Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 135 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., ir nuteistas:

- pagal LR BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Priteista iš R. K. 25 000 Lt (dvidešimt penki tūkstančiai litų) G. M. neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad naktį iš 2007-05-14 į 2007-05-15 apie 00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme be jokios dingsties, paniekindamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas dėl chuliganiškų paskatų, per automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę įlipo į automobilio vidų ir tyčia su atsinešta medine lazda vieną kartą trenkė į akį automobilio viduje sėdinčiam ir atsisukusiam nukentėjusiajam G. M. , sudavė ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, dėl ko nukentėjusiajam padarė kairės akies obuolio sumušimą, kairiojo voko nukritimą, kraujo išsiliejimą į akies obuolį bei jo kameras, kairiojo lęšiuko panirimą, antrinį kairės akies spaudimo padidėjimą, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, R. K. nuteistas už tai, kad tuo pat metu, toje pat vietoje, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, matant pašaliniams asmenims, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokios dingsties, vandališkais veiksmais tyčia su ta pačia medine lazda suduodamas ne mažiau kaip 3 kartus išdaužė automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių stiklą 125 Lt vertės, įlenkė automobilio dešinės pusės antrąsias dureles, 200 Lt vertės, įlenkė kairės pusės galinę automobilio dalį prie galinių durelių, 200 Lt vertės. Šiais veiksmais nuteistasis R. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Apeliantas nurodo, jog yra ką tik sulaukęs pilnametystės moksleivis, išlaikomas tėvų, neturintis nei turto, nei santaupų, nei pajamų. Tokiu būdu yra nepagrįstas teiginys, kad 25 000 litų priteisimas yra proporcingas nuteistojo turtinei padėčiai ir atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus. Be to, apelianto nuomone, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas neturėtų būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, o pirmosios instancijos teismas priteisė visą sumą, kurią nukentėjusysis žodžiu nurodė reikšdamas prašymus prieš pradedant bylos nagrinėjimą. Be to, klausimas dėl ieškinio dydžio iš viso buvo nagrinėjamas neteisėtai dėl jau minėtų BPK 112 str. l d. nuostatų nesilaikymo. Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistasis R. K. prašo Kauno apygardos teismo 2008-06-16 nuosprendį pakeisti: vadovaujantis LR BK 92 str. l d. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, o nukentėjusiojo G. M. civilinį ieškinį laikyti nepareikštu ir jo netenkinti, paliekant nukentėjusiajam teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir kartu padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės bei jo padarytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos.

Kaip seka iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis neginčija savo kaltės bei padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, taip pat ir jam paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės dydžio. Apeliantas nesutinka su teismo išvada apie tai, kad byloje nėra teisinio pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, teigia, kad ši teismo išvada skundžiamame nuosprendyje yra abstrakti ir nemotyvuota.

Įvertinusi bylos duomenis, charakterizuojančius nuteistąjį R. K. , apsvarsčiusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais prašoma nuteistajam taikyti BK 92 str. 1 d. nuostatas, t. y. atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai pagrįsti, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos Baudžiamajame kodekse formuluojamos dviejuose – 75 ar 92 – straipsniuose. Bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnio nuostatas taikomas asmenims, kurie nusikaltimus padarė būdami pilnamečiais. Nuteistasis R. K. abu nusikaltimus padarė neturėdamas 17 metų, t. y. būdamas nepilnamečiu, todėl sprendžiant jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės atidėjimą reikia vadovautis BK 92 str. nustatytomis sąlygomis.

