Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-662-149-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-09
Bylos Nr.
1A-662-149-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Leonarda Gurevičienė (pirm.), Regina Pocienė, Vladislavas Lenčikas
Nuteistasis
D. K., E. L.
Nukentėjusysis
A. A.
Advokatai
Gediminas Skaistys
Kategorijos
Nuorašas Pranešėja L.Gurevičienė Byla Nr. 1A – 662/2011

Teisėjas A.Cininas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1;1.1.8.1.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 birželio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,teisėjų Reginos Pocienės, Vladislavo Lenčiko,sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorui Valentui Griteigynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-04-13 nuosprendžio, kuriuo:

D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1980-07-05 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Gatvė 52-97, Vilniuje, vedęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas) pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams 10 mėnesių, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. A. 202 Lt turtinę žalą; uždrausti visą bausmės laiką bendrauti su E. L..

Be to, šiuo nuosprendžiu solidariai iš D. K. ir E. L. nukentėjusiojo A. A. naudai priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d., 5 d., iš D. K. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti 9900 Lt pinigų suma.

Taip pat šiuo nuosprendžiu yra nuteista E. L., tačiau dėl jos apeliacinis skundas nepaduotas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-06-25 apie 13.30 val. Salininkų g. 131, Vilniuje, parduotuvėje „Maxima“ kasininke- pardavėja dirbusi E. L., patikrinusi nukentėjusiojo A. A. pateiktą „Teleloto“ loterijos bilietą Nr.0478186 ir nustačiusi, kad bilietas laimėjo papildomą prizą, leidžiantį bilieto savininkui dalyvauti loterijos organizuojamame TV šou, suteikiančiame galimybę iškart laimėti 200 Lt pinigų sumą ir papildomai dalyvauti žaidimuose, kur galima laimėti įvairaus dydžio piniginius prizus, bilieto savininkui nurodydama, kad jis nieko nelaimėjo, atidavė laimėjimo šaknelę, tačiau bilieto, kaip to reikalauja loterijos organizatoriaus UAB „Olifėja“ taisyklės, tyčia negrąžino. Loterijos bilietą perdavė D. K., kuris žinodamas, kad bilietas įgytas apgaulės būdu, dar kartą patikrinęs jį parduotuvės lošimo automate ir gavęs šaknelę apie laimėtą papildomą prizą, bilietą, kaip priklausantį jam, ir šaknelę apie laimėtą papildomą prizą, pateikė UAB „Olifėja“ organizuojamo „Teleloto“ TV šou žaidimo organizatoriams, ir taip apgaule įgijo turtinę teisę į 200 Lt laimėjimo sumą.

Šalies argumentai

D. K. 2011-05-02 apeliaciniu skundu prašo sumažinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-04-13 nuosprendžiu priteistą žalos atlyginimą. Teigia, kad yra vienintelis šeimos maitintojas, gauna minimalų darbo užmokestį, šeimoje auga du mažamečiai vaikai. Be to, teigia, kad jam paskirta kardomoji priemonė neleidžia tinkamai atlikti darbo funkcijų, kadangi jo darbo valandos nėra griežtai apibrėžtos, nuolat atsiranda aplinkybių, kurios jam iš anksto nėra žinomos, todėl jis negali apie jas laiku informuoti bausmę prižiūrinčią instituciją.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai kvalifikavo D. K. padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 182 str. 3 d.

D. K., veikdamas kartu su E. L. tiesiogine tyčia, t.y. suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdamas apgaulės būdu įgyti svetimą turtinę teisę, nusikalstamu būdu įgijo Teleloto bilietą Nr. 0478186, tai yra turtinę teisę į 200 Lt piniginį laimėjimą, t.y. tokiu būdu padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.).

Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Apylinkės teismas, įvertinęs, kad D. K. teisiamas pirmą kartą, vadovaudamasis LR BK 55 str. nuostatomis, pagrįstai paskyrė jam – laisvės apribojimą 1 metams 10 mėnesių, – tai yra su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kuri, įvertinus D. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei tai, kad jis savo kaltę neigia ir nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, yra aiškiai ne per griežta.

Pažymėtina, kad apeliantas savo skunde teismo jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę neteisingai pavadino kardomąja priemone. Apelianto argumentai, kad dėl jam paskirtų įpareigojimų jis negali tinkamai atlikti darbo funkcijų, nes jo darbo valandos nėra griežtai apibrėžtos, nuolat atsiranda aplinkybių, kurios jam išlanksto nėra žinomos, todėl jis negali apie jas laiku informuoti bausmę prižiūrinčią instituciją, vertintini kritiškai, kadangi šiuo konkrečiu atveju būtent per teismo paskirtų nuteistajam draudimų ir įpareigojimų vykdymą įgyvendinama laisvės apribojimo bausmės paskirtis (BK 41 str.). Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad teismas, nustatydamas D. K. įpareigojimą visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., taip pat nustatė, kad šis įpareigojimas netaikomas, jei tai susiję su nuteistojo darbu.

Dėl nuteistojo prašymo sumažinti priteistą iš jo nukentėjusiojo A. A. naudai 202 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo A. A. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies – teismas iš nuteistojo D. K. nukentėjusiojo A. A. naudai priteisė 202 Lt dydžio sumą turtinei žalai atlyginti (200 Lt – laimėjimas ir 2 Lt – loterijos bilieto kaina) bei 2000 Lt dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t.t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (LAT nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-420/2007).

Pažymėtina, kad, sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką bent iš dalies jau patikrinta ir įtvirtinta, ar, priešingai, paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis. Tokiose nutartyse išreikšta pozicija ir dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžių.

Kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, mano, kad pirmosios instancijos teismo A. A. priteista 2000 Lt dydžio suma neturtinei žalai atlyginti ženkliai viršija LAT priteistų sumų dydžius panašaus pobūdžio bylose (LAT nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-39/2010), todėl yra mažintina.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1 d. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-04-13 nuosprendį pakeisti.

Priteisti iš D. K. A. A. naudai 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Leonarda GurevičienėTeisėjai (parašai) Regina PocienėVladislavas LenčikasNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė Leonarda Gurevičienė