Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovui D. B. (teismo posėdyje dalyvaujant vaizdo konferencijos būdu), jo atstovui advokatui Pavelui Ravluševičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui D. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme priimtas ieškovės A. S. ieškinys atsakovui D. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. ieškovė gyveno Pašvitinio miestelyje, Pakruojo rajone, mokėsi pagrindinės mokyklos 8 klasėje. Atsakovas, pasinaudojęs ieškovės socialine padėtimi, pažeidžiamumu dėl jauno amžiaus (buvo 15 metų), turėdamas tikslą pelnytis iš ieškovės prostitucijos, įkalbėjo ieškovę už piniginį atlygį lytiškai santykiauti su vyrais. Ieškovei sutikus, internetinėje svetainėje „Sex.pažintys.lt“ atsakovas patalpino skelbimą apie lytinių paslaugų suteikimą už atlygį, įdėdamas ieškovės nuotrauką bei nurodė kontaktinį telefono numerį. 2012 m. gruodžio 22-23 d. bei 2013 m. sausio 5-8 d. „Salduvės“ viešbutyje atsakovas savo vardu išnuomojo kambarius, sumokėdamas pinigus už nuomą ir tokiu būdu suteikė ieškovei patalpas lytinių paslaugų teikimui. Ieškovė, už vyrams suteiktas lytines paslaugas, gautus pinigus perduodavo D. B.. Šiais nusikalstamais veiksmais D. B. įtraukė ieškovę, nepilnametę į prostituciją, organizavo ieškovės prostituciją bei pelnėsi iš jos prostitucijos. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. B. pripažino kaltu padarius nusikaltimą numatytą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 3 dalyje. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikaltimą tyrimo biuro 2013 m. sausio 10 d. nutarimu ieškovė pripažinta nukentėjusia dėl įtraukimo jos į prostituciją ir prostitucijos organizavimo. Ieškovės atžvilgiu D. B. naudojo psichologinį smurtą, t. y. grasino jeigu jam nepaklus paviešinti aplinkybes apie ieškovę tėvams ir miestelyje. Nurodė, kad miestelyje pasklido kalbos, nes kaimynai atvirai ieškovę apkalbinėjo, o draugai tyčiojosi ir vengė bendrauti. Tėvai, dažnai vartojantys alkoholį, buvo abejingi ieškovės savijautai ir sveikatos būklei, ieškovė pasijuto viena su savo baime, skausmu ir dvasiniais išgyvenimais. Dėl susiklosčiusių aplinkybių Pašvitinyje ieškovė negalėjo gyventi, todėl 2013 m. vasario 21 d. išvyko gyventi į Vilniaus vaikų socializacijos centrą. Ieškovė jautėsi izoliuota, psichologiškai palaužta ir sutrikdyta, nepasitikėjo savimi ir kitais, negalėjo bendrauti. Vėliau ji buvo perkelta gyventi į globos namus „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė dėl atsakovo tyčinių veiksmų patyrė neturtinę žalą. Ieškovės sveikatos ir psichologinės būklės pablogėjimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su D. B. psichine prievarta. Patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 5 000,00 Eur sumai. Teismo prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė apie patirtą žalą sužinojo 2013 m. vasario 21 d.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. B. pripažino kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 3 dalyje (e. b. l. 4-12). Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikaltimą tyrimo biuro 2013 m. sausio 10 d. nutarimu ieškovė pripažinta nukentėjusia dėl įtraukimo ją į prostituciją ir prostitucijos organizavimo (e. b. l. 13).

Byloje kilo ginčas dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Byloje nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ieškovė buvo pripažinta nukentėjusiąja dvejose baudžiamosiose bylose, o nusikaltimus skiriantis laikotarpis yra labai trumpas. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendis ir D. M. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirtą bausmė padidinta iki laisvės atėmimo 7 metams. D. M. buvo nuteistas už 2011 m. balandžio 20 d. padarytą nusikaltimą. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) D. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 307 str. 3 d. ir, subendrinus bausmes, nuteistas laisvės atėmimu 7 metams. Nusikaltimo padarymo laikotarpis – 2012 m. gruodžio – 2013 m. sausio mėnesiai.