BK 92 str. pirmoje dalyje nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

R. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu už vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Tuo pačiu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p., ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p. šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vertinant nuteistajam nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmes kaip už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą, taip ir galutinę subendrintą bausmę, aišku, kad jų dydis yra mažesnis nei BK 92 str. 1 d. numatyta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, todėl šiuo atveju R. K. įstatymas leidžia taikyti BK 92 str. 1 d. sąlygas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas. Kita sąlyga, kuri būtina atidedant bausmės vykdymą nepilnamečiui, yra tai, kad teismas turi nuspręsti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad byloje nėra teisinio pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Teismo nuomone, tik laisvės atėmimo bausme R. K. gali būti sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustas, ir taip užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada skundžiamame nuosprendyje yra padaryta nevisiškai įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas svarstydamas, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), taip pat ir kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik realia laisvės atėmimo bausme apeliantas gali būti sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, yra nepagrįsta ir neteisinga. Bylos duomenys patvirtina, kad R. K. anksčiau neteistas, nebuvo įrašytas į policijos komisariato viešosios policijos prevencijos poskyrio nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės policiją dominančių vaikų apskaitą, Alvito pagrindinės mokyklos pedagogų charakterizuojamas kaip nepiktybiško elgesio mokinys, nuo anksčiau minėtų nusikalstamų veikų padarymo, už kurias ir buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, iki šiol praėjus beveik pusantrų metų būdamas laisvėje nepadarė jokių teisės pažeidimų ir nusikaltimų, įstojo mokytis ir tebesimoko Statybininkų rengimo centre, kur siekia įgyti profesiją ir kartu vidurinį išsilavinimą. Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje Kauno statybininkų rengimo centro charakteristikoje R. K. charakterizuojamas kaip paklusnus, drausmingas, nekonfliktuojantis, neturintis drausminių nuobaudų mokinys. Šiuo metu gyvena su motina, kuri daug dėmesio skiria sūnaus auklėjimui, palaiko glaudų ryšį su mokykla.

Teisėjų kolegijos nuomone, šios bylos aplinkybės kaip tik ir leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis jau yra padaręs teigiamas išvadas dėl savo padarytų nusikaltimų, jo gyvenimo bei auklėjimo sąlygos yra geros, jokių teisės pažeidimų, baudžiamųjų nusižengimų ar nusikaltimų nėra padaręs. Būtent šios aplinkybės kaip tik ir paneigia minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą bei leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, t. y. atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vien tai, kad apeliantas pripažintas kaltu ir nuteistas už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, kolegijos nuomone, negali būti vertinama kaip vienas iš svarbiausių kriterijų netaikyti nuteistajam BK 92 str. 1 d. nuostatų. R. K. ikiteisminiame tyrime ir teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Vadovaudamasi aukščiau paminėtais motyvais teisėjų kolegija mano, kad, neatidėjus realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo, tai tiesiogiai paveiktų nuteistojo teigiamus socialinius ryšius su artimaisiais, jis netektų galimybių baigti mokslą ir įgyti specialybę. Atidedant bausmės vykdymą nuteistajam skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės.

Apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio ir teisėtumo vertinami kaip nepagrįsti. Nuteistasis suduodamas keletą smūgių lazda sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, nukentėjusysis apako viena akimi. Byloje nustatyta, kad R. K. nukentėjusiajam žalą padarė nusikalstamais veiksmais, todėl ją turi atlyginti. Savo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio teismas išsamiai argumentavo, nuosprendyje konstatuodamas, kad neturtinė žala nukentėjusiajam pasireiškė fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais ir nepatogumais, bendravimo, darbinių galimybių sumažėjimu dėl apakimo kaire akimi. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, t. y. 25 000 litų, teismas pagrįstai atsižvelgė į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, t. y. racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai leidžia teigti, kad teismas tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį užtikrino pusiausvyrą tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos buvo pareikštas pažeidžiant BPK 112 str. 1 d. numatytas taisykles. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis iš tiesų nebuvo pareiškęs civilinio ieškinio. Tokį ieškinį jis pareiškė teisme dar nepradėjus įrodymų tyrimo, nurodydamas ieškinio dydį. Proceso dalyviai, t. y. pats R. K. , jo gynėjas, neprieštaravo, kad nukentėjusysis būtų pripažintas civiliniu ieškovu. Apsvarstęs minėtą klausimą teismas 2008 m. balandžio 21 d. protokoline nutartimi pripažino nukentėjusįjį G. M. civiliniu ieškovu.

BK 112 str. 1 d. nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Kaip jau minėta, nukentėjusysis civilinį ieškinį pareiškė teisminio proceso pradžioje, nurodydamas ieškinio sumą. Pritarus kitiems proceso dalyviams teismas protokoline nutartimi nukentėjusįjį pripažino civiliniu ieškovu. Vien tai, kad rašytinis pareiškimas buvo pateiktas teismui jau vykstant įrodymų tyrimui, kolegijos nuomone, nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d.,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 16 d. nuosprendį pakeisti:

R. K. , pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, paskiriant elgesio apribojimus: vienerius metus nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, be kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti ir baigti mokslą (duomenys neskelbtini).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2008 m. spalio 20 d.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.