškai įvertinus Instrukciją, yra matyti, kad Instrukcijos 45 punkto 3 lentelėje yra numatytos sumos, mokėtinos antstoliui už atskirus vykdymo veiksmus (kompensacinis vykdymo išlaidų vaidmuo), o Instrukcijos 42 punkto 2 lentelės 4 grafoje numatytas atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydis, kuris nustatomas atsižvelgiant į vykdomojo dokumento kategoriją (atlygintinumo vaidmuo). Tai yra dvi atskiros vykdymo išlaidų rūšys, kurias aiškiai išskiria Instrukcijos 34 punkto 2 ir 3 papunkčiai. Kaip jau minėta, Sprendimų vykdymo instrukcijoje yra pasirinktas teisinio reguliavimo modelis ir vykdymo išlaidų grupavimas, atskirai išskiriant atlyginimą antstoliui „sėkmės mokesčio“ forma, o ne šį atlyginimą įtraukiant ir „paslepiant“ tarp vykdymo išlaidų, susijusių su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu. Šių rūšių išlaidų išskyrimas taip pat neprieštarauja CPK 609 straipsnio 1 daliai. Dėl pareiškėjo argumento, kad atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą turėtų būti numatytas kurioje nors vienoje lentelėje, bet ne atskiruose punktuose ir lentelėse, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimų vykdymo instrukcija yra sisteminis teisės aktas. Todėl jo turinys turi būti aiškinamas sistemiškai. Ne visi teisės normos elementai privalo būti išdėstyti viename norminio teisės akto straipsnyje ar punkte, o gali atsispindėti ir kitose norminio akto sudedamosiose dalyse (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimas adm. byloje Nr. I-4/2009 m., kat. 17.1).
Remdamasi šiais argumentais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Instrukcijos 42 punkto ir jo 2 lentelės nuostatos, kuriomis numatyti bendrųjų vykdymo išlaidų ir atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydžiai, iš jų 2 lentelės pirmu eilės numeriu numatytos bendrosios vykdymo išlaidos ir atlyginimas antstoliui įvykdžius daiktų perdavimą išieškotojui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 daliai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 2 punktu, 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi ir 115 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija
nusprendžia:
nutraukti norminės administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte numatytas bendrųjų vykdymo išlaidų normos įvedimas neprieštarauja CPK 583 straipsnio 1 daliai, 609 straipsnio 1 daliai bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 daliai.
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte numatytas bendrųjų vykdymo išlaidų normos įvedimas neprieštarauja CPK 609 straipsnio 2 daliai.
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte numatytas vykdymo išlaidų skirstymas į trijų rūšių išlaidas neprieštarauja CPK 583 straipsnio 1 daliai bei CPK 609 straipsnio 1 ir 2 daliai.
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 42 punkto ir jo 2 lentelės nuostatos, kuriomis numatyti bendrųjų vykdymo išlaidų ir atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydžiai, iš jų 2 lentelės pirmu eilės numeriu numatytos bendrosios vykdymo išlaidos ir atlyginimas antstoliui įvykdžius daiktų perdavimą išieškotojui, neprieštarauja CPK 609 straipsnio 1 daliai, Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 daliai.
Sprendimas neskundžiamas.