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. B. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 159 straipsnyje, ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams ir 9 mėnesiams. Tuo pačiu nuosprendžiu A. B. (nagrinėjamoje byloje ieškovė A. S.) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir jai skirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams bei paskiriant jai auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą - 11 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose ( savo gyvenamojoje vietoje) nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; uždrausti be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. Nusikaltimo padarymo laikas – 2012 m. gruodžio 15 d.

Taigi, minėtų baudžiamųjų bylų duomenimis nusikaltimų padarymų laikotarpis yra nuo 2011 m. balandžio 20 d. iki 2013 m. sausio mėnesio, tame tarpe ir laikotarpis, kai ieškovė ir pati padarė nusikalstamą veiką (2012 m. gruodžio 15 d.).

Be to, tiek pati ieškovė, tiek teismo posėdyje apklausta liudytoja A. G. (ieškovės motina) patvirtino, kad iki nusikalstamų veikų įvykdymo ieškovė turėjo elgesio sutrikimų, kaip aiškino A. G., galimai dėl netinkamo tėviškų pareigų vykdymo, t.y. dukters nepriežiūros. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartyje nustatyta, kad nuo 2012-12-21 A. B. yra Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus priežiūroje, nes jai Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi, patvirtinus Šiaulių apygardos prokuratūros 2012-11-22 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – išdirbti 30 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų ir elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., tačiau A. B. pažeidė teismo skirtą įpareigojimą - būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. Mergaitė auga socialinės rizikos šeimoje, kuriai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo namuose paslaugos, ir tėvų įtaka jos elgesiui yra nepakankama. A. S. nuo 2013 m. vasario 28 d. iki 2013 m. liepos 02 d. gyveno Vilniaus vaikų socializacijos centre (e.b.l. 14). Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) duomenimis liudytoja A. B. nurodė, kad laikotarpyje nuo 2012 metų iki 2013 metų vasario A. S. siūlė jai įsitraukti į prostituciją (e.b.l.7).

Šiame nurodytų aplinkybių kontekste apibendrinus galima padaryti išvadą, jog ieškovės gyvenimiškos aplinkybės tiek tėvų nepriežiūra, tiek smurtinis nusikaltimas (išžaginimas), tiek įtraukimas į prostituciją vertintini kaip keli galimi faktiniai pagrindai neturtinei žalai - dvasiniams išgyvenimams, nepatogumams, dvasiniams sukrėtimams, emocinei depresijai, pažeminimui, reputacijos pablogėjimui atsirasti.

Pagal bendrąją Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintą taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė (CK 6.5 straipsnis), kas reiškia, kad kiekvienas privalo atlyginti tik tą žalą, kurią savo veiksmais sukėlė. Šiuo atveju turėtų būti išskirta kiekvieno iš asmens kaltė, lėmusi žalos atsiradimą atskirais nusikaltimų padarymų laikotarpiais.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. S. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą patenkintas iš dalies, priteisiant A. S. iš atsakovo D. M. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šioje civilinėje byloje reikalavimą atlyginti neturtinę žalą ieškovė kildino iš nusikaltimu, už kurio padarymą buvo nuteistas D. M. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, padarytos žalos.

Nagrinėjamoje byloje, ieškovės teigimu, nusikalstamais veiksmais atsakovas D. B. įtraukė ieškovę, tuo metu nepilnametę, į prostituciją, organizavo ieškovės prostituciją bei pelnėsi iš jos prostitucijos, naudodamas psichologinį smurtą, t. y. grasino jeigu jam nepaklus, paviešinti aplinkybes apie ieškovę tėvams ir miestelyje, dėl ko ji jautėsi izoliuota, psichologiškai palaužta ir sutrikdyta, nepasitikėjo savimi ir kitais, negalėjo bendrauti. Nurodyti argumentai dėl vertintini kaip neturtinė žala, kadangi įtraukimu į prostituciją ieškovei darytas nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas.

