- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-12
- Bylos Nr.
- eA-4280-415/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00187-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Stasys Gagys, Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. (A. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2019 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. (15/6-13)20PR-1 „Dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo Ispanijos Karalystei“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš esmės.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Departamentas su skundu nesutiko ir atsiliepime prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
II.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
4. Teismas nustatė, kad Departamentas 2018 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-13) 15PR-212, kuriuo buvo nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės, kadangi užsieniečiui išduotas leidimas gyventi Ispanijos Karalystėje suteikia teisę ilgesnį laikotarpį būti šalyje negu jam išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje bei atsižvelgus į tai, kad 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 12 straipsnio 3 dalies a punktu yra pagrindo manyti, jog už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą gali būti atsakinga Ispanijos Karalystė. Buvo nuspręsta atlikti tyrimą, siekiant nustatyti Europos Sąjungos valstybę narę, atsakingą už pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Nenustatyta, kad sprendimą pareiškėjas būtų skundęs. Taigi, Departamentas atliko tyrimą ir 2018 m. gruodžio 26 d. gavo Ispanijos Karalystės Dublino reglamento įgyvendinimo padalinio atsakymą, kuriame nurodyta, kad Ispanijos Karalystė prisiima atsakomybę už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir sutinka perimti pareiškėją savo žinion. Atsižvelgiant į tai, Departamentas 2019 m. sausio 4 d. priėmė sprendimą perduoti pareiškėją Ispanijos Karalystei. Teismui nebuvo jokio pagrindo prielaidai, jog Ispanijos Karalystė netinkamai įvertintų pareiškėjo prašymo pateikimo motyvus bei priimtų jo byloje sprendimą, neatitinkantį prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.
5. Teismas pareiškėjo paaiškinimus, teiginius dėl jo tinkamesnio integravimosi į Lietuvos visuomenę ir glaudžių socialinių ryšių Lietuvoje turėjimą vertino kritiškai. Teismas sutiko su Departamento nuomone, kad pareiškėjas taip pat sėkmingai, mokėdamas ispanų kalbą bei turintis šeimos ryšius Ispanijoje gali sėkmingai integruotis į Ispanijos visuomenę, juolab, kad ryšį su Ispanija pareiškėjas turi jau nuo 2003 metų, kuomet gavo leidimą gyventi, kuris visą šį laiką (15 metų) buvo tęsiamas. Lietuvoje pareiškėjas gyveno 1 metus ir 1 mėnesį. Be to, pareiškėjo darbas jo nurodomuose fonduose gali būti vykdomas gyvenant ir Ispanijoje. Todėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo, įvertinus visus duomenis ir įrodymus, nagrinėjamu atveju nenulėmė diskrecijos išlygos taikymo, nebuvo nustatyta jokių svarių priežasčių, dėl kurių Lietuva turėtų nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą. Asmens noras tokiu atveju nėra pagrindas taikyti diskrecinę išlygą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi galiojantį leidimą iki 2021 m. rugsėjo 1 d. gyventi Ispanijos Karalystėje, kur gyvena ir jo žmona, turėdama leidimą gyventi Ispanijos Karalystėje. Leidimas gyventi Lietuvoje yra pasibaigęs 2018 m. spalio 25 d. Taigi, jo buvę darbo santykiai, veikla fonduose, nuomos santykiai, turimi Lietuvoje bei paties asmens noras šiuo atveju nesudarė pagrindo esant nurodytoms aplinkybėms laikyti atsakingą už pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos valstybę.
6. Kritiškai vertinti pareiškėjo teiginiai, kad Departamento sprendimas yra priimtas neįvertinus visų pareiškėjo pateiktų aplinkybių ir dokumentų, bei kuo remiantis priimtas būtent toks sprendimas. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad Departamento Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir aktualiu teisiniu reglamentavimu ir kad jį priimdamas Departamentas esminių procedūrinių pažeidimų nepadarė, pareiškėjo skundo prašymas panaikinti Sprendimą atmestas kaip nepagrįstas.
III.
7. Pareiškėjas A. Z. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą ir skundą tenkinti.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas A. Z. 2019 m. gegužės 17 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo pateikto apeliacinio skundo.
10. Pareiškėjas taip pat patvirtino, jog jam yra žinomos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos teisinės pasekmės, t. y. dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pareiškėjas kreiptis į teismą nebegalės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
11. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). Šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius (ABTĮ 136 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 136 straipsnio 3 dalis).
12. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo kiti proceso dalyviai neskundė.
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nenustatyta atsisakymo prieštaravimo imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui bei teisėtiems kitų asmenų interesams, apeliacinį procesą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo, nutraukia.
14. Apeliantui išaiškintina, kad vadovaujantis ABTĮ 136 straipsnio 3 dalimi, apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Priimti pareiškėjo A. Z. (A. Z.) atsisakymą nuo apeliacinio skundo.
Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo A. Z. (A. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo nutraukti.
Nutartis neskundžiama.