Taikant įprastą moralės standartą, nepilnamečio įtraukimas į prostituciją, ieškovei turėjo sukelti dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nervinę įtampą, nepriklausomai nuo to, kokioje socialinėje aplinkoje ji augo. Nors teismo posėdyje apklaustos liudytojos psichologės V. M. paaiškinimais nenustatyta, jog psichologinė pagalba buvo teikta dėl atsakovo D. B. nusikalstamos veikos padarymo (kaip teigė liudytoja V. M., psichologė buvo kviesta nepilnametei gimdyvei hospitalizuotai patologijos skyriuje ir tai įprastai daroma, kai besilaukiančioji yra nepilnametė), tačiau, teismo vertinimu, psichologinės pagalbos reikalingumas tokioje situacijoje, kai nepilnametis įtraukiamas į prostituciją yra nepaneigiamas.

Teismo nuomone, emocinės būklei ir neigiamam visuomenės požiūriui įrodyti yra pakankami ieškovės paaiškinimai, kadangi vertimasis prostitucija pagal geros moralės prasmę vertinamas neigiamai, todėl darytina išvada, jog tai neigiamai paveikė ieškovės emocinę būklę, įprastą savijautą, aplinkinių požiūrį. Įvertinus nurodytą, konstatuotina, jog nustatytas teisinis pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti, t.y. neteisėti atsakovo veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp jų (CK 6.245 straipsnis).

Dėl senaties.

Civilinių teisių gynyba nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymu. Vienas ribojimų – ieškinio senatis, Civilinio kodekso 1.124 straipsnyje apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo teises pareikšdamas ieškinį. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė pažeistos teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (apsauginė senaties termino funkcija) Ieškinio senaties terminą teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Byloje nagrinėjamu atveju atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Byloje nagrinėjamu atveju ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad, išvykdama į Vilniaus vaikų socializacijos centrą, nuo 2013 m. vasario 21 d., žinojo apie jai padarytą neturtinę žalą. Pažymėtina ir tai, kad 2013 m. sausio 10 d. nutarimu ieškovė buvo pripažinta nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje, išaiškintos nukentėjusiojo teisės

( e.b.l. 13). Vertinant subjektyviuoju kriterijumi, svarbu ir tai, kad į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovė (Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinė byla

Nr.(duomenys neskelbtini)) kreipėsi 2016 m. gegužės 27 d., kas reiškia, jog faktiškai suvokė, kad jos teisės ar įstatymo saugomas interesas dėl padarytų nusikaltimų yra pažeisti. Teismo vertinimu, ieškinio senaties eigos pradžios objektyvus momentas - 2013 m. sausio 10 d. nutarimo, kuriuo ieškovė buvo pripažinta nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje, priėmimas, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Kadangi teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali nesutapti, byloje nagrinėjamu atveju ieškovės sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina jos nurodyta 2013 m. vasario 21 d., kada ji, jos teigimu, faktiškai suvokė, kad jos teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Ieškinys teisme gautas 2017 m. kovo 29 d., t.y. daugiau nei vienerius metus praleidus 3 metų senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Įvertinus nurodytą, ieškinys atmetamas, pritaikius ieškinio senatį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas įrodymų, pagrindžiančių atstovavimo išlaidas nepateikė, nors į bylą yra pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi įstatyminę teisę kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo (CPK straipsnio 2 dalis). Ieškovės prašymu kviesta liudytoja A. G. prašo atlyginti 42,60 Eur transporto išlaidas, pinigines lėšas pervedant į ieškovės sąskaitą. Įvertinus tai, kad ieškinys atmestas, liudytoja A. G. buvo kviesta ieškovės iniciatyva, užstatas dėl atvykimo į teismo posėdį nebuvo sumokėtas, o prašoma atlyginti išlaidas, pervedant į ieškovės sąskaitą, teisinio pagrindo tokiam prašymui tenkinti nėra (CPK 90 straipsnio 1 dalis, 91 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu iš ieškovės priteistina 7,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 284 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,86 Eur (šešis Eur 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.